2009 01 15

bernardinai.lt

Technologijos_lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Surastas „žemiškos kilmės“ meteoritas

Tai, jog Žemėje surandami meteoritai neturi mūsų planetai įprastinių medžiagų arba struktūros yra visiškai normalu ir įprasta – juk taip ir turi būti su svečiais iš kosmoso. Tačiau šį kartą viskas kitaip – meteoritas savo struktūra pernelyg panašus į žemiškos kilmės uolienas – dar viena mįslė kosmoso tyrinėtojams.

Keistus meteoritus, kurių sandara primena Žemės plutą, mokslininkai surado Antarktidoje 2006-2007 metais vykdant misiją ANSMET, kurios pagrindinis tikslas ir buvo meteoritų paieška. Dabar mokslininkų grupė iš trijų JAV universitetų baigė galutinius meteoritų tyrimus ir priėjo išvados, jog tokios sandaros meteoritų mokslininkai dar niekada nėra tyrinėję.

„Ypatingai keista, jog meteoritų sandara praktiškai identiška planetos kontinentinių plokščių andezito (andesite) magminei uolienai – iš principo tai uoliena, esanti po mūsų kojomis. Tokių meteoritų dar niekas nėra matęs anksčiau“, – pareiškė tyrimui vadovaujantis James Day iš Merlino universiteto (University of Maryland).

Andezito uoliena paviršiuje aptinkama aktyvių ugnikalnių regione, kur susiduria tektoninės plokštės ir į dangų ima stiebtis ugnikalniai. Kitaip sakant, andezitas susiformuoja tose vietovėse, kur Žemės gelmėse vyksta grandioziniai procesai, dėl didžiulio slėgio ir temperatūros lydydami uolienas.

Dėl to mokslininkai kurį laiką tyrinėjo hipotezę, jog šie meteoritai yra visai ne asteroido liekanos, o didelio kosminio kūno (planetos arba planetos palydovo) likučiai. Tačiau mokslininkų nustebimui, izotopiniai tyrimai praktiškai paneigė tokias galimybes. Kai kurių medžiagų izotopai aiškiai rodo, jog keisti meteoritai GRA 06128 ir GRA 06129 yra kilę iš asteroido.

Be to, akmenų amžius ne toks jau ir kuklus – 4,52 milijardai metų. Tokiu laiku Saulės sistema dar tik formavosi ir joje nebuvo pilnai susiformavusių planetų.

Lieka vienintelė hipotezė, jog akmuo atskilo nuo stambaus meteorito, kurio skersmuo galėjo siekti ne mažiau nei 100 km. Mokslininkų manymu, tokiame gana stambiame kūne pačioje jo gyvavimo pradžioje gelmėse galėjo susiformuoti pakankamai didelė temperatūra, jog dalinai ištirpdytų uolienas ir suformuotų andezito struktūrą. Vėliau ji galėjo iškilti į paviršių ir suformuoti andezitinę plutą, būdingą planetoms.

Šių dviejų akmenų analizė mokslininkams gali suteikti daug naudingų žinių apie planetų paviršinių uolienų formavimąsi. Be to, tai reiškia, jog didesni asteroidai gali turėti panašų paviršių kaip ir planetos – tame tarpe ir Žemė.

Tyrimo detalės pateiktos žurnale Nature.