2008 12 10

bernardinai.lt

Bitutė

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Kas stato tiltus?

Naudingas dalykas tie tiltai! Skrendi sau Vilniuje per Nerį iš senamiesčio Šnipiškių link ir štai – vidury upės pavargsti… Ar sukti atgal, ar perplaukti upę? Neries srovė stipri, nuneštų it pūkelį, be to, mes, bitutės, – ne kokios plaukikės. Tokiu atveju visada gelbsti tiltas, kur gali atsipūsti. Ir šįsyk man padėjo tiesus it strėlė Mindaugo tiltas, ant kurio lenktų tarsi vaivorykštė arkų ir nutūpiau šnektelti su jo statybos darbus prižiūrėjusiu inžinieriumi Ąžuolu Steponavičiumi. Tai išties rimtas dėdė – Vilniaus miesto savivaldybės Gatvių ir statinių (aišku, ir visų tiltų) poskyrio vyriausiasis specialistas. Todėl kalbėjomės labai rimtai.

 

Girdėjau keistų dalykų – sako, seniau tilto statytojai turėdavo atsistoti po tiltu, kai pirmą kartą reikėdavo išbandyti jo stiprumą. Ant tilto sustodavo sunkūs vežimai su kroviniais, ir jeigu naujasis tiltas nesugriūdavo, statytojas gaudavo užmokestį. O jei sugriūdavo, – pats kaltas, blogai statė…

Taip, Bitute, seniau taip būdavo. Todėl ir tada, ir dabar stengiamasi labai rūpestingai statyti tiltus. Juk jais ne vienerius metus eis daugybė žmonių, važiuos sunkūs vežimai, mašinos, traukiniai, žygiuos kareiviai… Prieš statant būtina atrasti tinkamą vietą, kad tiltas nenugrimztų ir neišsikreiptų. Be to, reikia žinoti, ar toje upės vietoje būna stiprūs potvyniai, vėjas, kokį svorį turės išlaikyti tiltas. Reikia parinkti tinkamiausias statybines medžiagas, rūpestingai įkalti polius, paruošti aplinką. Todėl prieš statant pirmiausia rengiamas tilto projektas, braižoma daugybė brėžinių, viskas apskaičiuojama ir tik po to pradedami darbai.

Ir vis viena, girdėjau, kartais koks tiltas ima ir sugriūva…

Dabar tai atsitinka labai retai. Daugiausia tiltų sugriauta per karus. O paskutinįkart tiltas sugriuvo Japonijoje prieš dešimtį metų. Mat juo koja kojon žygiavo policijos seržantų būrys, ir jų žingsniai sukėlė rezonansą. Taigi tiltas ėmė ir nuvirto…

O kas tas baisusis rezonansas?!

Kiekvienas virš žemės kybantis daiktas šiek tiek svyruoja, tik mes to nejaučiame. Dangoraižiai, tiltai – irgi. O kai žygiuojančių žmonių būrio ritmas atitinka tą nematomą svyravimų dažnį, atsiranda rezonansas, tiltas nebeišlaiko ir suyra. Todėl kareivių ar skautų būriui einant per tiltą liepiama jokiu būdu nežengti koja kojon.

Dėkui, kad pasakėte! Perspėsiu, kad mano draugai vabalėliai irgi nevaikščiotų per tiltą dideliais būriais!

Nesibaiminkite, dabar stengiamasi taip statyti tiltus, kad rezonansas neatsirastų. Todėl tiltų statybos inžinieriai turi puikiai išmanyti ne tik statybos meną, bet ir fiziką, chemiją, matematiką. Jis turi labai tiksliai nurodyti darbininkams, tiltų statytojams, kaip ir kur reikia dirbti.

Turbūt mokykloje buvote tikras pirmūnas?

Labai patiko fizika, chemija ir braižyba. Taigi ir nutariau – būsiu inžinieriumi! Baigiau tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Inžinierių yra labai įvairių – pavyzdžiui, geležinkelių, ekonomikos, elektronikos, aviacijos, transporto, bet aš pasirinkau kelių ir tiltų statybą, mat nuo mažumės mėgau tiltus. Juk sako, kad tiltai jungia ne tik upės krantus, bet ir žmonių širdis.

Ar daug tiltų pastatėte?

Nemažai. Tarp jų ir Karaliaus Mindaugo tiltą. Jį statyti reikėjo greitai, kad spėtume iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės. Kasdami pakrantėje gruntą radome karo metų liekanas ir dvi nesprogusias granatas. Jas paskui nukenksmino išminuotojai. Dirbome dieną naktį, ir štai…
 
Puikus tilčiukas! (Šelmiškai pastrykčiojau ant geležinių tilto atramų, mėgindama sukelti rezonansą, bet nepavyko. Stiprus tas Mindaugo tiltas! Tik jūs taip nedarykit!) Kiek iš viso yra tiltų Lietuvoje?

Apie 4 010. Trakų ir Biržų pilyse – senoviniai pakeliamieji, Vilniuje – daugiausia gelžbetonio surenkamieji ir metaliniai, Vingio parke – vantinis. Yra karpytų, rėminių, arkinių, kabančiųjų, geležinkelio, netgi „beždžionių“ tiltas. 38 Lietuvos tiltai pripažinti pasaulio kultūros vertybėmis. O Vievyje yra netgi tiltų muziejus. Garsiausias mūsų krašto „tiltininkas“ – Alfonsas Miškinis Lietuvoje pastatęs daugiau kaip 60 tiltų!

Vadinasi, inžinieriai, ypač tiltų, turi būti labai darbštūs ir rūpestingi žmonės?

Pareigingi, stropūs, disciplinuoti. Stiprūs ir ištvermingi kaip sportininkai. Mat kartais tenka dirbti iki nakties, net ir naktį braižyti… O aš jėgų pasisemiu iš tinklinio, kurį labai mėgstu. Vakarais dar pasivaikštau su savo šunimis Rože ir aviganiu Lordu, kurį priglaudžiau ir išgydžiau. Jis jau beveik nebešlubuoja ir gali laisvai perbėgti per bet kurį tiltą!

O koks tiltas Jums gražiausias?

Gražus ilgas tiltas per Bosforo sąsiaurį ir didžiausias pasaulio tiltas Japonijoje tarp dviejų salų – Aikaši Kaikijo. O Lietuvoje? Mielas Žirmūnų tiltas, panašus į bėgantį baltą elnią. Trijų Mergelių tiltas Kaune, Vilniaus Baltasis, Mindaugo… Tiltai – kaip ir žmonės, jie turi savo būdą, įpročius. O geriausia tai, kad padeda mums nukeliauti ten, kur panorėsime. Ar žinote, kodėl Romos popiežius vadinamas lotyniškai „pontifex magnum“ – vyriausiasis tiltininkas? Sakoma, todėl, kad jis kaip tas tiltas tarp dviejų krantų jungia žmonių širdis.