„Balttechnika 2010“: KTU mokslo atradimai, pagelbėję verslui

Zenekos nuotrauka

Praėjusią savaitę parodų centre „Litexpo“ vykusioje parodoje „Balttechnika 2010“ pristatytos technologijų ir technikos naujovės. Parodoje dalyvavo daugiau nei 70 bendrovių iš Lietuvos, Armėnijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos.

Parodoje veikusioje Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspozicijoje buvo galima pamatyti jau diegiamų arba platų pritaikymą turinčių elektronikos, valdymo inžinerijos, ultragarso, medicininės paskirties ir kitų sričių sprendimų.

Zenekos nuotrauka

KTU pristatytos technologijų ir technikos naujovės sukurtos bendradarbiaujant su verslo kompanijomis. Ekspozicijos gidai pasakojo apie KTU atradimus ir džiaugėsi suteikta galimybe teorines žinias pritaikyti praktikoje.

„Universitetui verslo kompanijos sumokėjo už atliktus tyrimus. O mes – atlikome mokslinius tyrimus, mokslinius darbus. Dalis studentų, dalyvaudami šiuose projektuose, pabaigė magistro ar doktorantūros darbus. Dirbant teoriškai niekada negali žinoti, kokių problemų gali kilti įgyvendinant tai praktiškai, juk visi skaičiavimai gali būti klaidingi“, – tvirtino KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto doktorantė Neringa Dubauskienė.

Pagalba gydytojams

Neringa Dubauskienė Zenekos nuotrauka

N. Dubauskienė pristatė pompų sistemą, jau naudojamą ligoninėse. Pompos sujungtos į sistemą, taip patogiau jas valdyti ir stebėti pacientą. „Pritaikius sistemą ligonį galima stebėti nuotoliniu būdu. Monitorius, kuriame rodoma visa informacija apie visus pacientus, gali stovėti pas medicinos seselę ar budintį gydytoją“, – pasakojo N. Dubauskienė.

Be to, sistema kaupia visus duomenis apie pacientus, nereikia pildyti jų ligonių kortelėse. Kaip pasakojo mokslininkė, tai padeda sutaupyti daug laiko ir pajėgų, o tai ypač aktualu šiuolaikinėse ligoninėse.

Pacientų stebėjimo monitorius. Zenekos nuotrauka

Sistemos monitoriuje rodomas kiekvienas pacientas ir informacija apie jį. N. Dubauskienė pasakojo, jog sistemoje galima įdiegti vaistų bibliotekas: „Tūkstančiai vaistų tarpusavyje nedera, tad sistema perspėja apie nesuderinamumą, pasitikslina, ar gydytojas išties nori suleisti būtent tuos vaistus. Be to, kiekvienas pacientas sistemoje turi savo kortelę, kurioje įvesta informacija apie paciento alergiją, nepakantumą tam tikriems vaistams. Ši informacija labai naudinga budintiems gydytojams, nes atsiminti šimtų pacientų dosjė praktiškai neįmanoma“, – sakė N. Dubauskienė.

Užsakymą joms pateikė bendrovė „Viltechmeda“. Šios kabyklos jau turi visus sertifikatus, ir bendrovė jas pardavinėja. Tiesa, tai – brangus produktas, kurį gali įsigyti tik ypač didelės ligoninės. Sistema jau naudojama Kazachstano ligoninėse.

Pagalba geodezininkams ir statybininkams

Zondas Zenekos nuotrauka

Ekspozicijoje pristatyta statinio grunto zondavimo sistema, kuria atliekami geologiniai tyrimai prieš pradedant statybas. Sistema suteikia galimybę automatizuotai registruoti grunto parametrus bei perspėja statytojus apie galimą zondo lūžimą.

„Prieš pradedant statyti pastatą, geodezininkams reikia ištirti gruntą. Spaudimo būdu zondas smeigiamas į žemę, ir jis automatiškai kaupia duomenis apie gruntą, nereikia užrašyti jų ranka, kaip reikėdavo daryti anksčiau. Duomenys perkeliami į kompiuterio ekraną, „AutoCAD“ ar kitą panašią programą“, – pasakojo N. Dubauskienė.

Negana to, zondas turi „apsaugos“ sistemą. „Zondų antgaliai labai brangūs, tad bendrovės  patiria daug nuostolių, jei zondas sulūžta ar lieka žemėje“, – apie dar vieną probemą pasakojo N. Dubauskienė. Jei jis, keliaudamas gilyn į žemę, pradeda linkti, sistema perspėjama, kad jį reikėtų traukti viršun.  Ji tvirtino, jog apsaugos sistema padeda statybos bendrovėms sutaupyti daug energijos ir lėšų.

Statinio grunto zondavimo sistema užsakyta lietuvių bendrovės „Projektana“, įsikūrusios Kaune. KTU mokslininkams bendrovės atstovai papasakojo apie kylančias problemas, o šie – pasistengė ir sukūrė tobulesnę zondavimo sistemą. Šiuo metu ją naudoja daugelis Lietuvos kompanijų.

Pagalba vamzdžių gamintojams

Zenekos nuotrauka

Įmonėms, gaminančioms propileninius vamzdžius, kyla jų storio matavimo bėdų. „Gamybos procesas keblus tuo, kad, tiriant vamzdžio storį ir tolygumą ultragarsu, reikalinga drėgna terpė, tačiau šių vamzdžių apipilti vandeniu ar tepalu negalima“, – apie kompanijos bėdą pasakojo N. Dubauskienė.

Dar tik besikurianti bendrovė „Baltic Pipe“ užsakė sukurti technologiją, kuria remiantis būtų galima kontroliuoti vamzdžių sienelių storį: per visą diametrą ir per visą vamzdžio storį.

Zenekos nuotrauka

„Mes pasiūlėme jutiklius, galinčius stebėti visą vamzdžio gamybos procesą ir išsaugoti duomenis apie kiekvieną vamzdį. Kiekvienas gaminys, remiantis gamybos stebėjimo duomenimis, gaus atspausdintą sertifikatą ir vartotojams bus suteikta galimybė pasitikrinti informaciją apie produkto kokybę“, – tvirtino KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto docentas Vytautas Markevičius.

Pagalba apsaugos bendrovėms ir miestiečiams

Hibridinis televizijos priedėlis, skirtas priimti garso ir vaizdo transliacijas antžeminiais radijo ryšio kanalais, kabelinės televizijos transliacijos tinklais bei interneto tinklu, jau naudojamas praktikoje.

Bevielis kardioskopas ir jo matavimo rezultatai ekrane Zenekos nuotrauka

Sukurtas konverteris priima iš kameros vaizdą ir išveda jį į analoginį tinklą. „Tarkime, namų bendrija pasistato kieme kamerą ir realiu laiku didelės raiškos vaizdas siunčiamas į centrinį serverį, kur jis saugomas ir lygiagrečiai perduodamas į skaitmeninį tinklą. Gyventojas įsijungia atitinkamą kanalą ir mato, kas vyksta jo kieme“, – apie išradimą pasakojo Arūnas Matonis, KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto Elektronikos inžinerijos studijų programos magistrantas.

Siųstuvas gali būti naudojamas ir komunalinių paslaugų mokesčiams deklaruoti, sumokėti, taip pat distanciniam elektrokardiogramų monitoringui. Kaip pasakojo A. Matonis, bevielis kardioskopas gali ekrane parodyti kardiogramą, kurią prireikus galima iškart išsiųsti gydytojui.

Zenekos nuotraukos