Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Benediktas XVI apie šv. Tomą Akvinietį: praėjus 700 metų, jis vis dar gali būti mokytojas

Wikipedia.org nuotrauka

Bendrojoje audiencijoje Benediktas XVI perskaitė savo trečią ir paskutinę katechezės šv. Tomą Akvinietį dalį.

Pasak popiežiaus, praėjus daugiau nei 700 metų po šv. Tomo mirties, jis vis dar gali būti mokytojas, o mes jo mokiniais.

Tomo Akviniečio šedevras „Summa Theologiae“, monumentalus darbas, susidedantis iš 512 klausimų ir 2669 skyrių. Su griežtu mąstymu, su aiškumu ir gilumu Tomas apmąsto tikėjimo slėpinius, Šventojo Rašto ir Bažnyčios Tėvų, ypač Augustino, mokymą. Tokios proto pastangos, kaip primena paties Akviniečio gyvenimas, yra apšviestos maldos. Tik tas, kuris gyvena su Dievu ir slėpiniais, gali suprasti ką jie sako.

„Teologijos sumoje“ Tomas pradeda nuo fakto, jog yra trys Dievo buvimo ir esmės būdai. Pirma, Dievas egzistuoja kaip toks, kaip visų dalykų pradžia ir tikslas, nuo kurio priklauso visa kūrinija. Antra, per savo Malonę Dievas veikia krikščionių gyvenimuose ir darbuose. Trečia, ypatingu būdu Dievas yra Kristaus asmenyje ir veikia per sakramentus.

Tokia yra „Teologijos sumos“ struktūra. Paties Tomo Akviniečio žodžiais, pirmiausia jis nori išdėstyti doktriną apie Dievą, po to kalbėti apie kūrinio judėjimą link Dievo, galiausiai apie Kristų, kuris yra mūsų kelias pasiekti Dievą.

Pirmoje „Teologijos sumos“ dalyje klausiama apie Dievą kaip tokį, apie Trejybę, apie Dievo kuriantį veikimą. Antroje dalyje Tomas apsvarsto žmogų, kuris yra stumiamas Malonės pažinti ir mylėti Dievą. Šioje dalyje pateikiama moralaus elgesio analizė, teologiniai moralės principai, išsami studija tiek dieviškų dorybių – tikėjimo, vilties ir meilės, tiek moralinių dorybių, kurių centre yra keturios pagrindinės dorybės – teisingumas, stiprybė, išmintingumas ir susivaldymas.

Trečioje dalyje Tomas Akvinietis tiria Kristaus slėpinį. Šioje dalyje parašo beveik nepranoktus puslapius apie Jėzaus Įsikūnijimą ir Kančią, apmąstant taipogi ir sakramentus.

Kalbant apie sakramentus, šv. Tomas sustojo ypač prie Eucharistijos slėpinio, kuriam buvo taip pamaldus, kad, pasak senų biografų, buvo įpratęs priglausti savo galvą prie Tabernakulio, tarsi klausytųsi dieviškos ir žmogiškos Jėzaus širdies plakimo.

Brangūs broliai ir seserys, šventųjų mokykloje įsimylėkime ir mes šį Sakramentą! Su susikaupimu dalyvaukime Šventosiose Mišiose, kad gautume dvasinių vaisių, maitinkimės Viešpaties Kūnu ir Krauju, kad būtume nuolatos stiprinami dieviškos Malonės, – kvietė Benediktas XVI.

Šventasis Tėvas priminė, kad Akvinietis ne tik rašė, bet pamokslavo. Metus prieš savo mirtį, per visą 1274 metų Gavėnią jis pamokslavo Didžiojoje šv. Dominyko bažnyčioje Neapolyje. Šių pamokslų turinys buvo užrašytas ir išsaugotas. Jų struktūra atitinka Katalikų Bažnyčios katekizmo struktūrą. Pirmiausia Tomas kalba apie tai, ką tikime – apie Tikėjimo išpažinimą; apie tai, ko ir kaip meldžiamės – apie „Tėve Mūsų“ ir „Ave Maria“ maldas; apie tai, kaip gyvename – apie meilės artimui ir Dievui įsaką, apie Dekalogą.

Tomo mokymas šiuose pamoksluose, pasak popiežiaus, buvo paprastas, esminis ir įtikinantis. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie tikėjimo vertę jis sakė, kad per tai siela susivienija su Dievu ir joje gimsta amžinybės daigas, o gyvenimas įgyja aiškią kryptį.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Tiems, kurie tvirtina, kad tikėjimas yra kvailystė, nes tikime tuo, ko negalime patirti juslėmis, Tomas pasiūlo išsamų atsakymą, tardamas, kad toks priekaištas nepagrįstas, mat žmogaus protas yra netobulas ir negali pažinti visko. Tiktai tuo atveju, jei galėtume pažinti viską, regimus ir neregimus dalykus, būtų tikra kvailystė pripažinti tiesas remiantis tik tikėjimu. Kita vertus, neįmanoma gyventi nepasitikint kitų patirtimi tose srityse, kurių nuosava patirtis nepasiekia. Todėl yra protinga tikėti į Dievą, kuris apsireiškia, ir tikėti apaštalų liudijimais, kaip kad pastarųjų amžininkai. Tarp jų buvo išmintingų, turtingų ir kilmingų, tačiau jie patikėjo kelių paprastų ir neturtingų apaštalų liudijimu, kurie turėtų būti sukrėsti jų Mokytojo Nukryžiavimo. Be apaštalų susitikimo su Prisikėlusiuoju sunku būtų pateikti kitą protingą atsakymą.