2008 12 03

bernardinai.lt

Bitutė

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Kaip gyvenate, tamsta mokytoja?

Prisipažinsiu – bitučių mokykloje nebuvau pati uoliausia mokinė. Vis spoksodavau pro Didžiojo Avilio langą (tai mūsų mokykla), trokšdama ne rašyti nykų diktantą, bet skraidyti tarp žiedų. Aišku, rašiau tuos diktantus, kur dėsies… Muzikos pamokose blerbiau tokiu storu balsiuku, kad trikdžiau darnią bitučių choro giesmę. O mokytoja kantriai mokė mane muzikuoti, ir štai – dabar galiu išvinguriuoti įmantriausią kamanių dainelę! Net dainuoju solo (t. y. kaip pagrindinė dainininkė) redakcijos vabalėlių ansamblyje „Bitutė“! Ir groju gitara! Va!

Taigi nutariau pakalbinti ne ką kitą – o Živilę Božkienę, Vilniaus „Ąžuolyno“ mokykloje pradinukus mokančią skaičiuoti, piešti, skaityti ir, žinoma, muzikuoti.

Ar daug vaikų nemoka dainuoti?

Bitute, dainuoti moka visi. Tačiau kai kurie iš pradžių gėdijasi, todėl gieda nesklandžiai. Ilgėliau padainavę jie puikiausiai gieda! Apie tokius nedrąsučius sakoma: „Meška ant ausies užmynė“. Mokslininkai kažkada net tvirtino, kad nesklandžiai dainuojantys esą „neturi muzikinės klausos“.

Kas toji „klausa“?

Žmogaus savybė tiksliai atkartoti dainelę ar melodiją. Tai va, paaiškėjo, kad klausą turi visi! Tereikia dažniau solfedžiuoti (skaityti iš natų), padainuoti, pagroti – ir ji atgyja. O jei tik dejuosime, kad neturime klausos, jei nedrįsime dainuoti, gali atsitikti, kad ir liksime su „meškos užminta ausimi“.

Nekas… Ar sunku mokyti vaikus?

Dažniausiai – linksma ir smagu. Ypač kai vaikai susidomėję klausosi, ką pasakoji, jų akutės dega smalsumu. Arba kai uoliai skaito, rašo, piešia, draugiškai gieda, nesistumdo ir nesikumščiuoja. Tada džiaugiuosi, kad nutariau būti mokytoja. Bet pasitaiko ir kitaip…

O kaip?.. (Nejaukiai pasimuisčiau, prisiminusi savo mokyklos dienų šunybes. Tai pasipūsdavau, tai pamokėles tingėjau ruošti, tai su Grambuoliu susipešdavau, – labai jau kandus tipas jis buvo.)
Pasitaiko neklaužadų. Pešasi, triukšmauja… Tokie trukdžiai-trukdytojai. Jei jau nesusitariame, tenka pasiūlyti tokiam pereiti į kitą klasę arba susitikti su jo tėveliais bendram, pati supranti – nelabai maloniam pokalbiui. Svarbiausia – visada būti pedagogiškam.

Ką tai reiškia?

Senovės Graikijoje „pedagogu“ vadino tuos, kurie mokė vaikus. O mokslas pedagogika nurodo, kaip mokytojas turi mokyti. Tos pedagogikos ir muzikos mokytojos specialybės aš mokiausi Šiaulių pradinio mokymo institute. Pasirinkau ją ir todėl, kad mano mama – mokytoja, o dvynė sesuo – muzikantė, chorvedė, dabar vadovaujanti bažnyčios chorui Čikagoje.

Tikra mokytojų ir dainininkų šeimynėlė… Ar sunki ta pedagogika?

Išmokti reikia daug – dėstymo meną, matematiką, muziką, piešimą… Viską, ko gali prireikti vaikams. Mat jie klausia tokių dalykų, apie kuriuos ir pats ne ką žinai. Tada pasiklausi kitų, pasiskaitai – ir atsakai. Tikras mokytojas turi žinoti ir kaip atsiranda debesys, ir kada užmiega kiškis, kaip apskaičiuoti Saulės judėjimą, nupiešti plakatą, sukurti dainelę… Viską.

Turbūt jaudinotės atėjusi į pirmąją savo pamoką?

Taip, kinkos virpėjo. Bet prisiminiau, ko mus mokė institute, ir netrukus su vaikais susidraugavome.

Kokie vaikai mieliausi?

Visi. Ypač smagu, kai mokinukas nori išmokti, o kai išmoksta, net paties akutės nušvinta. Jam pasaulis – stebuklingas ir įdomus. Tačiau nuliūstu, jeigu vaikai nežino net paprasčiausių dalykų. Pavyzdžiui, kas yra „aukuras“ arba melisa. Skurdi kalba… O tu ar žinai, Bitute, kas toji melisa?

Gardi vaistažolė, iš kurios smagu rinkti medų. Tai per dienas ir mokote?

Ne tik. Mokykloje įsirengėme tokį etnografinį kambarį, lietuvių buities muziejų, ten sutempėme senoviškų daiktų bei rakandų. Atkrisk, Bitute, pažiūrėti, tau patiks! Koncertuojame mokykloje, per įvairias šventes. Turime mokinių popmuzikos ansamblį – „Giliukas“, kuriam vadovauja Artūras Novikas.

Turbūt ir šv. Kalėdas sutinkate įdomiai?

Kalėdoms ruošiamės per adventą – kas rytą klasėje uždegame žvakutę, pasimeldžiame, giedame. Apgalvojame, ką gražaus nuveiksime kitais metais. Atėjus šv. Kalėdoms mokykloje turi būti šviesu, linksma ir gražu!

Ko linkite mokinukams Naujaisiais metais?

Dainuoti. Mat dainos valo širdį, padeda susidraugauti. Antra – būti tokiems, kokius jus esant jaučia mokytojas. Kad ir kuo dėtumėtės! O jis tikrai žino, kad galite kalnus nuversti, kad esate darbštūs, išmintingi ir gabūs. Žinote, kas mokytojui smagiausia? Kai po daugelio metų susitikęs savo mokinuką mato šaunų ir gerą žmogus. Širdis sušyla… Taigi – mokytojo triūsas nenuėjo veltui. Būkite visada šaunūs, smalsūs ir dori!