D. Grybauskaitės retorika kasa jai politinę duobę

Viešoji erdvė – erdvė skirta vaidybai. Joje galios ir įvaizdžio žaidimus žaidžia visi: pradedant aukščiausiais politikais, baigiant pseudomenininkais. Skirtumas tas, kad politikai atsakingai planuoja, ką daryti ir ką sakyti viešojoje erdvėje. Dalia Grybauskaitė – ne išimtis. Ji – Prezidentė, todėl jos „žaidimai“ dar reikšmingesni, nes yra labiau sekami, prižiūrimi.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos klubo organizuotoje diskusijoje „Prezidentės D. Grybauskaitės politinė komunikacija ir retorika“ analizuota Prezidentės kalba bei kalbėjimo maniera, būdai.

Diskusijoje dalyvavo politologas, socialinių mokslų daktaras Lauras Bielinis, politikos apžvalgininkas Vladas Laučius, retorikos ekspertė profesorė Regina Koženiauskienė, taip pat interneto portalo lrytas.lt vyriausias redaktorius Rimvydas Valatka.

Išrinkta dėl būdo, ne dėl pažiūrų  

Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad Prezidentės retorika yra kovinga. R. Koženiauskienė tvirtino, kad D. Grybauskaitės kalbėjimo maniera nulemta jos asmenybės, charakterio. Kovingumą ji įžvelgė D. Grybauskaitės leksikoje, vartojamose gramatinėse formose, įsakmiame tone.

R. Koženiauskienė svarstė, jog anksčiau prezidentai kritikuoti už pasyvumą, o D. Grybauskaitė – aktyvi veikėja, nepraleidžianti progos pasisakyti.

Politikos apžvalgininkai Prezidentės retoriką vertina skeptiškai ir laiko D. Grybauskaitės kalbas neturinčias reikšmės. Politikos apžvalgininkas V. Laučius ir L. Bielinis  Prezidentės kalbas palygino su „tuščiomis“ mušeikų kalbomis:Prezidentė kalba post-factum, jau įvykus konfliktui, o pati konfliktus sukelia retai.

Tačiau V. Laučius tvirtina, kad Prezidentės retorika pasikeis. Jo nuomone, po poros metų, bevertės jos kalbos pasibaigs, ir tada paaiškės tikrosios D. Grybauskaitės pažiūros.

R. Valatka teigė, jog „politiko laimė“ priklauso nuo žiūrovo, nuo rinkėjo, nuo visuomenės nuomonės. Jis patikslino, kad dabar D. Grybauskaitę remia 83 proc. rinkėjų, o tai esą 10 proc. mažiau nei prieš aštuonis mėnesius. R. Valatkos nuomone, visuomenės požiūris į Prezidentę keisis.

 „D. Grybauskaitės politinis teatras kol kas įdomus. Tačiau mes susigyvename su kiekvienu teatru, o tada pradedame jį vertinti kritiškai“, – tikino R. Valatka. Jis tvirtino, jog D. Grybauskaitės gerbėjų gretos ir toliau mažės.

Retorika keisis po krizės arba keičiantis valdantiesiems

Pašnekovų nuomone, D. Grybauskaitė savo ugningomis kalbomis didina politinių priešų skaičių. Apžvalgininkai sutiko, kad politinėje erdvėje vis daugiau Prezidentės bijančių žmonių. Tik V. Laučius teisino ją remdamasis žodžiais: „Kas nieko nepridirbo, tam nėra ko bijoti“.

Politikos apžvalgininkų nuomone, nors toks pasiteisinimas ir būtų priimtinas, padėties tai nešvelnina, nes ilgainui arši D. Grybauskaitės kalbėjimo maniera lems daug politinės viršūnės nesutarimų ir priešiškumą, neleisiantį bendrai dirbti. Be to, aštri retorika didina politinių priešų kiekį.

Apžvalgininkai pripažino, kad D. Grybauskaitės retorika šiek tiek kinta, kartais atsiranda švelnesnis ir atsargesnis tonas, bet, paaštrėjus situacijai, Prezidentės kalboje vėl atsiranda konfrontacija.

Kaip vieną iš „atšilimo“ ženklų L. Bielinis įvardijo santykius su dabartine opozicija. Jo nuomone, nestabili valdančiųjų pozicija ir galimybė, kad opozicija taps valdančiaisiais, Prezidentės retoriką šiek tiek pakeitė. Inauguracijos dieną ji smarkiai kritikavo Seimą, aštriai pasisakė prieš opoziciją, o dabar pradeda taikytis, švelnina toną.

Tačiau jis neatmetė galimybės, kad artėjant rinkimams ir Prezidentei, ir politikams stiprus konfliktas gali būti naudingas norint pasirodyti herojais.

V. Laučius iškėlė galimybę, kad Prezidentės kalba gali būti sąlygojama ekonominio sunkmečio, kuriam praėjus D. Grybauskaitės tonas pasikeis.