2009 06 19

Irena Gansiniauskaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Irena Gansiniauskaitė. Šekspyriados ekspromtai

U t o p i j o s  teatro diplominės studentų  Š e k s p y r i a d o s  proga vasarvidiškai pateikiame eiliuotą recenziją  iš nesibaigiančių plojimų, nevystančių gėlių puokščių, nepamirštamų sveikinimo šūksnių, neabejingų pastebėjimų, netyčia nugirstų pokalbių ir neatidėliotinų linkėjimų režisieriaus Gintaro Varno spektaklio kūrėjams – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jauniesiems artistams-bakalaurams ir valstybinio jaunimo teatro aktoriams. Šią skubią teatrologinę publikaciją tiesiog iš žiūrovų salės  atsiuntė rašytoja Irena Gansiniauskaitė.

 

ANDRIUI  BIALOBŽESKIUI

Iš naujo, Šekspyre,

Sau „Globusą“ žieskis…

Kam sostą paskyrei?

Vaidins Bialobžeskis!

Baltkrantiško sielvarto

Rolė sunki –

Gintaro ašara

Varno aky…

Seniausiai juk žino

Visas gaublys –

Viljamą krankliu

Pravardžiuodavo vis.

Nurimki, Šekspyre!

Štai sostas, ir sėskis…

Visi prisispyrę

Šnibždės: Bialobžeskis…

Smalsuoliai sužiurs,

Tapatybę dar tikrins!

Trys laumės vis burs,

Kol pasaulį įtikins…

Kiek kartų Europa

Makbetą nukirstų,

Prie Birnamo vėl jis

Šekspyru pavirstų!

Viljamas iš proto

Išvarė Makbetą,

O ne kažkokie

Bendraautoriai…

Veto.

Baltkrantiškai galim

Vilniuje guostis –

Europos karaliai

Vis tik dar sostuos.

 

NERINGAI  VARNELYTEI

O, Karaliene!

Giltinėle

Miela…

Tai žūtbūtinė

Ledi Makbet

Dovana –

Taip vainikuoti

Scenos tano

Varno sielą

Ne butaforine

Šekspyro karūna.

  

SERGEJUI  IVANOVUI

Toks elegantiškai

Išbalęs

Ir karališkai

Sutrikęs…

Į sceną

Kaip į Tauerį

Eini…

Toks dievažodiškai

Sergėjiškas

Kaip Kardo rikis

Lietuviškai pakiliame

Šekspyro sakiny…

  

NERIJUI  GADLIAUSKUI

Gal girtas,

Kad prie uždangos

Išspirtas…

Dar įžangoj

Sukniubęs

Kaip nudurtas…

Paskui internete

Plačiai išgirtas

Kaip pats

Šekspyriškiausias,

Banko vertas

Scenos turtas!

  

ALEKSUI  KAZANAVIČIUI

Sakyki, Tėve,

Ką gi Tu darai?!

Žinok,

Šekspyrui

Ne vis viena –

Už ko tekėti

Savo dukrą

Išvarai…

Net jeigu ji

Ne Tavo –

Jei paties

Latėno…

  

EMILIJAI  LATĖNAITEI – BELIAUSKIENEI

Tik šmaukšt –

Ir jau sutramdytas

Šekspyras!

Kaip įkyrus,

Anksti žieduotas

Kiras…

Antropologinis

Teatro meno rimbas

Ir spalvingiausias

Režisūrinio stebuklo

Nimbas…

  

VIDUI  BAREIKIUI

O gudrus, padūkęs!

O budrus ir greitas…

Į Milaną sprukęs,

Jau Londone raitas!

Stipriai kitaip niurna

Lyg Bagdono burna…

Visa salė juokias –

Jis gi susituokęs!

Į Šekspyro žentus

Jau seniausiai tiko,

Bet kad buvo lemta –

Jurgą susitiko…

Tai tiek to dėl Viljamo

Ir  š e k s p y r i a d o s,

Kol užaugs čia, Vilniuje,

Jų mažasis Adas…

  

AINIUI  STORPIRŠČIUI

Karaliaus, Karalienės, Karaliūtės Aini,

Tu jau – Šekspyras!

O, tragiškiausias juokdary,

O, nuoširdus veidmaini…

Bravo! Scenos vyras!

Čia tik pajodžarga, skundikas,

Kipšas plonakalbis,

O čia kilnus, švelnus didikas

S u s i g l o s t y t a g a l v i s . . .

 

DOVYDUI  STONČIUI

Nusilenki Šekspyrui ir ryžkis

Žengt į kraujo ir ašarų dulksną…

Šambeliono teatro dvariškis

Su žavingai užriesta plunksna!

Tavo talentas, grožis, lankstumas

Kartais primena mums Ivanauską,

O slaptingas žodžio šmaikštumas

Tavo šypsenoj virsta į auksą!..

 

EGLEI  ŠPOKAITEI

Dėl meilės nedvejoki,

Vasarvidžio narsuole,

Bet vis dėlto godoki

Skaistybės guolį…

Tarp laumių Tu esi

Pati utopiškiausia –

Hekatės kuždesys

Kutena jauną ausį…

Būt ar nebūt Šekspyrui –

Spręsk!

Gražuole, tai gali Tu…

Čia, Vilniuj, spąstus jam

Paspęsk

Ar kur apie Alytų…

 

VAINIUI  SODEIKAI

Jau sugebi komedija

Įveikti dramą

Ir šitaip suvaidint

Šekspyro damą!

Jau nebe vaikiščias

Tarp tų aršių skvernų!

Po šitokiu šiuolaikiškai

Šekspyrišku sparnu.

Vasarvidin pasiaust išėjęs –

Įsimylėk stipriau Tu…

Kad jokios fėjos, jokie fėjai

Iš koto nepargriautų!..

 

INDREI  LENCEVIČIŪTEI

Šekspyriados žaltvykslė kaip ašara

Ir bakalauriškai viltinga vasara!

Vasarvidžio nakties sodeikiški kerai

Tau šnibžda: vaidini labai gerai…

Tai ko trys laumės taip staiga apstojo:

Palauk, pakvies Tave vaidint Eleną Trojos!

Patsai Jokūbo dvaro šambelionas

Labų dienų Tau siunčia. Geras tonas.

 

ELZEI  GUDAVIČIŪTEI

Iš trijų laumių Tu pati mažiausia,

Gal būt todėl net ir šiurpulingiausia!

Ir agentė, ir šnipė, ir statistė,

Ir laidotuvių ritualo specialistė…

Jau nuo vaikystės šitaip užkoduota –

Vaiduoklė su teatro sargės šluota!

Bet Tavo vardas kaip Šekspyro anūkėlės,

Jo mylimiausios karalaitės Elzbietėlės.

Todėl vasarvidžio nakties painiavoje prabudus,

Tu susirink gintarinius užburto sapno grūdus…

Ir sesei Užsispyrėlei pakluski, na –

Arba išeiti teks vaidint pas Gluskiną!..

 

MARIUI  REPŠIUI

Galiorka šnibžda, Amžinas siuvėjau…

Kad perkandęs esi Šekspyriškąją šikšną!

Kad keturi šimtai ir keturiasdešimt penki suėjo

Dygsniai į Tavo nemirtingą šikną!

Viljamo tėvas prašo nesupykti

Ir Odminių gatvelėj susitikti…

Patikrins Tavo plikės odą –

Ar tikras Tu, ar tik toksai atrodai!?

Dėl šlikės pasiginčys, pabučiuos,

Tačiau palūkanas dar išskaičiuos…

Bet Tu dėl nuoskaudų nenusiminki

Ir taip toliau šedevriškai vaidinki.

 

REŽISIERIUI GINTARUI VARNUI

 

Šekspyras – geras vyras,

Taip tvirtina lietuviai,

Nors varo jį į tyrus

Sensacijų liežuviai.

O baltas Varnas žiūri,

Jo paukštiška šviesybė…

Šekspyras vis dar kuria,

Gyvoji amžinybė…

Pasaulis tuoj įveiks jau

Ir patį Jėzų Kristų,

Bet niekas nepaneigs mums

Utopijos artistų.

Bernardinai.lt