Valentinas Mitė: „Iki šiol nepavyksta nugriauti iš praeities paveldėtų dvasinių sienų“

Ar galėtumėte pakomentuoti Berlyno sienos griūties reikšmę 1989 metais? Kodėl taip svarbu, kad ji sugriuvo?

Berlyno siena buvo Europos padalijimo į dvi dalis – komunistinę ir demokratinę – simbolis. Ne vienas vokietis žuvo bandydamas per ją patekti į Vakarus. Nors, suskaičiavus aukas,Vengrijoje per antikomunistinį sukilimą žuvo daug daugiau žmonių. Sienos subyrėjimas žymėjo Europos padalijimo pabaigą ir tarybinės sistemos galą; komunistinis eksperimentas baigėsi.

Ar apskritai buvo įmanoma išvengti Berlyno sienos griūties? Panašu, kad tąkart ji subyrėjo kaip kortų namelis? Taigi subyrėjimas buvo pribrendęs…

Jeigu sienos subyrėjimo būtų buvę galima išvengti, ji ir dabar dar būtų dalijusi Europą. Tuo metu ir TSRS, ir jos satelitai tebuvo kortų namelis. Sistema galėjo tik subyrėti, o ne reformuotis. Michailo Gorbačiovo „perestrojka“ pagreitino šį byrėjimą ir parodė, jog numirėlio – vadinamojo realaus socializmo – reformuoti nebuvo įmanoma. Stebuklu laikyčiau taikų – palyginti su Jugoslavija – TSRS subyrėjimą. Baisu net pagalvoti, kas galėjo ištikti pasaulį, jeigu branduolinė valstybė būtų byrėjusi pilietinio karo keliu. Taip, griuvimas buvo pribrendęs, bet tai buvo tiesiog sistemos susmukimas, panašiai kaip staigiai susmunka žmogus, ištiktas infarkto. Tačiau TSRS „infarktas“, be abejonės, brendo daugiau nei pusę šimtmečio – nuo tada, kai bolševikai atėjo į valdžią.

Ar galima šiuolaikiniame pasaulyje rasti analogiškų įvykių, kurie savo esme ir mastu prilygtų Berlyno sienos griūčiai ir būtų taip esmingai  pakoregavę tarptautinės politikos kryptį? 

Žiūrint kaip suvoksime „šiuolaikinį pasaulį,“ kokio laiko apibrėžtyje. Tai, kas įvyko Europoje po Antrojo pasaulinio karo, be abejonės, prilygsta Berlyno sienai – Lenkija buvo pastūmėta toli į Vakarus, dingo Prūsija. Na, o šiuo metu sunku suvokti, kokios bus JAV karo Irake pasekmės. Dabartinė Artimųjų Rytų realybė tokia, jog invazijos dėka gimė pirma arabų šiitų valstybė. Sunku pasakyti, kokią tai turės įtaką visam dideliam regionui. Rugsėjo 11-oji ir atgimstantis visų krypčių – ne tik islamo fundamentalizmas – taip pat žymi didelį lūžį, kurio pasekmes, esu tikras, jaučiame ne iki galo.

Akivaizdu, kad Europos padalijimas, kurio simboliu tapo Berlyno siena, turėjo įtakos ir Vidurio ir Rytų Europos gyventojų tapatybės pokyčiams. Kokie iššūkiai tada jai iškilo? Ir kokie iškyla šiandien?

Net buvusioje Rytų Vokietijoje arba Vokietijos Demokratinėje Respublikoje gyvenantis vokietis skiriasi nuo Vakarų vokiečio. Ne vien gyvenimo lygiu, bet ir pasaulio suvokimu. Sovietinė psichologija palietė ne tik lietuvius, bet ir vengrus, čekus, lenkus, jau nekalbant apie rusus. Žadėtą tarybinį žmogų mažiau ar daugiau sukurti pavyko visur, kur valdė komunistai.

Kada tas dvasinis monstras mirs ar pasikeis – vienas iš didžiausių iššūkių. Ekonomikoje didžiausias iššūkis yra tai, jog faktiškai visose buvusiose socialistinėse šalyse ir toliau politiškai bei ūkiškai valdžią savo rankose turi buvę komunistai. Disidentai nė vienoje iš jų nepajėgė sukurti naujų struktūrų, naujos, savo biurokratijos. Vaclavas Havelas buvo puikus prezidentas, bet ministerijose ir toliau sėdėjo bei kai kurie iki šiol sėdi seni anų laikų kadrai. Beje, Berlyno sienos griuvimas nori nenori verčia pagalvoti ir apie tai, kodėl vis daugiau žmonių nusivilia laisva rinka ir demokratija – tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Ar neatsiveria galimybiųs naujoms sienoms?

Ką, Jūsų nuomone, praėjus 20 metų po Berlyno sienos griuvimo, tai  reiškia Vidurio ir Rytų Europos gyventojams ir ką tai galėtų reikšti vakariečiams?

Laikui bėgant įvykių svarba blėsta, ir ji pamirštama. Nemanau, jog daug kam Vakaruose, ypač per ekonominę krizę, Berlyno sienos griuvimas daug ką reikštų asmeniškai. Tai jau tapo data, kaip ir kitos svarbios istorinės datos, ypač vakariečiams, kurių didelė dalis, manyčiau, niekada iki galo nesuvokė tarybinės sistemos visam žemynui ir ypač žmonių dvasiai padarytos traumos.

Ar įsivaizduojate, kad tokia ar panaši siena būtų pastatyta (ir būtų veiksminga) šiandien? Europoje ar kur nors kitur? O gal ji kur nors ir egzistuoja?

Šiuo metu Izraelis stato sieną nuo palestiniečių, kartu grobdamas ir gabalus okupuotos teritorijos. Tai realybė. Kita realybė ta, jog iki šiol nepavyksta nugriauti iš praeities paveldėtų dvasinių sienų. Šiuo atžvilgiu ji dar tvirta ir lietuvių sielose. Kai kada atrodo, jog ši barbarizmo siena aukštesnė ir už garsiąją Kinijos sieną.

Prisiminkit, kaip Jūs pats sutikote šį įvykį. Kokie jausmai, kokios mintys tada Jus aplankė?

Puikiai prisimenu tą jausmą, tą nuostabą, jog vis dėlto stebuklų būna. Ne tik pasakose, bet ir gyvenime.