Vytautas V. Landsbergis. Ką TV ekrane mato pasąmonė?

Jaukų šeštadienio vakarą dvi mano dukros – aštuonerių ir dešimties metų – įsitaisė pasižiūrėti “Žvaigždžių duetų“. Ekrane pasirodė trys žavios blondinės su dar žavesniu tamsiaodžiu jaunuoliu ir visi keturiese darniai rypavo – „aš pasirašau“. Ar tau reikia meilužės, ar draugės – „aš pasirašau.“ Visos trys darniai ir seksualiai suokė svetimšaliui jaunikaičiui į ausį, kad nedvejodamos aptarnautų jį. Be abejo, tai kilnu ir svetinga.

Po tokios dainos profesorius, šv. Kristoforo orkestro vadovas D.Katkus net sukaitęs prisipažino, kad irgi nedvejodamas su tokiomis merginomis „pasirašytų„…

Po šios dainos nuėjau prie darbų. O kitądien teko kalbėtis su dar viena trečioje klasėje besimokančia mergaite – ji susižavėjusi komentavo, kad labiausiai jai patikusi būtent ta daina „Aš pasirašau“. (Kitų dainų nemačiau, bet vėliau šeimynykščiai komentavo, kad beveik visose dominavo ta pati antrojo galo problematika. Tiesa, dar Cololo dainoje buvęs labai „juokingas“ priedainis „rūra rūra“…)

Norom nenorom pagalvoji, kad taip (ne)sąmoningai auginama jaunoji lengvai „pasirašančių“ mergaičių karta, kurios po poros metų jau ieškos kaip aptarnauti kokį nors pirmą sutiktą turtingą svetimšalį. Gal skambės senamadiškai, bet tokių šou pagalba sėkmingai ugdome prostitutes, o ne motinas.

Dabartės daug kalbama ir rašoma apie vadinamąjį „pedofilijos“ skandalą, tik – ar ten ieškoma priežasčių? Gal teismuose atsidūrę reiškiniai tėra aisbergo viršūnėje, o užkratas slypi prostituciją skatinančiame šou industrijos versle? Gal ten irgi reiktų paieškoti pedofilijos užuomazgų?

Vienok keista, kad garbūs menininkai, esantys komisijoje, taip pat nuoširdžiai yra sužavėti, kad jų anūkės netrukus galės kokiems nors pagyvenusiems dėdėms „pasirašyti“.

Kažkada kažkuriam komentare Kęstutis Girnius pasakojo, kad jų namuose nebuvo nei kompiuterio, nei televizoriaus – ir vaikai užaugo psichiškai nepažeisti.