2010 03 19

Aistė Paulina Virbickaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Aistė Paulina Virbickaitė. Šešios galerijų dienos: apie kokybę

Pavasarį parodų gyvenimas visada kiek atgyja. Ne išimtis ir šis pavasaris. Įdomių parodų siūlo ne tik muziejai, bet ir galerijos – smagu, kai galima rinktis ir yra kuo pasidžiaugti.

Štai tekstilės galerijoje „Artifex“ atidaryta tekstilininko Felikso Jakubausko naujausių kūrinių paroda. F. Jakubauskas – tikra tradicinės tekstilės žvaigždė, ir kiekviena paroda patvirtina – ne veltui. Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas, 1949 m. gimęs menininkas tekstilę studijavo Vilniuje ir Budapešte. Jau beveik tris dešimtmečius šis menininkas – svarbi lietuviško meninio gyvenimo dalis. F. Jakubausko gobelenus lengva atpažinti. Nors kiekvieną kartą temos ir nuotaikos kiek skiriasi, išlieka esminiai elementai: kompozicijos bei kolorito švara ir tvarka, subtili gobelenų faktūra, savotiškas elegantiškumas, neabejotina kokybė. Tai akimirksniu nuginkluoja ir įtikina net nesusipažinusius su tekstilės amato subtilumais.

F. Jakubauskas, „Sušalęs dangus“

Tarsi gerai žinodamas savo preciziško darbo ir meninės klausos vertę, F. Jakubauskas niekada nesiima skandalingų temų, technologinių ar konceptualių provokacijų, nebūdingas jam ir patosas ar dramatizmas. Ir vis dėlto – jo kūriniai intriguoja, įtraukia ir žavi.

F. Jakubauskas, parodos eksponatas

Visus savo gobelenus menininkas audžia pats. Iš pradžių ant popieriaus kuria eskizus, kuriuos ausdamas dažnai keičia, improvizuoja, parinkdamas vėlgi savo paties dažytus skirtingų faktūrų bei storio siūlus. Menotyrininkė Lijana Šatavičiūtė, rašydama apie šią parodą, teigia: „Gobelenai dvelkia šviesa ir harmonija, juose nėra vidinio chaoso, atsitiktinių detalių, jie atrodo tarsi lengva ranka padaryti“. Iš tiesų lengvumo įspūdis – neatsiejamas susidūrus su tikrai gerais meno kūriniais. Kaip žvelgiant į sudėtingą skulptūrą atrodo, jog akmuo ar medis leidžiasi lipdomas tarsi plastilinas, ar klausantis muzikos imi įtarti, jog muzikanto pirštai instrumentu bėgioja tarsi natūraliai, iš prigimties.

F. Jakubauskas, parodos eksponatas
F. Jakubauskas, kūrinio fragmentas

Parodoje „Atskleista – paslėpta“ eksponuojami keturi gobelenai. Rodos, nedaug, tačiau kūrinių kiekybė nėra proporcinga laikui, kurį norisi praleisti parodoje. Lankantis galerijoje taip pat rekomenduočiau bent perversti užpraėjusiais metais išleistą puikų F. Jakubausko kūrybos albumą.

Galerijoje „Kairė – dešinė“ šiuo metu veikia grafiko Mato Dūdos personalinė paroda „Neatpažįstamų įrankių atspaudai“. Matas Dūda (g. 1976 m.) taip pat – gan tylus menininkas. Praėjusį kartą parodą jis rengė prieš trejus metus, gali būti, kad panašiai tiek reikės laukti ir būsimosios. M. Dūda studijavo VDA estampą, 2006 m. VDA įgijo meno licenciato laipsnį. Šiuo metu yra Grafikos katedros asistentas. Kalbantis su katedros studentais beveik neišvengiamai paminimas M. Dūdos kaip pagalbininko, patarėjo vardas. Visada – teigiamai.

M. Dūda, „Dieduko M-412-07-44-EAT“, s. adata, ofortas, akvatinta

M. Dūda dirba estampo ir knygų įrišimo srityje. Šioje parodoje rodomi estampai. Čia taip pat nėra socialinių iššūkių, skandalingų temų. Temos dažniausiai susijusios su kasdieninių gyvenimu, tiksliau – su mažytėmis, visada kiek paslaptingomis jo detalėmis – įrankiais. Šie maži ir didesni daikčiukai, rodos, tokie nereikšmingi, tarsi nematomi priverčia judėti kitus įrankius, leidžia pasiekti tikslus, sukurti norimą rezultatą. Nuo įvairiausių įrankių neatsiejamas ir grafiko darbas – šia technika dirbantys menininkai apsikrovę keisčiausiais įrankiais, atliekančiais įvairiausias funkcijas. Šie keisti, tolimi daiktai ne grafikui visada atrodo kiek paslaptingai. M. Dūdos estampuose į įrankius žvelgiama atidžiai, jų neišaukštinant, tačiau lyg mėginant grąžinti juos į gyvenimą pastebint ir įvardijant jų santykį su žmogumi.

M. Dūda, „Dvi sistemos“, s.adata, akvatinta, liniuotės

Juodų ir baltų tonų subtilus žaismas – be erzelio, bet ir be graudulingo lyrizmo, lyg būtų paprastai, pagarbiai šnekama apie tai, kas svarbu asmeniškai, ne globaliai. Tokia natūrali, tačiau meistriška kalba kiek neįprasta šiandienėje mūsų visuomenėje, jos beveik nerasi nei populiarioje spaudoje, nei televizijoje. Tad juo labiau džiugina tokie reti, kitokio kalbėjimo atvejai.

Feliksas Jakubauskas, „Atskleista – paslėpta“, galerija „Artifex“ iki balandžio 10 d.

Matas Dūda, „Neatpažįstamų įrankių atspaudai“, galerija „Kairė-dešinė“, iki balandžio 3 d.