2009 11 05

bernardinai.lt

Literatūra ir menas

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Nauji kūriniai Literatų gatvėje

„Algimantui Baltakiui“. Autorė Julija Tumelytė

Senosiose Vilniaus senamiesčio Literatų gatvės sienose išsibarstę įvairių kartų, skirtingos stilistikos menininkų kūriniai, rodos, įaugo į miesto peizažą ir traukia paganyti akį ne tik „vietinius“ praeivius, bet ir užsienio turistus. Vieni čia ieško konkrečių vardų, mėgstamų dailininkų darbų ir mylimiausiems poetams, rašytojams skirtų pamąstymų, kiti stebi technikų, formų, miniatiūrų išraiškos įvairovę, svarsto, kaip ji dera prie savitos senamiesčio dvasios. Diskusijų dėl šio projekto būta, ir karštų – nuo pritarimo idėjai iki kritiškų minčių, teigiant, kad senamiesčio architektūroje tai yra nepageidaujamas naujadaras, svarstant, kurie žodinės kūrybos meistrai labiau nusipelnę įamžinimo, etc. Tačiau šiandien projektas tęsiamas, ir jo dalyvių gretos auga. Idėjos autoriai, nutarę neformaliai pagerbti literatus, pataikė į jautrią vietą – išreikšti savo mintis apie mėgstamų rašytojų, poetų kūrybą ir asmenybes panoro būrys dailininkų. Galbūt daugelį viliojo ir tai, kad toks kūrinys ne tik šmėkštelės vienoje ar kitoje parodoje, kataloge, o ir taps viešosios erdvės akcentu, viena, kad ir mažyte, didelio paminklo dalimi. Paminklu šį sumanymą galime vadinti sąlyginai, nuo įprasto monumentalaus kūrinio jis gerokai skiriasi – pabrėžia ne baigtinumą, galutinę idėjos realizaciją, o augimą, kaitą, transformacijos galimybę.

Šiek tiek istorijos: Literatų gatvės projekto pradžia – 2008 m. rugsėjį Vilniuje vykęs renginys „Menas netikėtose erdvėse“. Tuomet Literatų gatvės sienas papuošė pirmieji miniatiūriniai dailininkų kūriniai, dedikuoti lietuvių literatams. Tačiau didžiulis kūrinių margumynas tarsi spalvotų drugelių spiečius Literatų gatvės sienas aptūpė 2009 m. gegužę. Projektas iškilmingai pristatytas publikai. Ties kūriniais sumontuotas specialus apšvietimas, darbai sunumeruoti, iškabintos lentos su autorių ir kūrinių sąrašais.

Šiandien eidami Literatų gatve, galime stebėti projekto tęsinį – čia atsirado beveik trys dešimtys naujų kūrinių. Tai dedikacijos įvairų epochų ir reikšmingumo lietuvių žodinės kultūros puoselėtojams – Konstantinui Sirvydui, Onei Baliukonei, „Keturių vėjų“ literatūriniam sąjūdžiui, Jonui Aisčiui, Laimonui Tapinui, Danutei Kalinauskaitei, Bernardui Brazdžioniui, Vincui Krėvei, Juditai Vaičiūnaitei, Sigitui Gedai, Giedrai Radvilavičiūtei ir daugeliui kitų. Darbelių formos – skirtingos, nuo minimalistinių keturvėjininkams skirtų kompozicijų (aut. – Nerijus Erminas), lakoniškos plokštės su Onės Baliukonės poezijos fragmentu (aut. Vida Sevrukienė) iki puošnių, akį traukiančių kūrinių. Tai, pavyzdžiui, mišria technika sukurti Violetos Laužonytės darbai, skirti D. Kalinauskaitei ir G. Radvilavičiūtei, kur nedidelio formato plokštumoje netikėtai atsiveria gili erdvė, blizga tamsaus audinio faktūros.

Pasak projekto kuratorės Eglės Vertelkaitės, tikimasi, kad idėja bus plėtojama. Juk dar ne visi Lietuvos literatai šiandien įamžinti žavioje Vilniaus senamiesčio gatvėje.

Kristina Stančienė