D. Žalimas: kiekvienam blaiviai mąstančiam žmogui akivaizdu, kad prieš Lietuvą buvo vykdyta agresija

Praėjusią savaitę Seime priimtas sprendimas į Baudžiamąjį kodeksą įrašyti straipsnį, kuriuo numatoma atsakomybė už pritarimą Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimą ar menkinimą. Vos priėmus šį sprendimą, pasipylė Baudžiamojo kodekso papildymu nepatenkintųjų skundai.

Uostamiesčio savivaldybės tarybos politikai, Lietuvos rusų sąjungos atstovai net parašė viešą laišką prezidentei, tikindami, kad Baudžiamojo kodekso papildymas suvaržo jų konstitucinę teisę laisvai reikšti savo nuomonę.

Lietuvos rusų sąjungos nariai Viačeslavas Titovas ir Jurijus Šeršniovas pirmadienį viešai pareiškė nesuprantantys, „ką galima laikyti SSRS agresija Lietuvos atžvilgiu“ ir prezidentės prašė vetuoti įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už sovietų ir nacių agresijos neigimą.

Klaipėdos politikai tikino esą „nė vienas tarptautinis teismas nėra nustatęs tokio fakto. Lietuva buvo SSRS dalimi. Diskutuoti galima tik apie lyderius, kurie panaudodavo totalitarinius vadovavimo metodus, nors per pastarąjį 20-metį Lietuvoje nesibaigiama diegti minties, kad SSRS okupavo Lietuvą.“

Atvirame laiške jie taip pat rašė, kad neva Lietuvos prisijungimas prie daugiatautės SSRS atitiko visas 1940 metų tarptautinės teisės normas, be to, Lietuvos įstojimas į SSRS gavo oficialų tarptautinį pripažinimą.

„Ši pozicija remiasi SSRS sienų vientisumo de facto pripažinimu 1941 metų birželio mėnesio Jaltos ir Potsdamo konferencijose valstybėmis-narėmis bei Europos sienų neliečiamumo pripažinimu Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo dalyviais 1975 metais“, – aiškino Klaipėdos miesto savivaldybės politikai V. Titovas ir J. Šeršniovas.

Jų teigimu, tokiems jų įsitikinimams ir gresia baudžiamoji atsakomybė, vadovaujantis praėjusią savaitę Seime priimtu sprendimu į Baudžiamąjį kodeksą įrašyti straipsnį, kuriuo numatoma atsakomybė už pritarimą Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimą ar menkinimą.

Pasak uostamiesčio politikų, minėtasis įstatymas pažeidžia 25 Konstitucijos straipsnį, numatantį teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

D. Žalimas: kiekvienam blaiviai mąstančiam žmogui akivaizdu, kad prieš Lietuvą buvo vykdyta agresija

Konstitucinės teisės specialistas Dainius Žalimas nesutinka su tokiais Lietuvos rusų sąjungos politikų kaltinimais ir sako, kad šie žmonės paprasčiausiai skleidžia dezinformaciją apie Lietuvą bei jos istoriją.

„Šis įstatymas yra Lietuvos įsipareigojimas, kylantis iš narystės Europos Sąjungoje”, – sakė teisininkas. Anot jo, yra tam tikri ES teisiniai sprendimai, kuriuos privalo priimti ir šalys narės. Vienas tokių sprendimų – valstybės narės turi nustatyti baudžiamąją atsakomybę už genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, kurie buvo padaryti prieš grupes apibrėžtas rasiniais, teisiniais ar religiniais požymiais, šlovinimą.

Lietuva priimdama šį Baudžiamojo kodekso papildymą įgyvendina ES teisinį pamatinį sprendimą, gerbia žmogaus teises.

„Visi puikiai žinome, kad saviraiškos laisvė nėra neribota ir ji nėra suderinta su neapykantos, ksenofobijos ar panašiomis veikomis. Tas Baudžiamojo kodekso papildymas yra nukreiptas prieš tokias veikas, kai akivaizdžiai pritariama arba neigiami nusikaltimai, apie kuriuos visi puikiai žino. Toks neigimas gali sukelti tam tikrą neapykantą grupėms, prieš kurias šie nusikaltimai buvo nukreipti. Lietuva šį įstatymą priėmė atsižvelgdama į savo istorinę patirtį. ES teisė leidžia atsižvelgti į kiekvienos šalies specifiką”, – sakė konstitucinės teisės specialistas D. Žalimas.

Pasak jo, šis Baudžiamojo kodekso papildymas nevaržo žmogaus saviraiškos laisvės, nes gali būti baudžiama tik už nusikaltimų šlovinimą: viešą pritarimą, neigimą arbą šiurkštų menkinimą, kai tai atliekama užgauliu būtų ar pažeidžiant viešąją tvarką. „Tai saugiklis, kuris subalansuoja du gėrius – kiekvieno individo saviraiškos laisvę ir visų nukentėjusių nuo okupacinio režimo orumą”, – sakė D. Žalimas.

„Dėl pasakymo, kad „prie rusų“ buvo gyventi geriau, problemų tikrai nekils, tiesa, jei bus pareikšta, kad anuomet gyventi buvo geriau, nes sovietų sistema naikino tam tikrus žmones, problemų gali kilti”, – kalbėjo teisininkas.

Anot jo, tokia nusikaltimo sudėtis, kai gali būti baudžiama už „nuomonės sakymą”, nėra neįprasta. „Baudžiamąjame kodekse yra tokių nusikaltimų, veikų, kurių galutinis rezultatas priklauso nuo teismo vertinimo. Tarkim šmeižtas, mes skirtingai galime traktuoti ar tam tikras pasakymas yra ar nėra šmeižtas, bet tai nustato teismas ir tai – nėra saviraiškos laisvės varžymas, nes ji nėra suderinama su šmeižtu”, – sakė teisininkas. Baudžiama taip pat ir už neapykantos kurstymą, įžeidinėjimus.

D. Žalimas tikino, kad Lietuvos rusų sąjungos atstovai kalbėdami apie jų teisių laisvai kalbėti suvaržymą ir pateikdami kitus, nelabai įtikinamus argumentus, pasako Rusijos Užsienio reikalų ministerijos poziciją. Tai, ką jie kalba, pasak teisininko, tėra dezinformacija, o jų argumentai – tokie patys, kokius naudojo naciai Niurbergo tribunole.

„Kiekvienam blaiviai mąstančiam žmogui akivaizdu, kad prieš Lietuvą buvo vykdyta agresija. Galima dar labiau gilintis į išsakytus argumentus ir atrasti, kad jų (Lietuvos rusų sąjungos narių) argumentai yra tokie patys, kokius naudojo naciai Niurbergo kariniame tribunole, mėgindami pateisinti Čekoslovakijos ir Austrijos užgrobimus. Jie irgi teigė, kad viskas buvo atlikta teisėtai, nes esą tos šalys sutiko su kariuomenės įvedimu. Niurbergo tribunolas dar 1946 metais atmetė tokius argumentus sakydamas, kad svarbu ne šalies sutikimas, o karinė jėga, kuri būtų panaudota.  Prievarta išgautas šalies sutikimas negalioja”, – aiškino D. Žalimas. Pasak jo, įdomu ar Lietuvos rusų sąjungos nariai ir Rusijos URM norėtų ginčyti Niurbergo tribunolo sprendimus, nes tai, kas galiojo Čekoslovakijos okupacijai, galioja ir Lietuvos.

Kitus argumentus, kuriuos jie naudoja, taip pat galima lengvai paneigti: Jaltos, Potsdamo ir kiti susitarimai neįteisino Baltijos šalių aneksijos. Sovietų Sąjungos vakarinės sienos niekada nebuvo teisėtos, Vakarų šalys nepripažino Baltijos šalių užgrobimų ir tos politikos niekada nekeitė.

Manoma, kad didžioji kaimynė ir jos politikai pritariantys veikėjai Lietuvoje labai nepatenkinti Baudžiamojo kodekso papildymais, nes „šis įstatymas daro prevenciją veikoms, kurios tarnauja Rusijos interesams Baltijos šalyse“. Naujas nutarimas susiaurina nedraugiškų partijų, politikų veiklos erdvę Lietuvoje.

Jūratė Važgauskaitė