Loreta Timukienė. Lietuva nėra tik lygumų kraštas, joje – didžiuliai skausmo kalnai

Klaipėdos onkologinio pagalbos centro kūrėjai „Draugo” redakcijoje Jono Kuprio nuotr.

Vėžio diagnozė  – kaip  mirties nuosprendis, sukaustantis mirties ir skausmo baime. Ligonius užgula begalė sudėtingų klausimų: ,,Ką daryti? Ką daro kiti? Kaip gyventi su vėžiu? Kas gali padėti? Kur rasti viltį, kaip rasti ramybę? Kodėl aš, už ką man? Kas gali mane suprasti, išklausyti? Kas gali atsakyti į mano klausimus?”

Štai tik keleto žmonių mintys, užgriuvusios juos, sužinojus apie ligą:

,,Bijojau be galo, pirmos mintys sukosi apie mirtį, kurios taip pat labai bijojau. Jaučiausi nugalėta. Slėpiau savo bėdą nuo vaikų, mamos, norėdama juos apsaugoti. Draugams irgi nieko nesakiau, tai atrodė gėdinga. Mano mama buvo atsisakiusi gydytis, silpo akyse. Nežinojau, ką daryti, pati buvau neviltyje, mane kamavo depresija, persekiojo mirties baimė, o mama geso.” (Ingrida)

,,Galvojau, kad tik spėčiau namuose apsitvarkyti, sutvarkyti rūbus spintoje, parodyti šeimai, kas kur sudėta. Persekiojo mintis, kad tuoj pat mirsiu.” (Alina)

,,Tą dieną aš neverkiau. Kitą dieną užėjo baisiausia depresija. Verkiau, raudojau iš beviltiškumo.” (Gina)

Onkologinėmis ligomis kasmet serga vis daugiau žmonių. Lietuva – ne išimtis. Kiekvienais metais  Lietuvoje vėžiu suserga 17,000 žmonių. Turbūt nerasime nei vienos šeimos, kurios nebūtų palietusi ši amžiaus rykštė. Medikai pripažįsta, kad įveikti onkologinę ligą vaistų ir įprastų gydymo būdų neužtenka. Gydymo sėkmę lemia ir dvasinė ligonio būsena, ryžtas ir tikėjimas, artimųjų palaikymas.

Turbūt niekas nesiima skiačiuoti, kiek išleidžiama lėšų vėžio profilaktikai, gydymui. Pasaulyje veikia gausybė organizacijų, fondų, centrų, pasirengusių ištiesti pagalbos ranką onkologiniams ligoniams. Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad pats laikas skirti šiai ligai kuo didesnį dėmesį, neapsiribojant vien medicininiu gydymu.

Atrodo, kad šioms kalboms lemta tapti konkrečiais darbais – Klaipėdoje iškils pirmasis šalyje ir visoje Rytų Europoje onkologinių ligonių centras. Jame prieglobstį ir pagalbą ras ne tik sunkios ligos kamuojami žmonės, bet ir jų artimieji.

Onkologinės pagalbos centras iškils šiaurinėje miesto dalyje, prie Klaipėdos universitetinės ligoninės. Sumanymą įkurti pirmąjį šalyje pagalbos onkologiniams ligoniams centrą palaikė ir uostamiesčio valdžia, skyrusi 2,3 ha sklypą, bei Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Būsimo centro žemėje pastatyti ir pašventinti  kertiniai akmenys, pristatytas  projekto  maketas. Centro projekto architektas – italas Nunzio  Rimmaudo, techninio  projekto architektas – klaipėdietis Saulius Plungė. Susisiekimo ministerija skyrė lėšų nutiesti keliui iki centro.

Vaistais negydys

Kovo mėnesį Jungtinėse Valstijose lankėsi Šv. Pranciškaus Onkologijos centro Klaipėdoje projekto sumanytojai – projekto vadovas, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis,  kunigas Benediktas Jurčys, OFM, Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė ir centro savanorė Liudovika Pakalkaitė.

Projekto autoriai pabrėžė, kad centre nebus teikiamos medicinos paslaugos. Čia sergančiųjų ir jų artimųjų lauks psichologinė, socialinė, dvasinė pagalba. Juk daugelis onkologinių ligonių jaučiasi labai vieniši, neturi artimųjų, šeimos. Arba jaučiasi atstumti, lyg sirgtų kokia gėdinga liga. Šis centras – vienas būdų išgyvendinti tokį požiūrį.

A. Kerpytė sakė, kad būsimas centras nesiekia tapti alternatyva medicininiam gydymui. ,,Norime, kad čia atvykę ligoniai rastų sielos ramybę. Ketiname pradėti taikyti psichoonkologijos terapiją. Čia bus žmonių, su kuriais galima kalbėtis, kuriems jie tikrai rūpi. Su ligoniais dirbs specialiai apmokyti savanoriai, dvasininkai, socialiniai darbuotojai, psichologai”, – vardijo pašnekovė. Svarbu, anot jos, kad žmonės kuo daugiau žinotų apie ligą, gydymosi galimybes.

Būsimajame centre taip pat įsikurs biblioteka, dienos centras su muzikos ir meno terapijos užsiėmimais. Norintieji galės gauti nakvynę.

Centro atsiradimo priežastys

Kretingiškė A. Kerpytė,  kuriai prieš 11 metų buvo nustatytas vėžys, nusprendė suburti šia liga sergančių žmonių grupelę. Kartu su keletu moterų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įkūrė Klaipėdos apskrities moterų, sergančių onkologinėmis ligomis draugiją ,,Zunda”, kad būtų galima suėjus  į krūvą pasiguosti, pasidalinti gyvenimo su onkologine liga istorija. Tuo metu daugelis vėžiu sergančių apie savo ligą nedrįsdavo garsiai kalbėti.  Pabuvus drauge, pasipasakojus apie ligą darydavosi geriau, saugiau. Mūsų viešnia įsitikinusi, kad susirgus būna daug lengviau kalbėti su tuo, kas tai išgyveno, tokie pokalbiai nevargina klausančiojo. Kartu su gydytojais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vykdavo susitikimai ir seminarai sveikatos klausimais. Dvasinės, emocinės ir psichologinės pagalbos nebuvo, ligoninė neturėjo psichologų.  Medicininė informacija neteikė vilties  – draugijos nariai norėjo dvasinės pagalbos, todėl pradėjo rinktis Kretingos pranciškonų vienuolyne. 

 Norinčių susirinkti daugėjo, žmonės atvykdavo jau ne tik iš Vakarų Lietuvos, bet ir kitų šalies regionų.  Broliai pranciškonai, matydami, kad toks buvimas drauge žmonėms labai reikalingas, pasiūlė kurti pagalbos centrą. Taip Klaipėdoje įkurta pacientų organizacija vėliau tapo Šv. Pranciškaus onkologijos centru. Gydytojai, iš pradžių gana nepatikliai žiūrėję į jų veiklą, vėliau ėmė rekomenduoti  ligoniams lankytis šiame centre.

Užsienyje tokių pagalbos centrų yra ir Europoje, ir Amerikoje. Tuo tarpu Lietuvoje profesionalios  psichologinės, dvasinės ir socialinės pagalbos centrų ar tarnybų onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms kol kas nėra. Ligoniai patys steigia pagalbos vieni kitiems draugijas, grupes, organizacijas. Lietuvoje yra apie 50 organizacijų, užsiimančių labai įvairia su onkologinėmis ligomis susijusia veikla, tačiau dažnai, numirus ar pasitraukus vadovui, išyra ir grupelė.

Centro kūrimo istorija

Pranciškonų ordinas pernai šventė 800 metų jubiliejų, nuo to laiko, kai Pranciškus apkabino raupsuotąjį ir jį pabučiavo – šis bučinys ir yra brolių pranciškonų stigma. Pranciškonai ateidavo į pagalbą, kai siautė maras ir kitos epidemijos, jiems nėra svetima pagalbos idėja. Kunigas B. Jurčys sakė, kad matant, kaip kenčia žmonės, susirgę vėžiu, gimė noras pagelbėti jiems, palengvinti jų kančias. Jo nuomone, šiems žmonėms negana kaip atpildą pasiūlyti pomirtinį gyvenimą. Jiems reikai pagalbos čia ir dabar.

2004 metais Lietuvos Mažesniųjų brolių Šv. Kazimiero provincijos provincijolas B. Jurčys tapo sergančiųjų vėžiu bendruomenės dvasiniu globėju ir pradėjo centro kūrimo organizacinius darbus. Telšių vyskupas Jonas Boruta pritarė šiai misijai  ir įpareigojo Mažesniuosius brolius pranciškonus vykdyti ligonių pastoracinę veiklą. Taip 2005 m. Lietuvos Mažesniųjų brolių Šv. Kazimiero provincija įsteigė  VšĮ Vakarų Lietuvos onkologinių ligonių pagalbos ir informacijos centrą šiai misijai vykdyti.

Užmegzti ryšiai su Šiaurės Airijos  pagalbos vėžiu sergantiems organizacijos „Cancer Choices”  įkūrėja Madeleine Mulgrew  ir   Didžiosios Britanijos ir Lietuvos asociacija „Tiltas Trust”. Centro savanoriams surengtas seminaras Kretingoje, suruošta tarptautinė konferencija „Išgelbėti viltimi”. Konferencijoje dalyvavo moterų, sergančių onkologinėmis ligomis, organizacijos iš visos Lietuvos, svečiai iš Didžiosios Britanijos, Šiaurės Airijos, JAV.

2008 m. centro savanoriai, padedant organizacijai „Tiltas Trust”, lankėsi Šiaurės Airijos ir Anglijos pagalbos vėžiu sergantiems ir paliatyvios pagalbos centruose,  užmezgė ryšius su ,,Macmillano Cancer Support”, didžiausia Didžiosios Britanijos organizacija, kuri padeda žmonėms, paliestiems vėžio.

Tais pačiais metais brolio Benedikto sumanymu Klaipėdoje įvyko solidarumo su vėžiu sergančiaisiais ir jų artimaisiais akcija – pirmasis ,,Vilties bėgimas”. Renginio tikslas – viešai kalbėti apie vėžio ligonių problemas ir rinkti lėšas centro statybai. Akcijoje dalyvavo apie 2,500 dalyvių. Sukurtas interneto puslapis www.viltiesbegimas.lt. Praėjusiais metais įvyko antras ,,Vilties bėgimas” – ,,Vardan savo ir kitų vilties” – jame bėgo 4,000 dalyvių. Netrukus, gegužės 23 d., vyks trečias ,,Vilties bėgimas”.

Išleistas psichologų Astos Libikienės ir Mindaugo Radušio  leidinys „Vėžys ir emocijos. Rekomendacijos onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems” (yra vertimas į anglų k.), kiti leidiniai. Centro savanoriai apgynė 2 diplominius darbus pagalbos onkologiniams ligoniams tema –  dailės terapija ir socialinis darbas. Šiuo metu rengiama centro internetinė svetainė. Praėjusiais metais atidarytas pirmasis centro biuras Kretingos pranciškonų vienuolyne.

Centro įkūrimui reikalinga 6 milijonai litų, rengiamas projektas ir tikimasi gauti 3 milijonus litų  iš Europos struktūrinių fondų. Šią vasarą ketinama padėti pamatus centro pastatui. Dar trūksta 3 mln. litų – iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nėra dadidelė suma – tereikia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas paaukotų po 1 litą.

Centro ateitis

Šv. Pranciškaus onkologijos centre bus teikiama profesionali pagalba onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems. Kaip pasakojo viena iš centro savanorių L. Pakalkaitė, centrą sudarys keli pastatai: dienos centras su nedideliais nakvynės namais, meno galerija. Vienuoliai įsikurs greta pastatytame vienuolyne, šalia kurio išaugs nedidelė koplyčia. Ateityje numatoma pastatyti ir sporto salę. Naujajame onkologinių ligonių pagalbos centre bus teikiama psichologinė, informacinė, socialinė ir dvasinė pagalba, taikoma meno terapija: dailės, muzikos, šokio. Bus įrengtas vaikų žaidimų kambarys su akvariumu, užsiėmimų, pokalbių kambariai. Nakvynės namuose galės apsistoti ne tik centro lankytojai, bet ir iš toliau atvykusieji lankyti ligonių, besigydančių ligoninėje.

Mūsų svečiai sakė norintys kviesti ir vienyti Lietuvos  žmones padėti  vėžio  ligomis sergantiems žmonėms, atkreipti dėmesį į šią skaudžią beveik kiekvieną šeimą paliečiančią problemą.

Bendradarbiaujama su Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos pagalbos vėžiu sergantiesiems organizacijomis ,,Macmillan Cancer Support”, ,,Marie Curie Cancer Care” ir ,,The Tiltas Trust”, kitomis Lietuvos organizacijomis, besirūpinančiomis onkologiniais ligoniais. Šiuo metu stengiamasi studijuoti geriausią kaimynų patirtį, ją tikimasi taikyti  centro veikloje.  Liga kai kuriose šalyse nėra vadinama nepagydoma, ji yra pripažinta kaip chroninė.

Užsienyje tokios patirties daugiau, todėl centro sumanytojai tikisi ir žinių, ir patirties, ir finansinės paramos. Reikalinga mokomieji filmukai, literatūra – viskas, kas susiję su šalutiniu ligos poveikiu. Turima vilties, kad atsilieps žmonės, dirbantys panašiuose centruose, gal yra persirgusių šia liga ir norinčių pasidalinti savo patirtimi, turinčių literatūros ta tema. Centro kūrėjai lankėsi Cleveland ir Toronto pagalbos vėžiu sregantiems centruose, susipažino su jų veikla ir dar labiau sutvirtino savo pasiryžimą kurti tokį centrą Lietuvoje.  Grupėje jau yra apie 40 ligonių, dirbsiančių savanoriais. Juos reikės apmokyti, tad laukiama ir tokios pagalbos. Centro kūrėjai sakė: ,,Juk išeivija visuomet prisidėdavo prie gerų sumanymų įgyvendinimo Lietuvoje, tad ir dabar tikimasi sulaukti atsako.”

Detroit gyvenanti latvė paaukojo koplyčiai pusė milijono – pasirodo, ji po karo gyveno Vokietijoje stovykloje su lietuviais. Yra pavienių žmonių, kas mėnesį aukojančių pinigų būsimam centrui.

Kunigas B. Jurčys sakė: ,,Lietuvoje yra garsus Kryžių kalnas, tačiau mūsų šalyje ne ką mažesnis ir skausmo kalnas – daugybė žmonių kenčia skausmą. Lietuva nėra tik lygumų kraštas – joje yra didžiuliai skausmo kalnai.” Mūsų svečiai kvietė maldoje jungtis su visais, kuriems reikalinga viltis ir Dievo palaima.  Jie sakė: ,,Mūsų durys bus atviros visiems, kuriems reikalinga pagalba. Esame pilni noro mokytis.”

Norintys pagelbėti centrui gali kreiptis:

VšĮ Šv. Pranciškaus onkologijos centras  – ne pelno siekianti nevyriausybinė organizacija

Adresas: Vilniaus g. 2A Kretinga, LT -97129

Įmonės k. 300502187, įregistruota 2005 m.

Steigėjas – MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincija

AB DnB NORD bankas,  Kretingos sk., SWIFT AGBL LT2X

sąsk. Nr.LT 84010041800332253                 

Projekto vadovas – Br. Benediktas Jurčys, OFM; tel. +370 69840049, [email protected]

Direktorė – Aldona Kerpytė,  tel. +370 67135417, [email protected]

Savanorė – Liudovika Pakalkaitė, tel. +370 659 34034, [email protected]