Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lapkričio mėnesį popiežius Benediktas XVI susitiks su menininkais

Rugsėjo 10-ąją, spaudos konferencijoje Romoje buvo pristatytas lapkričio 21 –ąją dieną įvyksiantis popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su menininkais. Konferencijoje kalbėjo trys pranešėjai: arkivyskupas Gianfranco Ravasi, Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas, monsinjoras Pasquale Iacobone, šios tarybos Meno ir tikėjimo departamento pareigūnas, bei profesorius Antonio Paolucci, Vatikano muziejų direktorius.

Benedikto XVI susitikimas su menininkais taip pat yra proga priminti kitus du įvykius. Tai 1964- ųjų metų popiežiaus Pauliaus VI susitikimą Siksto koplyčioje su meno pasauliu ir 1999 –ųjų popiežiaus Jono Pauliaus II laišką menininkams.

Anot arkivyskupo Ravasi, reikia konstatuoti, kad šiandien tikėjimo ir meno aljansas yra nutrūkęs. Menas paliko šventyklą, nebesidomi didžiaisiais bibliniais pasakojimais ir personažais. Jis pasuko šiuolaikiniais „pasaulietiniais“ keliais. Kartu buvo palikta ir samprata, jog menininkas savo kūrinyje įkūnija transcendenciją. Buvo pasukta eksperimentavimo, sudėtingos stilistikos, kartais paprastos provokacijos keliu. Vis rečiau menas siekia pernešti „tiesos“ ar „grožio“ žinią. Jis nori sukrėsti sąmones, tačiau tai daro per skandalą, nepriversdamas širdžių ir protų atsistoti prie Begalybės prarajos.

Vis tik, nepaisant šiandieninio atstumo tarp meno ir tikėjimo, popiežius Benediktas XVI nori atnaujinti dialogą, galbūt sudaryti prielaidas naujai meno ir tikėjimo sąjungai, vėl suartinti religinį įkvėpimą su meniniu įkvėpimu.

Bažnyčia turi turtingą santykių su menu istoriją. Nuo pirmųjų gyvavimo amžių menas praturtino jos liturgiją, architektūrą. Tačiau netrūko momentų, kai tikėjimo ir meno ryšys buvo nutrauktas, kaip kad VIII amžiaus Rytų ikonoklastinėje krizėje.

Anot arkivyskupo Ravasi, tikrai egzistuoja galimybė, o gal ir būtinybė, jog menininkai ir transcendencija gali iš naujo susitikti.

Profesorius Paolucci priminė popiežiaus Pauliaus VI susitikimą su menininkais. Anot profesoriaus, ta proga Pauliaus VI pasakyta kalba yra vienas iš iškiliausių XX amžiaus katalikybės intelektualinės istorijos momentų. Joje, tarp kitko, netrūko ir radikalios autokritikos dėl to, kad Bažnyčia ne visada įsiklausė į meno pasaulio balsą.

Pasak Vatikano muziejų direktoriaus, visai nestebina, jog tokio lygio filosofas ir teologas kaip Benediktas XVI neliko abejingas meno ir tikėjimo santykių klausimui, tame tarpe ir veiksniams, dėl kurių meno ir tikėjimo sąjunga nutrūko ar dėl kurių galėtų iš naujo užsimegzti.

Profesorius Paolucci sakė, jog Bažnyčios istorija glaudžiai susieta su Vakarų pasaulio meno istorija. Kas būtų buvę, jei IV-V amžiuose Bažnyčia nebūtų priėmusi graikų-romėnų meno kaip savo išraiškos kalbos? Kiek šedevrų šiandien neturėtume? Koks būtų buvęs meno likimas?

Iš vienos pusės, Bažnyčia parodė didelę drąsą, priimdama įvairias menines tradicijas. Iš kitos pusės, XIX amžiuje Bažnyčia atsitvėrė gynybinėse pozicijose ir vengė susitikimo rizikos su naujais meniniais judėjimais, pirmenybę teikdama guodžiančioms tradicinėms formoms.

Benediktas XVI nori tęsti Pauliaus VI pradėtą naują dialogą su meno pasauliu: su nuolankumu, kantrybe, be išankstinių sąlygų primetimo. Ateitis parodys, koks bus trečiojo tūkstantmečio krikščioniškas menas.

Monsinjoras Iacobone trumpai pristatė popiežiaus susitikimo su menininkais organizacinę pusę. Kadangi susitikimas vyks Siksto koplyčioje, dalyvių skaičius yra ribotas. Buvo išsiųsta beveik 500 pakvietimų menininkams: tiek tradicinių, tiek naujųjų menų atstovams. Kviečiami vardą turintys menininkai, kuriuos savo konsultacijose nurodė meno ekspertai. Kviesti labai įvairių sričių menininkai: dailininkai, skulptoriai, architektai, poetai, dainininkai ir kompozitoriai, teatro ir kino aktoriai, fotografai ir kiti.