2009 12 21

Kristina Buidovaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Gabrielius Liaudanskas-Svaras: „Savo dvasiniu pasauliu gali rūpintis tik pats žmogus“.

Šiuolaikinėje, modernėjančioje visuomenėje, kurioje informacinės technologijos veržiasi ne tik į viešąjį, bet ir į privatų gyvenimą, skaitymo kultūra kinta: knygos skaitytoją pasiekia internetu, kompaktinėse plokštelėse, asmenines bibliotekas nuolat tuština finansiniai sunkumai, galvą apsuka ne visuomet kokybiška reklama, kuri atima iš mūsų galimybę pasirinkti tik visapusiškai gerą literatūrą. Kinta ir santykis su knyga: kažkada garbinta, laikyta šeimos ar giminės relikvija, deficitu, galiausiai didžiausiu turtu, šiandien ji neretai tampa dar vienu daiktu niekučių prikrautoje lentynoje, necenzūruotos, tačiau dažnai morališkai pasenusios informacijos šaltiniu.

Knygos perkamos, norėtųsi tikėti, kad ir skaitomos, tačiau ar skaitymas vis dar primena dvasinį ritualą, ar visuomet žmogus su knyga rankose gali būti laikomas iš tiesų kultūringas?

Skaitymo skatinimo projekto „Skaityk ir dovanok“  tikslas ir yra paskatinti visuomenę domėtis knygomis, skaitymu, dalytis perskaitytomis knygomis. Projekte dalyvauja 10 žymių kultūros, verslo, sporto ir politikos atstovų, kurie padovanoja po knygą iš savo asmeninės bibliotekos bei pasidalija mintimis apie ją. Projektą organizuoja šiuolaikinių menų centras „Menų spaustuvė“, perskaitytų knygų knygynas internete „Sena.lt“, „Knygų klubas“ (www.knyguklubas.lt) bei interneto portalas „Bernardinai.lt“.

Apie skaitymo kultūrą, jos pilnatvę ar skurdą, kultūringą žmogų ir knygos reikšmę kalbamės su Gabrieliumi Liaudansku Svaru, hiphopo grupės „G&G Sindikatas“ nariu.

Ar pamenate savo pirmąją knygą? Kokie įspūdžiai išliko ją perskaičius?

Pirmosios knygos neprisimenu, nes tai buvo knyga, kurią man skaitė. Tačiau labiausiai, dar vaikystėje, įstrigusi knyga – V. Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykiai“. Būdamas mažas, skaičiau šią knygą, o dabar ją skaitau savo vaikams.

Knygas skaitau po keletą kartų. Pavyzdžiui, knygą „Keturi tankistai ir šuo“ esu perskaitęs bemaž 10 kartų. Viena vertus, kas kartą randu kažką naujo, o jei ne – tiesiog patiriu tą patį malonumą.

Knyga nėra tik bukas raidžių ir prasmių įsisavinimas. Tai yra visas ritualas, kurio mes jau nebejaučiame. Todėl aš negaliu skaityti knygų internete. Knygą reikia liesti, vartyti, jausti. Visi, kurie skaito, mano nuomone, niekada nesirinks kompiuterinės knygos, jei turės galimybę skaityti popierinę.

Visgi, kaip manote, kada nors knygas skaitysime tik kompiuterio ekrane?

Manau, kad maždaug po 1200 metų knygas žmonės skaitys nebe taip, nes šių dienų knygos iki to laiko neišgyvens. Labai gaila, bet tuomet ir pasaulis bus kitoks.

O jūs įsivaizduojate pasaulį be knygos?

Yra tam tikrų dalykų, kurie nebuvo sukurti tam, kad uždirbtų pinigų. Taip, menas uždirba pinigų, bet tiesiogiai jis nebuvo sukurtas šiam tikslui.

Žmogus nuo visų kitų gyvybės formų žemėje skiriasi savo dvasia. Dvasios poreikiai prilygsta kūniškiesiems, tačiau, mano nuomone, dvasiškieji poreikiai turėtų būti stipresni, nei kūno poreikiai. Menas ir skirtas maitinti, ugdyti, puoselėti žmogaus dvasią. Jei to nebeliks, mes po truputėlį sužvėrėsime.

O kokia meno funkcija šiandien?

Meno funkcija visais laikais keitėsi. Bet yra visoks menas. Šiandien labai daug kičo, vadinamo menu. Bet yra ir toks menas, kuris yra tiesiog menas. Jis yra. Jis niekur nedingo. Tai – patys įvairiausi dalykai.

Formos? Menas – savotiškas „kitoks“ matymas tų žmonių, kurie gyvena tam tikru laikotarpiu. Aš, pavyzdžiui, negaliu mąstyti taip, kaip mąstė žmogus, tarkime, XIV a. Menininko gyvenimas tam tikru laikotarpiu ir lemia patį meną.

Menas kinta. Jis neturi jokių taisyklių, standartų, šablonų. Jei jis nekistų, vadinasi, būtų įstatytas į tam tikrus rėmus. O tai jau nebūtų menas: jo ribotumą būtų galima susieti nebent su meno pabaiga.

Ką jūs šiuo metu skaitote?

Labai paprastas atsakymas. Pagrindinės knygos, kurias aš skaitau, – įvairiausia fantastika. Be jų, dar skaitau knygas, skirtas pažvelgti į save patį.

Be to, skaitau nemažai romanų. Paskutiniu metu atradau nemažai klasikinės grožinės literatūros romanų, kuriuos skaitydavau prieš 10-20 metų, ir kurių labai seniai neskaičiau, ir neturėjau, nes tuo metu dar gyvenau su tėvais, seneliais. Dabar tas knygas perku knygynuose, nes daugelis iš jų perleistos iš naujo, todėl turiu galimybę jas skaityti ir vėl pažinti.

Aš turiu knygą, kurią skaitau prieš miegą, ir dvi knygas, kurias skaitau valgydamas. Tai yra fantastikos knygos, kurias perskaičiau daug kartų, bet man jos patinka. Daug lengvo žanro knygų pasižymi tuo, kad jos neypatingai įsimena. Pavyzdžiui, nelabai pamenu, ką skaičiau prieš kokius trejus metus, todėl atsiverčiu tuo metu skaitytą knygą bet kurioje vietoje, ir skaitau dar kartą.

Žmonėms lengviau kalbėti apie tai, ką skaito, perskaitė, kai jie tai daro retai. O aš skaitau kiekvieną dieną, todėl man labai sudėtinga įvardyti paskutinę perskaitytą knygą.

Kiekvienas žmogus turi savo pomėgių. Aš turiu pomėgį skaityti. Turbūt esu pasakojęs, kad kai buvau mažas, mano dėdė, kuris gyveno kartu su mumis, mėgo fantastiką, todėl man ją skaitydavo. Turbūt tai buvo mano pomėgio pradžia. Man patinka kosmosas, kelionės, tamsa, šviesa, kovos.

Kaip jūs išsirenkate geras knygas? Fantastikos knygos paprastai leidžiamos serijomis. Tai jums padeda?

Aš skaitau knygas, leidžiamas serijomis. Pamėginu perskaityti po vieną serijos knygą. Perskaitau knygos aprašymą. Tačiau ne kartą yra buvę, kad knygos aprašymas sudomina, tačiau pati knyga neįdomi. Kita vertus, nieko įdomaus neperskaitęs anotacijoje, dažnai atrandu gerą knygą.

Neretai knygas renkuosi pagal rašytojus. Kadangi skaitau daug metų, turiu rašytojų, kurių naujausių kūrinių nuolat ieškau, ratą. Neradęs jų kūrinių, galiu nusipirkti atsitiktinai surastą knygą. Dar vienas būdas – draugų rekomendacijos.

Kartais išsirenku knygą iš knygynuose pateikiamo „Naujienų“ skyriaus. Tai nebūtinai fantastika. Pasiklausiu knygyno darbuotojų ar žmonių, vartančių vieną ar kitą knygą, nuomonės, gal jie yra ją skaitę. Tačiau dažniausiai pasiimu knygą, pavartau, perskaitau keletą puslapių, ir nusiperku.

Ar jūs lankotės bibliotekoje?

Bibliotekoje aš nesu užsiregistravęs. Mane dukra įkalbinėja. Galbūt tai iš tiesų būtų pigiau, bet pirkti knygas irgi tam tikras malonumas. Galų gale, knygynuose galima rasti visas naujausias knygas.

Gyvenime aš esu perskaitęs miestelio Žemaitijoje, kuriame užaugau, bibliotekos knygas. Mano senelių namas ribojosi su bibliotekos pastatu. Suaugusiųjų literatūros neskaičiau, bet vaikams ar paaugliams skirtas knygas perskaičiau.

Lankiausiai mokyklos bibliotekoje. Paskui ne. Nežinau, kodėl. Tiesiog aš nueinu ir nusiperku knygą.

Žinoma, bibliotekos labai reikalingos. Jos privalo būti, valstybė turi tuo pasirūpinti.

Kalbama, kad pastaruoju metu skaitoma vis mažiau knygų. Kaip manote, kas galėtų paskatinti jaunus žmones skaityti?

Žinote, svarbiausia tai, kad negalima jaunų žmonių versti skaityti. Reikia, kad žmogus pabandytų. Dauguma jaunų žmonių neskaito, tačiau jie to net nepamėgina. Savo dvasiniu pasauliu gali rūpintis tik pats žmogus.

Jei pirmoji knyga, patekusi jaunam žmogui į rankas, bus susijusi, pavyzdžiui, su aukštąja psichologija, aš turbūt irgi nebūčiau toliau skaitęs*. Žmogus turi pats pamėginti, ir jam tai turi patikti. Kitu atveju, mes nieko negalėsime padaryti.

Tėvai – tie žmonės, kurie galėtų paskatinti, juo labiau, jei jie patys tėvai skaito. Žinoma, visais laikais buvo neskaitančių knygų. Tai nėra blogai, tiesiog tų, kurie skaito knygas, vidinis pasaulis turtingesnis. Galbūt protingi vaikai arba jaunuoliai kada nors susimąstys apie tai, kad skaitymas kažką duoda. O tam, kuriam tai nerūpi, gali sunešti įdomiausias pasaulio knygas, jis užlips ant jų, kad prikaltų vinį, arba pasikiš po stalu, kad šis neklibėtų.

Žmogus, kuriam knygų nereikia, turbūt niekada neskaitė, arba skaitė ne tą literatūrą, kurią jam reikėjo paskaityti. Be abejo, kas gali būti gero knygose, jei skaitymas asocijuojasi su nemiegotomis naktimis studijų metais. Bet toks žmogus visiškai neteisus.

Žmogumi, kuris pabando skaityti, ir jam tai patinka, galima pernelyg nesirūpinti. Toliau jis viską darys pats.

Kalbino Kristina Buidovaitė