2010 02 22
Vidutinis skaitymo laikas:
G. Orwello prisiminimai apie Ispanijos pilietinį karą

George Orwell, „Katalonijai pagerbti“: prisiminimai. Iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis. Kaunas: „Kitos knygos“, 2010, 280 p.
Vieno ryškiausių XX a. politinių rašytojų ir memuarininkų George‘o Orwello „Katalonijos pagerbimas“ – tai atsiminimų knyga, kurioje pasakojama apie Ispanijos pilietinį karą. Ši knyga iki šiol kelia kontraversiškas diskusijas tarp kairiųjų intelektualų ir yra laikoma neprilygstamu veikalu apie vieną svarbiausių politinių XX a. kataklizmų bei apie žmogaus būseną visa naikinančio karo akivaizdoje.
1936 m., pačiame Ispanijos pilietinio karo įkarštyje, G. Orwellas atvyko į šią šalį ir tapo eiliniu Trockinių profsąjungų organizacijos (POUM), kovojančios prieš generolo Fransisco Franco armiją, nariu. Katalonija tuo metu buvo kontroliuojama anarchistų profsąjungų organizacijos CNT. Autorius išvydo stulbinamą vaizdą, ypač netikėtą retrogradiškos feodalizmo dvasios persmelktoje Ispanijoje: darbininkai kontroliavo miestą, jame sklandė lygybės dvasia, žmonės gatvėse sveikinosi trumpu „Salud“, vienas į kitą kreipėsi „tu“ ir „drauge“. „Atrodė tarsi visi žmonės iš tiesų būtų lygūs ir kad viltis plevena ore,“ – rašė G. Orwellas.
„Katalonijos pagerbime“ aprašomas anarchistų ir trockininkų profsąjungų, kontroliavusių Kataloniją, ir jų milicijos, vos ne plikomis rankomis atlaikiusios generolo F. Franco kariuomenės puolimą karo pradžioje, sutriuškinimas, kurį įvykdė stalininės Sovietų Sąjungos remiami komunistai, dešinieji socialistai ir liberalai.
Itin sąžiningas ir preciziškas „Katalonijos pagerbimas“ paradoksaliai traukia įvairaus profilio skaitytojus. Vieniems tai veikalas apie anarchistinių idealų praktinę, nors ir trumpai lyg meteoras švystelėjusią, realizaciją, kitiems – knyga apie kairuoliškų utopijų bevaisiškumą.
„Kitų knygų“ informacija
Naujausi

Kodėl akių sveikata suprastėja žiemą ir kaip jomis pasirūpinti

Vaikų intelektas: spausti negalima paleisti

„Kostas tik vabalėlis po Didžiojo nelabojo kerziniais.“ Prof. V. Landsbergio pasvarstymai apie filmą „Poetas“

Naujas delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai – arkivysk. Lionginas Virbalas

Prof. D. Budrytė: atminties karai yra labai matomi, kai susiduria partizaninio karo ir Holokausto atmintis

Tarp apdovanotųjų Vilniaus Šv. Kristoforo statulėlėmis – ir padedantieji Ukrainai

„Azovstalio“ karys: „Nenorėjau mirti apimtas baimės…“

Istorikas T. Snyderis: kodėl pasauliui reikia Ukrainos pergalės?

Pal. J. Matulaitis kunigams: rūpinkimės, kad žmonės, į mus pažvelgę, Kristų pamatytų

„Prašau vieno dalyko – laikykite mane Kristaus tarnu“

Okupuotas juokas: humoro fenomenas Holokausto kontekste
