2010 03 20

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Algirdo ir Remigijaus Gataveckų paroda galerijoje „Meno niša“

Algirdas ir Remigijus Gataveckai. „Situacija“

Kovo 22 d. 17 val. sostinės galerijoje „Meno niša“ (J. Basanavičiaus g. 1/13) atidaroma brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų paroda „Situacija“. Štai ką apie savo kūrybą pasakoja patys menininkai:

„Sukurti kūriniai yra nuoseklūs ir idėjiškai papildo vienas kitą. Atsisakius kurio nors vieno – nutrūktų ta įvykių (idėjų) seka, grandinė.

Norėdami kuo betarpiškiau, kuo taikliau pristatyti šias idėjas (temas), pasirenkame konkrečias, asmenines patirtis. Toks „prisilietimas“, mūsų nuomone, yra pats autentiškiausias ir giliausias, todėl tikimės, kad darbų sukeltas efektas, poveikis bus tikras ir nesusimuliuotas. Mes sąmoningai viešiname savo ir savo tėvų biografijas. Stengiamės aktualizuoti sudėtingas socializacijos problemas, atsirandančias augant valstybiniuose globos namuose (mes patys užaugome Alytaus vaikų globos namuose). Tos asmeniškai patirtos socialinės problemos yra reikšmingos, ne tik mūsų konkrečiu atveju, bet visuotinai.

Kaip pavyzdį pristatome save, tiksliau savo atvaizdus, kuriuos eksponuojame įvairiausiais būdais, ir įvairiose vietose – ant vaistų dėžučių, namo sienų, audinio skiautės. Objektas ant kurio eksponuojame, „uždedame“ vaizdą yra svarbus, nes dažniausiai tai savotiškas ženklas iš praeities, teksto pagalba įgaunantis visai kitą reikšmę, nei gali atrodyti iš pat pradžių. Pavyzdžiui, namo siena, tiksliau kampas, tik iš pirmo žvilgsnio yra beasmenė vieta, fonas. Biografinio teksto, ar pasakojimo, ar galų gale, bet kokios kitos verbalinės formos dėka jis įgauna visai kitą reikšmę. Prie to namo kampo mes valkataudavome, o vaistų dėžutė – nuoroda į nelengvo gyvenimo pasekmes.

Dar vienas svarbus momentas mūsų darbuose – figūrų tarpusavio santykis, jų padėtis viena kitos atžvilgiu. Gana komplikuotas, „kitokias“ eksponavimo sąlygas ir padėtis pasirenkame neatsitiktinai. Kadangi esame dvyniai ir nuo pat gimimo buvome kartu, savo figūras beveik visada lygiuojame drauge, išskyrus fotografiją, kur tarp mūsų stovi internato auklėtojos, tėvų figūros čia tik menamos, blankios, todėl, kad norime akcentuoti tai, kad jos, pagal visas žmogiškąsias vertybes ten turėtų būti, bet nėra, todėl jas siekėme pavaizduoti kaip savotiškas užuominas – „kaip iš tiesų turėtų būti, bet nėra“.

Kūrinyje, kurį planuojame pristatyti Alytuje, tiksliau Alytaus autobusų stoties rajone ant šio rajono pastatų kampų, vaizduosime natūralaus dydžio akademistine maniera nupieštas savo ir tėvo figūras, kurias komponuosime netradiciškai – ant skirtingų plokštumų sueinančių į vieną kampą. Mūsų ir tėvo figūras skirs briauna (riba), tai ir savotiškas grėsmės, netikrumos, baimės ženklas – niekada nežinai, kas slypi už kampo. Figūros lyg ir kartu (arti), bet tuo pačiu metu ir labai toli, „nemato“ viena kitos, tiksliau, žvelgia į skirtingas puses, jos tuo pat metu ir kartu, ir atskirai.

Panašiais komponavimo principais rėmėmės ir „uždėdami“ savo atvaizdus ant vaistų dėžučių. Figūras čia tarsi laužo, deformuoja dėžučių briaunos. Dar vienas darbas pavadinimu „Du“ – kūrybinio proceso metu (pozuojant) atsiradę pėdų įspaudai (dėmės) ant audinio skiautės. Audinio vaidmuo, kaip ir ankstesniuose kūriniuose pastato, čia labai svarbi, kadangi audinys yra liaudiškai tariant „valdiškas“ su antspaudu. Mes tarsi sugretiname du skirtingus antspaudus, ženklus. Vienas tikras, natūraliai susiklostęs, intymus ir individualus – tai mūsų pėdos, kitas šaltas, dirbtinas, biurokratinis – tai internato antspaudas, savotiškas ženklas, kuriuo esame pažymėti.

Kūrinyje „Du“ mes taip pat bandome paliesti ir egzistencialistinius – laiko, būties, amžinybės klausimus. Pėdos – tai savotiška nuoroda į tai, kas jau buvo, bet dabar nėra, kaip Augustinas yra pasakęs: „praeitis neegzistuoja, yra tik esamasis laikas“, o praeities ženklai egzistuoja, tik mūsų sąmonėje.

Tie darbai – tai savotiški, konkrečių vaikystės potyrių blyksniai, neabejotinai, turintys didelę reikšmę mūsų, kaip kūrėjų, sąmonei bei pasąmonei.“

Paroda „Situacija“ veiks iki balandžio 12 dienos.

Menininkų biografiniai faktai

Broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai nuo 1993 m. augo Alytaus valstybiniuose vaikų globos namuose, mokėsi Alytaus Piliakalnio vidurinėje mokykloje, 2004 m. įgijo vidurinį išsilavinimą ir baigė Alytaus dailės mokyklą. 2004-2008 m. Vilniaus Dailės Akademijoje įgijo monumentaliosios dailės freskos-mozaikos specialybę. Šiuo metu studijuoja magistrantūroje VTMF II kurse ir yra pripažinti geriausiais Lietuvos meno akademijų piešėjais.

Pirmoji asmeninė paroda buvo surengta 1990 m. savaitiniame darželyje, kai jiems tebuvo penkeri metai. 2002, 2003 ir 2004 m. sekė parodos viešojoje 1-ojo Alytaus bibliotekoje, Alytaus kraštotyros muziejuje, Alytaus Piliakalnio vidurinėje mokykloje ir įvairiose kitose mokymo įstaigose. 2005–2009 metais sudalyvavo nevienoje monumentaliosios tapybos parodoje, tarp rimtesnių parodų buvo paroda Olandijos karalienės atvykimo į Vilnių garbei (Jos Didenybės pageidavimu), kuri įvyko Vilniaus dailės akademijos patalpose (freskos-mozaikos studijoje) bei paroda Vilniaus dailės akademijos naujojo pastato „Titanikas“ atidarymo proga.

2003 m. „Dzūkijos vandenys“ suorganizuotame piešinių konkurse laimėjo specialų prizą. 2005 m. JAV Lietuvių bendruomenės suorganizuotame jaunųjų dailininkų konkurse „Atgimusi Lietuva“ laimėjo specialią premiją. Dalyvavo LRT „Be sienų“ sienų tapybos konkurse, kur laimėjo antrąją vietą, ši nutapyta siena tapo didžiausia ištapyta siena Lietuvoje, ir šis faktas buvo užregistruotas Lietuvos rekordų knygoje. Buvo išvykę į simpoziumą 2006 m. Italijoje Torino mieste. Projekte „Bitės meno erdvės“ 2007 m. atliko meno kūrinį „Miestas ir jo gyventojai“ kartu su menininku Aleksandru Vozbinu. 2009 m. Bulgarijoje Sofijos mieste nutapė kūrinį, kuris yra bendro Europos Sąjungos šalių ambasadų Sofijoje projekto „Sienų poezija“ dalis. Projekte dalyvaujančios ES šalys savo poezijos fragmentais papuošė Sofijos pastatų sienas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Priklauso vienai iš geriausių Lietuvos breiko komandų „BANZAI“, su kuria atvirame Lietuvos turnyre yra laimėję 2-ąją vietą. 2009 m. projekte „Lietuvos talentai“ komanda tapo finalo dalyviais. Su šia komanda yra ne kartą pakviesti atstovauti Lietuvai.

Broliai žaidžia VDA futbolo komandoje, su kuria 2008 m. laimėjo Lietuvos olimpiniame festivalyje 2-ąją vietą.

Alytaus metų apdovanojimuose 2009 m. jiems įteikta kūrybiškiausios sielos nominacija.