2009 11 19

Liudvikas Jakimavičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Liudvikas Jakimavičius. Politinis susidorojimas su A. Siaurusevičiumi

Niekados nesu buvęs LRT tarybos posėdžiuose, niekas nekvietė, niekas ir nesiuntė pasidomėti, kas ir kaip ten vyksta, apie ką kalbama, kas svarstoma ir sprendžiama. Pasitraukus iš Tarybos Romui Sakadolskiui ir Prezidentei Daliai Grybauskaitei jo vietoje į tarybą delegavus BNS vadovą Artūrą Račą bei pasirodžius pastarojo dienoraščiams apie LRT tarybos posėdžius, ėmiau akyliau žiūrėti į šį įdomiai sudarytą darinį. Juoba kad pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė ne vienas  straipsnis, dar labiau praskleidęs širmą, už kurios išryškėjo LRT tarybos veikla ir galios. Niekas gal ir nebūtų domėjęsis, kaip ir kokiais pagrindais yra sumontuotas visas LRT „statinys“, jei ne rezonansinis įvykis skydinėje, sužadinęs visuomenę domėtis tiek Audriaus Siaurusevičiaus likimu bei asmenybe, tiek ir jo vadovaujamos LRT spindesiu ir skurdu. Minėtas rezonansinis įvykis ir generalinio direktoriaus poelgio svarstymas uždarame Tarybos posėdyje, matyt, buvo paskutinis lašas R. Sakadolskio kantrybės taurėje, kai jis suvokė, kad būti ir kalbėti neveiksnioje Taryboje lygu tuščiai aušinti burną ir gaišti laiką.

Priminsiu, kad „Pagal dabar galiojantį įstatymą LRT taryba yra aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų. 4 narius 6 metams skiria prezidentas, 4 narius 4 metams – Seimas, 4 narius, kaip savo atstovus, 2 metams – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos Vyskupų Konferencija“. Formaliai viskas tarytum labai gražu – autoritetingos institucijos deleguoja dvylika asmenybių ginti visuomenės interesą. Deja, ši formuluotė – ne iš įstatymų žanro, nes yra nebaigta ir labai aptaki. Tarkime, ką reiškia atstovauti visuomenės interesams. Visuomenės interesas aiškus – ji nori matyti kokybišką produktą, nes už jį avansu sumoka iš savo piniginės. Nėra reikalo plačiai analizuoti, kokį produktą ji gauna. Visi jį mato, vertina ir supranta, perjungdami pultelio klavišą į kitą kanalą arba išvis išjungdami televizorių iš tinklo.

Paminėsiu gal tik vieną, tačiau iškalbingą pavyzdėlį iš Tarybos posėdžio, įvykusio spalio 9 dieną. LRT tarybos posėdžio santraukoje rašoma: „Posėdžio pradžioje kaip įprastai buvo diskutuojama apie visuomeninio transliuotojo misijos vykdymą, svarbiausias laidas ir aktualiausius įvykius. Šioje posėdžio dalyje daugiausia buvo kalbama apie Lietuvos televizijos laidą „Paskutinis klausimas su Jolanta Butkevičiene“. Diskusijoje dalyvavo ir laidos autorė. Tarybos narių nuomone, šios laidos anonsai ir klausimai eteryje yra pernelyg provokuojantys ir tendencingi.

J. Butkevičienė Tarybos nariams teigė, kad anonse pristatoma tema, o klausimai pateikiami laidoje. Autorės nuomone, laidos esmę sudaro opozicija tarp valdžios ir žmonių, o šios savaitės laidoje, kuri buvo skirta žudynių Kaune temai, patys žiūrovai galėjo atsakyti „taip“ arba „ne“ į klausimą: „Ar dvi Kaune įvykusios žmogžudystės – kerštas Lietuvos teisėsaugai?“

Po diskusijų Taryba rekomendavo LRT administracijai šiai laidai skirti daugiau dėmesio.“

Per spalį ir lapkritį matėme dar bene penkias ar šešias prastesnes vieną už kitą J. Butkevičienės laidas, tad tenka konstatuoti, kad administracija neatkreipė dėmesio į Tarybos rekomendacijas. Lapkričio 2 dieną įvyko kitas Tarybos posėdis, kurį savo dienoraštyje aprašė Artūras Račas, tačiau J. Butkevičienės laidų kokybės tema, matyt nebuvo svarstoma. Būtų logiška, jei aukščiausioji LRT valdymo institucija iš A. Siaurusevičiaus ar R. Paleckio būtų pareikalavusi atsakyti, kokių „prevencinių“ ar auklėjamųjų priemonių jie ėmėsi prieš žurnalistę J. Butkevičienę, kad pastaroji „neterštų“ tiesioginio LTV eterio. Lyg yla iš maišo kyšo LRT tarybos neįgalumas akis badančią, akivaizdžią problemą išspręsti iki galo. Iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti, kur to neįgalumo šaknys, kaip niekas nesuprato, kodėl taip švelniai atsakingi Tarybos nariai pirštu pagrūmojo generaliniam direktoriui po skydinės nuotykių. Jei Taryba iš tikro atstovautų visuomenės interesą, seniai būtume pamatę adekvačius veiksmus. Ir susidaro toks įspūdis, kad tie „dvylika apaštalų“ jokio visuomenės intereso neatstovauja, kaip ir neatstovauja ir neatsiskaito juos skyrusioms institucijoms. Panašu į tai, kad posėdžiuose šiek tie papurkštavę paprastai balsuoja taip, kaip reikia ir nori LRT administracija, t. y. A. Siaurusevičius. Ir čia jau pakvimpa negerais kvapais – papirkinėjimu.

A. Račas yra prasitaręs, kad Tarybos nariai dirba ne visuomeniniais pagrindais. Už posėdžius Tarybos nariams yra mokami nemaži pinigai (bene po 600 Lt už posėdį). Negaliu tos informacijos patikrinti, nes LRT savo buhalterijos neviešina. Būtų dar pusė bėdos, jei atskira eilute Tarybos darbą finansuotų Seimas ar narius delegavusios institucijos. Tarybos nariai bent jau galėtų jaustis oresni ir nepriklausomi, o šiuosyk išeina taip, kad pati LRT „nusiperka“ sau ataskaitų, biudžeto, tinklelio ir produkcijos kokybės tvirtintojus bei adoratorius. Štai iš kur toks gražus sugyvenimas ir simbiozė.

Sykį jau pradėjau kalbėti apie finansus, negaliu nutylėti ir mane apėmusios nuostabos, kai pamačiau BNS paskelbtą informaciją iš Seimo Biudžeto ir  finansų komitete vykusių batalijų, kur buvo svarstyta, ar skirti papildomai LRT  2010 metų finansavimui 9,8 mln. litų.

Štai sveiku protu sunkiai suvokiami dalykai: „8 LRT administracijos darbuotojai kiekvienas gauna daugiau nei premjeras, 46 – daugiau nei Seimo nariai.

Lietuvos televizijos direktorius Rimvydas Paleckis Seimo nariams aiškino, kad jis „į rankas“ gauna 7 tūkst. litų, o LRT generalinis direktorius A. Siaurusevičius – 8 tūkst. litų. Pasak jo, daugiau gauna tik komercijos direktorius – 10 tūkst. litų, tačiau jo alga priklauso nuo to, kiek pritraukiama komercinių lėšų – jeigu jų mažiau, mažėja ir alga“, – sakė R. Paleckis. Jis tikino, kad LRT vadovybė priedų negauna.

Komitete buvo nuspręsta papildomo LRT finansavimo problemą peradresuoti Vyriausybei.

Suprantama, kad toks valstybės finansų „taupymas“ nesukelia daug teigiamų emocijų nei visuomenei, nei tiems, kurie jos pinigus dalija ir dalijasi. Tad labai logiška, kad ant įstatymų kūrėjų ir tvirtintojų stalų pasirodo iniciatyvų, kaip situaciją taisyti, kai jos nepajėgia iš mirties taško pajudinti LRT taryba. Vos tik pasigirdus kalboms, kad kartu su biudžeto projektu Seimui bus pateiktos  ir LRT įstatymo pataisos, leisiančios iš naujo, kitais pagrindais formuoti LRT tarybą ir pertvarkyti administraciją, akimoju sulaukėme ir A. Siaurusevičiaus iškalbingo atsako: „Aš lojalus Lietuvos valstybei, esu nepriklausomas nuo bet kokios partijos. Tai visų pirma reikėtų vertinti kaip gėdą darančias pataisas visai Lietuvos valstybei (DELFI).“ Potekstė aiški – politinis valdančiųjų susidorojimas su lojaliais ir nepriklausomais „visuomenės tarnais“, kokiu save laiko A. Siaurusevičius.

Tad būtų labai įdomu, jei kito pirmadienio J. Butkevičienės laida kreiptųsi į visuomenę klausimu: „Ar A. Siaurusevičiaus atleidimas iš LRT generalinio direktoriaus pareigų, jūsų manymu, vertintinas kaip politinis susidorojimas?“ „Taip“ ar „ne“?