2009 01 15

bernardinai.lt

Bitutė

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Apie drebančią žemę

Kodėl dreba žemė? Gal sušalo? O gal ji stūkso ant kokio nors didelio žvėries nugaros ir šiam pradėjus muistytis žemę krečia drebulys? Apie baisingus žemės drebėjimus rašo dar senoviniai kinų, hebrajų ar rusų metraščiai. Kiek tik atsimena istorija, jie vyko griaudami žmonių būstus, skandindami laivus jūroje, o kartais prasivėrusiuose žemės plyšiuose prapuldavo ištisi miestai. Žmonės vis svarstė – kodėl įvyksta tos baisios nelaimės, kurios per kelias valandas sugriauna dešimtmečiais statytus miestus, verčia medžius, sukelia jūroje galingus cunamius.

Senovės indėnai įsivaizdavo pasaulį plokščią, rymantį ant milžiniško vėžlio nugaros. Kai jis pradedąs krutėti – žemė sudrebanti. O štai Japonijoje buvo tikima, kad žemės drebėjimų kaltininkė yra didžiulė ūsuota žuvis – „murzė“. Ji savo ilgais ūsais kutena jūros dugną ir šis ima krūpčioti. Kitos tautos tikėjo, kad žemės drebėjimus sukelia įvairūs po žeme įsikūrę dievai, kurie vartosi nuo šono ant šono, važinėja po žemę pasikinkę šunis į roges ar kasosi į medį.

Juda Žemės plutos plokštės

Skaičiai apie bėdas, kurių pridaro žemės drebėjimai, – gan niūrūs. Kasmet Žemėje įvyksta milijonai žemės drebėjimų. Tačiau tik apie 150 yra griaunančios galios, iš jų 20 yra katastrofiški, o bent du labai stiprūs. Visų kitų drebėjimų mes net nepajuntame – jie labai silpni, užfiksuojami tik labai jautrių prietaisų. Suskaičiuota, kad per žmonijos istoriją per žemės drebėjimus žuvo daugiau nei 75 milijonai žmonių, buvo sugriauta ir vėl atstatyta daugybė miestų. Vis labiau tobulėjant žemiškam mokslui atsirado mokslininkų, bandančių paaiškinti žemės drebėjimų priežastis. Mokslo šaka, tyrinėjanti žemės drebėjimus, pavadinta seismologija, o žmonės, tyrinėjantys žemės drebėjimus, – seismologais. Pirmiausia jie nustatė, kad vienose planetos vietose žemė dreba dažnai ir stipriai, o kitose – retai ir silpnai. Vietos, kuriose vyksta daugiausia stiprių žemės drebėjimų, pavadintos seismiškai aktyviomis.. Tokios vietos Žemėje yra: Kurilų salos, Kamčiatka, Naujoji Zelandija, Indonezija, Himalajai, Irakas, Iranas, Kaukazas, Krymas, Karpatai, Apeninai, Pirėnai… O neramiausios Žemės rutulio vietos: Centrinės ir Pietų Amerikos kraštai, Kalifornija ir Japonija. Būtent šiose planetos vietose po žeme susiduria milžiniškos uolienų plokštės. Veikiamos savo didžiulio svorio jos slegia viena kitą. Kol galiausiai neišlaikiusios spaudimo lūžta, pasislenka ar užšoka viena ant kitos, taip sudrebindamos žemės paviršių daugelį kilometrų aplinkui.

Žemės sandara

Kad geriau suprastume, kaip įvyksta žemės drebėjimai – šiek tiek susipažinkime su Žemės rutulio sandara – ją matote paveikslėlyje. Žemė yra milžiniškas kietas rutulys, besisukantis kosmose. Rutulį sudaro skirtingi metalų ir uolienų sluoksniai. Be to Žemę gaubia atmosfera – oro sluoksniai, kurie saugo planetą nuo kosmose skraidančių meteoritų. Pačiame Žemės rutulio viduryje yra branduolys, sudarytas beveik vien iš geležies ir nikelio. (Tiesa, niekas iki to branduolio nukeliavęs nebuvo ir tos geležies nematė. Žemės gelmėse labai karšta.) Jį gaubia mantija, sudaryta iš sunkių tamsių uolienų. O Žemės rutulio paviršių sudaro pluta. Ji storesnė ten, kur stūkso aukšti kalnai, ir plonesnė ten, kur telkšo gilūs vandenynai. Būtent Žemės plutoje ir vyksta žemės drebėjimai. Mat ji nėra vientisa, o pasidalijusi į daugybę plokščių, kurias savo ruožtu vagoja daugybė įskilimų ir įtrūkimų. Seismiškai aktyvios žemės vietos būtent ir yra virš šių plyšių. Lietuva yra vienos iš plokščių viduryje ir žemės drebėjimai mūsų krašte labai reti ir silpni. Tačiau…

Žemės drebėjimai Lietuvoje

…vyksta. Ir būtent ne kas kitas, o kuo tikriausias žemės drebėjimas paskatino parašyti šį straipsnį. Rugsėjo 21 dienos popietę kuo ramiausiai sėdėjau prie rašomojo stalo, bet staiga pajutau, kaip smarkokai susvyravo kėdė, o po kiek laiko dar kartą ir dar smarkiau. Pašokau ir jau susiruošiau bėgti į gatvę, kad iš ten saugiai pažiūrėčiau, kaip grius mano namas, bet žemė daugiau nebedrebėjo. Nors ir nestiprus buvo šis drebėjimas, bet vis dėlto tokio stipraus Lietuvoje niekas prieš tai nebuvo patyręs. Šio žemės drebėjimo epicentras buvo kaimyninio Kaliningrado teritorijoje – 20 kilometrų gylyje. Jo metu niekas nežuvo, sugriuvo keli blogai pastatyti kaminai ir įtrūko kelios sienos. Vis dėlto svyravimai buvo jaučiami stiprūs. Ypač gerai juos jautė viršutinių aukštų gyventojai. Po šio drebėjimo Lietuvos žmonės išsigando – ar nesudrebės vėl žemė, tik dar smarkiau. Per paskutiniuosius 500 metų Lietuvoje yra buvę apie 20 gerai juntamų žemės drebėjimų. Šis paskutinysis išsiskyrė savo stiprumu. Mokslininkai suskubo svarstyti: ar nereiškia šis drebėjimas, kad atsirado naujas įskilimas Žemės plutos plokštėje ir nuo šiol žemė Lietuvoje gali drebėti ir dažniau? Bet kokiu atveju žemės drebėjimas yra reiškinys, kurio žmogus suvaldyti kol kas negali. Vienintelis būdas apsisaugoti nuo jo – statyti ypač patvarius pastatus, laiku nustatyti, kada drebės žemė, ir pranešti apie tai miestų gyventojams. Jei kada besėdint ant kėdės stipriai sudrebės žemė, tai žinok, kad reikia kuo skubiau išsinešdinti iš namų ir atsidurti kuo atviresnėje vietoje. Daugiausia žmonių per žemės drebėjimus nukenčia būtent nuo to, kad juos prispaudžia griūvantys namai. Be to, miestuose nutrūkus dujų vamzdžiams ir elektros laidams neretai kyla gaisrai.

Stiprumas matuojamas balais

„Prieš dvi valandas iki žemės drebėjimo Ašchabado žirgyne arkliai pakėlė aliarmą: ėmė trepsėti, žvengti, nutraukė pavadžius ir pabėgo. Juos sugavo ir grąžino atgal. Likus ketvirčiui valandos iki katastrofos, gyvuliai sulaužė užtvaras ir iššuoliavo iš arklidės. Kai vėl buvo mėginta juos sugaudyti, pasigirdo požeminis smūgis ir arklidė sugriuvo“ (A. Muranovas). Dažnai gyvūnai pirmieji pajunta artėjantį žemės drebėjimą ir savo elgesiu įspėja žmones. Seniai pastebėta, kad driežai ir gyvatės jau prieš kelias dienas palieka žemės drebėjimo zonas. O Japonijoje artinantis požeminiams smūgiams į paviršių išnyra stambios giliavandenės žuvys. Tai aiškinama tuo, kad gyvūnai sugeba girdėti daug žemesnio dažnio garsus nei priima žmogaus ausis. Vis dėlto kol kas žemės drebėjimai užklumpa žmones netikėtai. Daugybė visame pasaulyje įkurtų seismologinių stočių tik užfiksuoja drebėjimus ir įvertina jų stiprumą balais. Dažniausiai jie matuojami pagal 9-ių balų Richterio skalę. Šį rudenį Kaliningrade vykęs drebėjimas buvo 5,6 balo stiprumo. Stipriausi, 9 balų žemės drebėjimai vyksta gan retai, palikdami sugriovimus daugiau nei 1000 km spinduliu aplink.

Rytis Daraškevičius