2010 07 02

Aistė Paulina Virbickaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Aistė Paulina Virbickaitė. Šešios galerijų dienos: artimas tolimas užsienis

Argentinietiškas žvilgsnis: Carlos Scannapieco

Šią savaitę keiksnoju pasirinktą „galerijų dienų“ formatą, liepiantį rašyti tik apie galerijų renginius. Nes akivaizdu, kad labiausiai apsilankymo vertos parodos šiuo metu rodomos ne galerijose. Šiuolaikinio meno centre vykstanti Vilniaus tapybos trienalė tikrai verta bilieto kainos (8 Lt, su nuolaida – 4 Lt, trečiadieniais nuolaida taikoma visiems) – įdomių autorių gausa ir paveikslų stilistinė įvairovė turėtų nudžiuginti įvairių skonių lankytojus. Bijančius šiuolaikinio meno galiu patikinti, kad eksponuojami paveikslai nesiekia šokiruoti ar bjaurėtis, greičiau priešingai – gan didelė jų dalis remiasi tradicine tapyba, mėgindami pratęsti ją šiandieniniame kontekste.

Nacionalinė dailės galerija pateikia net kelias dėmesio vertas parodas. Vakar čia atsidarė Vytauto Kairiūkščio paroda. Tarpukario metais Lietuvos dailei įskiepijęs avangardizmo (kubizmo, suprematizmo, konstruktyvizmo) idėjas, Vytautas Kairiūkštis ir jo kūryba – bene ryškiausias lietuviškojo avangardo pavyzdys. Taip pat čia rodomas Algimanto Kunčiaus fotografijų ciklas „Rekonstrukcijos“ iš serijos „Vilniaus dėlionės“, sukurtas Vilniuje, 2002–2005 metais. Mėnesiui pratęstas Algirdo Šeškaus (1975–1983 m. fotografijos ir grafika) parodos laikas. Rodoma ir nuolatinė XX a. Lietuvos dailės ekspozicija. Pakankamai daug priežasčių praleisti karštą pusdienį vėsioje Nacionalinėje galerijoje, tiesa? Bilieto kaina 6 Lt, taikomos nuolaidos. Galerijoje nuolat rengiami parodas lydintys renginiai: edukaciniai užsiėmimai, paskaitos, filmų peržiūros, tad prieš einant verta pasitikrinti www.ndg.lt.

Galerijos vasarą tradiciškai snūduriuoja, nors atostogų sezonas dar neprasidėjo. Šią savaitę – apie dvi parodas, jungiančias mus su svetimomis šalimis ir tradicijomis. „Kairė – dešinė“ rodo Argentinos grafiką.

Argentinos grafika

Argentinietiškas žvilgsnis: J. C. Stekelman, „El detective escondido correcta“
Šiais metais Argentina mini prieš 200 metų įvykusios ir šalies nepriklausomybei pradžią davusios Revoliucijos sukaktį. Pranešimas spaudai sako: „Šia proga siekiame naujai atspindėti kultūros įvairovę ir atgaivinti mūsų tapatybės istoriją.“
Nekreipiant dėmesio į nuobodulį pirmu sakiniu varančią oficialiąją „projektinę“ retoriką ir tai, kad šia proga eksponuojami gan nuosaikūs, tradiciški grafikos kūriniai, parodą aplankyti verta.

 

Ji bus tikrai įdomi (ir gal naudinga) besidomintiems lietuviška grafika ir nebepastebintiems, kad įvairovės čia galėtų būti ir daugiau – argentiniečių menininkų požiūriai ir sprendimai nebūtinai geresni, tačiau kitokie.

Kūriniuose vis pasirodančios „turistinės“ tradicinių kraštovaizdžių fragmentų ar tradicijų temos traktuojamos gan saikingai ir netrukdo stebėti mums neįprastus formalius kūrinių sprendimus.

Antano Gudaičio bliuzas

„Lietuvos aido“ galerija ekonominės krizės ištiktus ir taip negausius meno pirkėjus „kerta“ rimtu koziriu – Antano Gudaičio piešiniais. Antanas Gudaitis (1904–1989) viena kertinių Lietuvos tapybos figūrų, kurio dar iš mokyklos laikų visiems žinomi paveikslai kiekvieną kartą vėl sužavi juos pamačius „gyvai“. Kelerius metus studijavęs Paryžiuje, A. Gudaitis iš ten grįžo modernizmo „prapūsta“ galva ir čia su grupe bendraminčių įkūrė grupę „Ars“. 1932 metais grupė surengė pirmąją parodą, kuri sukėlė nemenką ažiotažą Lietuvos dailės gyvenime. Vėliau, kurdamas ir dėstydamas A. Gudaitis tapo vienas iš tų menininkų, kurių propaguota ekspresionistinės dailės tradicija iki šių dienų yra vienas būdingiausių vyresnės kartos lietuvių tapytojų bruožų.

Gudaitis visų pirma žinomas savo tapybos darbais. Tačiau įdomu ir malonu žiūrėti jo piešinius – ne tik todėl, kad dalis eskizų vėliau pavirto žymiais tapybos darbais. Jaučiama meistro ranka – natūralus piešinio lengvumas ir natūralumas. Būsimų paveikslų eskizai – tarsi dienoraštis, fiksuojantis įdomius motyvus, spalvinius sąskambius, kompozicijas. Tokios asmeninės tapybos klasiko žinutės, kurios taiklios ir šiandien.

Beje, kelintą kartą užėjusi į „Lietuvos aido“ galeriją girdžiu gerą muziką – dažniausiai tai būna klasikinis džiazas arba bliuzas. Būtent bliuzas Gudaičiui suteikė labai netikėtų niuansų, o jo metai prieš mirtį sukurtas tamsaus kolorito piešinys „Moteris ir paukštis“ (1988) apskritai galėtų būti bliuzo įsikūnijimas. Jis truputį liūdina, ramina ir tiesiog – spindi. Gailėdamasi, kad piešinius saugantys stiklai saugo juos ir nuo galimybės nufotografuoti, sufleruoju – šį piešinį rasite tik užėjus į galeriją, kairėje. Nors greičiausiai, skirtingų žmonių mylimiausių parodos piešinių sąrašas skirsis. Svarbiausia – kad pretendentų yra pakankamai.

Argentinietiškas žvilgsnis: grafika dušimtosioms metinėms, galerija „Kairė – dešinė“, Latako g. 3, iki liepos 17 dienos.

Antanas Gudaitis, „Piešiniai“, „Lietuvos aido“ galerija, Žemaitijos g. 11, iki liepos 7 dienos.