2009 07 20

Dainius Žalimas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Dainius Žalimas. Šiuolaikinis fašizmo veidas (XVII)

Putiniškojo“ režimo nusikaltimai Čečėnijoje pagal bylų Europos Žmogaus Teisių Teisme liudijimus

Iš bylos Isayeva prieš Rusiją faktų galima teigti, kad Rusijos kariuomenė vykdė neatrankinį kaimo Katyr-Yurt ir jame buvusių civilių bombardavimą:

2000 m. sausio pabaigoje Rusijos federaliniai karo vadai suplanavo ir įvykdė specialią operaciją, siekdami iš Grozno išvilioti Čečėnijos kariuomenės pajėgas. Pagal planą Čečėnijos pajėgų nariai buvo įtikinti, jog bus galima saugiai palikti miestą keliu, vedančiu kalnų šalies pietuose link. Čečėnijos pajėgų nariai už informaciją apie kelią iš miesto ir už saugų pasitraukimą sumokėjo Rusijos kariuomenei pinigų. Vėlai naktį 2000 m. sausio 29 d. jie paliko apgultą miestą ir pajudėjo į pietus. Čečėnų kariams buvo leista palikti miestą. Tačiau kai tik išvyko iš Grozno, jie pakliuvo į minų lauką, o Rusijos kariuomenės artilerija ir oro pajėgos juos bombardavo.

Gana didelė Čečėnijos pajėgų grupė – iki keturių tūkstančių asmenų – atvyko į Katyr-Yurt kaimą anksti ryte 2000 m. vasario 4 d. Apie tai Rusijos karo vadai žinojo, tačiau gyventojams tai buvo netikėta. Katyr-Yurt tuo metu buvo iki 25000 žmonių, įskaitant vietinius gyventojus ir iš kitų vietų Čečėnijoje perkeltus asmenis. Šis kaimas buvo paskelbtas „saugia zona“, tai pritraukė žmones, bėgančius nuo karo veiksmų, kurie vyko kituose Čečėnijos rajonuose.

Anksti ryte 2000 m. vasario 4 d. Rusijos specialiųjų pajėgų dalinys buvo nusiųstas į Katyr-Yurt, nes buvo gauta informacijos apie kovotojų buvimą kaime. Dalinys bandė įžengti į kaimą, tačiau buvo užpultas Čečėnijos pajėgų. Rusijos kariai patyrė nuostolių ir turėjo sugrįžti į savo pozicijas. Tada Rusijos karo vadai nusprendė panaudoti karo aviaciją ir artileriją. Gyvenvietės apšaudymas ir bombardavimas prasidėjo 8 val. ryto.

Gyventojai sužinojo apie galimybę išvykti tik apie 15 val., dauguma jų apie tai sužinojo iš kaimynų, nors Rusijos kariuomenė ir buvo informavusi gyvenvietės seniūną apie civiliams suteikiamą galimybę pasitraukti, taip pat tam tikslui naudojo sraigtasparnį su garsiakalbiais (bet tik keli liudininkai byloje pažymėjo, kad jie matė sraigtasparnį, tačiau pabrėžė, kad nebuvo girdėti, kas per garsiakalbius pranešama).

Pareiškėja ir jos šeima nukentėjo, kai bandė išvykti mikroautobusu. Juo keliavo 28 asmenys. Kai jis buvo maždaug už 500 metrų nuo užkardos, per kurią buvo galima išvykti, šalia sprogo bomba. Į pareiškėjos sūnų Zelimkhaną Isayevą (23 m.) pataikė šrapnelis, jis mirė po kelių minučių. Buvo sužeisti dar trys asmenys, važiavę mašinoje. Tos pačios atakos metu žuvo trys pareiškėjos dukterėčios, 15 m., 13 m. ir 6 m. amžiaus. Pareiškėja taip pat teigė, kad jos sūnėnas buvo tą dieną sužeistas ir dėl to tapo neįgalus. Pareiškėja ir kiti liudininkai patvirtino matę du karo lėktuvus virš jų autobuso, kurie paleido bombas su parašiutais. Sprogimas įvyko netoli nuo kelio užkardos, pro kurią buvo galima išvykti iš miesto.

Pirmiausia pažymėtina, jog Čečėnijos pajėgų atvykimas į gyvenvietę nebuvo tiek netikėtas Rusijos kariuomenei, kad ji nebūtų turėjusi laiko imtis priemonių gyventojams apsaugoti nuo karinių veiksmų. Interviu su vienu iš labiausiai atsakingų už Rusijos karo nusikaltimus Čečėnijoje generolu Shamanovu (jis buvo kalbinamas 2000 m. vasario 5 d.) minimas sėkmingas planas išvilioti čečėnų pajėgas iš Grozno ir užkirsti joms kelią į kalnus, sukuriant „koridorių“, kurį tvirtai kontroliuotų Rusijos federalinės pajėgos. OMON kariškio, kuris buvo dislokuotas Katyr-Yurt, liudijime minimas perspėjimas, kurį jis gavo iš savo vadovybės 2000 m. vasario 3 d., kad Čečėnijos pajėgos gali atvykti į Katyr-Yurt ar Valerik. Bent du civiliai liudininkai pasakojo, jog buvo įsteigtos karinės užkardos išvykimo iš kaimo vietose, kuriose buvo stipriai kontroliuojamas judėjimas iš Katyr-Yurt ir į jį bent kelios dienos prieš 2000 m. vasario 4 d. Taigi sunku daryti prielaidą, kad Čečėnijos pajėgų atvykimas į Katyr-Yurt anksti ryte 2000 m. vasario 4 d. ir jų dydis buvo netikėtas operaciją vykdžiusiems Rusijos karo vadams. Iš anksto planuodami imtis aviacijos ir artilerijos pajėgų, jie turėjo apsvarstyti, kokį pavojų civiliams gali sukelti tokių ginklų naudojimas, tačiau tai nebuvo padaryta. Tuo metu Katyr-Yurt gyveno nuo 18000 iki 25000 žmonių, taigi turėjo būti apsvarstyta galimybė evakuoti civilius, tai yra pateikti jiems atitinkamą informaciją, apskaičiuoti, kiek truktų evakuacija, kokiais maršrutais gyventojai turėtų išvykti ir kokių saugumo priemonių reikėtų imtis tokio išvykimo saugumui užtikrinti. To Rusijos karo vadai nesvarstė.

Be to, kai tapo aišku, kad kaime yra daug Čečėnijos kovotojų, buvo iškviesti reaktyviniai naikintuvai, nenurodant, kokius ginklus jie turėtų naudoti. Lėktuvuose buvo sunkiosios laisvo kritimo aukšto sprogstamumo aviacinės bombos FAB-250 ir FAB-500, kurių sukeliamos žalos laukas yra apie 1000 metrų. Šios bombos buvo naudojamos tiek gyvenvietės centre, tiek pakraščiuose. Tokių ginklų naudojimas negali jokiu būdu būti suderinamas su civilių apsaugos principu. Ši operacija buvo vykdoma tankiai gyvenamame rajone, o tokie ginklai neišvengiamai kėlė pavojų civilių gyvybėms.

Taip pat pažymėtina, kad, nors ir buvo pastangų perduoti informaciją apie galimybę civiliams saugiai išvykti iš kaimo, šios pastangos buvo nepakankamos. Viena liudininkė byloje pažymėjo, kad ji matė sraigtasparnį su garsiakalbiais, tačiau nebuvo įmanoma girdėti, kas per juos pranešama. Dauguma asmenų sužinojo apie saugų kelią iš kaimo iš savo kaimynų. Nors nėra visiškai aišku, kada buvo paskelbta apie šią galimybę išvykti, bet dauguma liudininkų nurodė 15 val. Taigi apie šią galimybę gyventojai sužinojo tik po septynių valandų intensyvaus miesto bombardavimo, kuris per tą laiką nusinešė daug civilių gyvybių. Nepaisant to, kad buvo paskelbta galimybė išvykti iš karo veiksmų zonos, šio saugaus išvykimo Rusijos kariuomenė neužtikrino. Nors buvo paskelbta, kad bus galima išvykti per dvi kelio užkardas, veikė tik viena. Kai jau pasklido informacija apie galimybę išvykti, ja pasinaudoti suskubo daug gyventojų, ir jų skaičius kelyje užkardos link buvo didelis. Tai turėjo žinoti už operaciją atsakingi Rusijos karo vadai, tačiau jie nesiėmė jokių veiksmų nei puolimui sustabdyti, nei jo intensyvumui sumažinti. Kaip minėta, autobusas, kuriuo vyko pareiškėja, buvo susprogdintas likus 500 metrų iki užkardos, taip pat kiti liudininkai pasakojo apie bombardavimus kelyje užkardos link. Tikslus aukų skaičius nebuvo nustatytas, tačiau aišku, kad jis buvo daug didesnis, nei nustatė Rusijos ikiteisminis tyrimas (Rusijos ikiteisminio tyrimo institucijos teigė, kad žuvo 46 žmonės).

Taigi neabejotina, kad Rusijos kariuomenė laikytina įvykdžiusi karo nusikaltimą – civilių puolimą.

Kitas tokio nusikaltimo – civilių puolimo atvejis nustatytas byloje Khatsiyeva prieš Rusiją. Ten nustatyta, kad 2000 m. rugpjūčio mėn. Arshty kaimelio gyventojai pjovė žolę mažomis grupėmis. Vienoje grupėje dirbo šeši vyrai. Jie apie 13 val. pamatė jų link nuo Bamuto skrendančius du sraigtasparnius, kurie pradėjo žemai skraidyti virš lauko. Vyrai išsigando ir, numetę dalgius, nubėgo prie savo „Niva“ automobilio ir nuvažiavo Arshty kryptimi. Sraigtasparniai paleido nevaldomas raketas ir apšaudė „Niva“ automobilį. Buvo peršautos jo užpakalinės padangos. Vyrai išlipo iš automobilio ir bėgo slėptis, o sraigtasparnis ėmė juos persekioti. Buvo nužudyti Khalidas Khatsiyevas ir Kazbekas Akiyevas, o Ilias Akiyevas sužeistas į koją.

Rusijos vyriausybė teigė, kad pilotai vykdė specialią operaciją, kurios metu ieškojo Čečėnijos pajėgų stovyklos. Nebuvo pateikta duomenų apie tai, ar Arshty gyventojai buvo perspėti apie planuojamą operaciją ir ar pareigūnai, atliekantys karinę operaciją, buvo instruktuoti vengti civilių mirčių. Rusijos vyriausybės teigimu, pilotai siekė sunaikinti asmenis, kuriuos jie laikė čečėnų kovotojais. Buvo nustatyta, kad įsakymą davę asmenys nepakankamai aiškinosi, ar pilotų matomi asmenys gali būti laikomi Čečėnijos pajėgų kovotojais, ar, priešingai, turėtų būti laikomi civiliais. Kai pilotai pranešė vadavietei, jog jie mato bent penkis asmenis, ginkluotus, kaip jiems atrodė, lengvais kulkosvaidžiais, operacijos vadai neprašė kokios nors papildomos informacijos apie šiuos asmenis, bet po 15 min. davė įsakymą juos ir mašiną sunaikinti. Taigi nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų išsiaiškinta, ar tikrai puolami asmenys laikytini kovotojais, ir būtų apsaugotos civilių asmenų gyvybės, todėl Rusijos karinės pajėgos atliko karo nusikaltimą – civilių puolimą.

  Plėšimas ir turto naikinimas

Iš EŽTT nagrinėtų bylų faktų taip pat galime teigti, kad Rusijos karinių pajėgų nariai įvykdė ir plėšimo bei turto naikinimo nusikaltimus. Jie nagrinėtini kartu, nes šių nusikaltimų požymiai susipina, vienoje situacijoje gali būti atliktas ir plėšimo, ir turto naikinimo nusikaltimas.

Chitayev ir Chitayev prieš Rusiją byloje liudininkai teigė, jog Rusijos pareigūnai 2000 m. balandžio 12 d. ryte atvyko į Chitayevų šeimos namus Achkhoy-Martan kaime. Pareigūnai apieškojo namus, nepateikdami jokių kratos orderių ar kitų kratą pateisinančių dokumentų. Jie paėmė kelis elektronikos prietaisus, jų įsigijimo dokumentus ir kai kurių šeimos narių asmens dokumentus. Jie suėmė Arbi Chitayev ir Adam Chitayev. Tą pačią dieną atvykę apie 30 pareigūnų paėmė likusius elektronikos prietaisus. Tarp paimtų vertybių buvo keturi televizoriai, trys vaizdo kameros, spausdintuvas ir kiti prietaisai. Kadangi pareigūnai nepateikė jokių kratą pateisinančių dokumentų, ir paėmė daiktus, kurių paėmimo nepateisina karinė būtinybė, tai tokie veiksmai laikytini plėšimu.

Byloje Makhauri prieš Rusiją pareiškėja Kheyedi Makhauri ir dvi kitos moterys 2000 m. sausio 22 d. grįžo į Grozną, nes išgirdo, kad civiliai grįžta į Grozną nurimus karo veiksmams. Pareiškėjos namas buvo visiškai sunaikintas, ji negalėjo rasti dokumentų. Pakeliui į kitos moters namus 60-90 metrų atstumu jos pamatė 30-40 kareivių grupę ir tris ar keturis šarvuočius. Kareiviai ėmė vertybes iš namų ir krovė jas į šarvuočius. Moterys bandė nueiti šalin nepastebėtos, nes žinojo, kad Rusijos kariai nužudo plėšimų liudininkus. Tačiau moterys buvo pastebėtos, ir kariai dvi iš jų nušovė, vieną sunkiai sužeidė. Taigi, be civilių nužudymo ir sunkaus asmens sužalojimo, šie Rusijos kariai įvykdė dar ir kitą karo nusikaltimą – plėšimą.

Estamirov ir kiti prieš Rusiją bylos faktų galima teigti, kad Rusijos kareiviai ne tik įvykdė Estamirovų šeimos išžudymą, bet ir apiplėšė jų namus. Vakhid M. paliudijo, kad 2000 m. vasario 5 d. popietę jis apsilankė Estamirovų šeimos namuose ir pamatė, kad visa šeima yra išžudyta. Nuo nėščios moters ausų buvo nuplėšti auskarai, paimtas žiedas, vieno iš šeimos narių piniginė buvo tuščia, namuose trūko daug daiktų. Garažas su mašina viduje ir karvidė, kurioje buvo du veršeliai, buvo sudeginti. Taigi šioje byloje galima teigti, kad buvo įvykdyti plėšimo ir turto naikinimo nusikaltimai.

Byloje Isayeva prieš Rusiją p. Isayeva paliudijo, kad po Katyr-Yurt kaimo bombardavimo 2000 m. vasario 4 d. jų namas buvo visiškai sunaikintas, o visi namų apyvokos daiktai ir kita nuosavybė dingo. Garaže buvo sudeginta jų sūnaus mašina. 2000 m. vasario 20 d. Katyr-Yurt kaimo administracija išdavė pažymą, kad jų šeimos namas Oktyabrskaya g. sunaikintas nepataisomai. Taigi laikytina, kad Rusijos kariai atliko karo nusikaltimą – turto naikinimą.

Turto naikinimo atvejis gali būti nustatytas ir iš bylos Tangiyeva prieš Rusiją faktų. Šioje byloje nustatyta, kad Rusijos kariai 2000 m. vasario 11 d. Grozne Derzhavina g. nužudė keturis asmenis ir padegė namą, kuris sudegė iki pamatų. Civilių nužudymas ir jų namo sudeginimas niekaip negali būti laikoma karine būtinybe.

Taigi visos šios bylos liudija, kad moralinis Rusijos kariuomenės veidas nepasikeitė. Kaip ir okupuotose Baltijos ir kitose šalyse, Rusijos kariuomenė Čečėnijoje pasižymėjo kaip plėšikų ir marodierių armija.

Svetainės lankytojų periodinė parama yra pagrindinis „Bernardinai.lt“ veiklos finansavimo šaltinis.

Šiandien ypač reikia Jūsų, mieli „Bernardinai.lt“ bičiuliai, pagalbos.

Taip, paremsiu