2010 07 27

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

Daiva Ausėnaitė. Vienoje AIDS suvienijo tūkstančius

Austrijos sostinėje Vienoje savaitę vykusioje tarptautinėje konferencijoje AIDS 2010 buvo aptarta daugybė aktualių temų – kada bus sukurta vakcina nuo ŽIV? Kas turi finansuoti ŽIV projektus? Kokias teises turi infekuotas žmogus? Ir pristatyta ne viena naujovė bei pasiūlyta sprendimų, kaip mažinti stigmą, diskriminaciją ir netoleranciją.

AIDS apie save primena kasdien

Vienas iš konferencijos plakatų skelbia – kol vyks konferencija, ŽIV virusu Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje užsikrės 3000 žmonių. Per pastaruosius dvejus metus sergamumas ŽIV infekcija padidėjo beveik dvigubai. Šiuo metu pasaulyje gyvena per trisdešimt milijonų ŽIV turinčių žmonių. Afrikos šalyse užfiksuota du trečdaliai visų pasaulio ŽIV atvejų.

Globaliu mastu ŽIV epidemija stabilizavosi. Dėl prieinamo gydymo mirštamumas nuo AIDS mažėja: 2004 – 2,2 mln., 2008 – 2 mln. Tačiau, ekspertų teigimu, epidemija vis dar nėra kontroliuojama, nes kiekvienais metais registruojama maždaug 2,7 milijonai naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų. 

Konferencijoje AIDS 2010 dalyvavę mokslininkai, praktikai ir žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į pasaulio lyderius, kad jie skirtų Globaliam fondui ne mažiau kaip 20 milijardų dolerių kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija. Globalus fondas rūpinasi 800 000 ŽIV infekuotų moterų gydymu, skiriama pustrečio milijono užtikrinti gydymui įvairiose šalyse. Tačiau siekiant užtikrinti, kad gydymas būtų prieinamas visiems, vien Globalaus fondo palaikymo neužtenka. Reikia padidinti valstybių finansinę donorystę Globaliam fondui, pritraukti rėmėjų iš privataus sektoriaus ir realizuoti Abujaus deklaracijoje įtvirtintą pažadą, kad Afrika skirs ne mažiau kaip 15 proc. savo biudžeto sveikatos apsaugai.

Žmogaus teisės, pasak konferencijos organizatorių, yra esminis komponentas, užtikrinantis sėkmingą profilaktinį darbą ir ŽIV gydymą. Pasaulinė sveikatos organizacija kvietė priimant gydymo metodikas atsisakyti senų, toksiškų preparatų ir pradėti terapiją esant didesniam CD4 ląstelių kiekiui (Rusijoje terapija pradedama esant 350 ląstelių, Lietuvoje –200).   

 

Naujovės iš konferencijos

Vienoje vykusioje konferencijoje dalyvavo apie 20 000 žmonių iš daugiau nei 185 šalių. Konferencijos šūkis „Žmogaus teisės: čia ir dabar“ paskatino ne vieną pranešimą apie ŽIV epidemiją skirtingose šalyse, kreipiant dėmesį į žmogaus teisių apsaugą. Konferencijos dalyvius sveikino Austrijos prezidentas Haincas Fišeris, ES sveikatos apsaugos komisaras Džonas Dali, pacientų organizacijos atstovas Vladimiras Živtiakas ir Aleksandra Volgina iš Ukrainos, aktorė Vupi Goldberg, daininkė, geros valios ambasadorė Annie Lenox. Ji aktyviai veikia Afrikos šalyse gindama moterų teises.

„Per pastaruosius penkerius metus, ŽIV gydymas silpnose ekonomiškai šalyse tapo dešimt kartų labiau prieinamas – gydymą gauna penki milijonai žmonių. Mes parodėme skeptikams, kad visuotinis prieinamumas prie vaistų yra įmanomas“, – sakė gydytoja Brigita Šmid, Austrijos AIDS bendruomenės prezidentė.

Daktarė Šaron Levin (Austrija, Alfredo ligoninė/Monaš universitetas/Burnet instituto virusologijos centras) pristatė įvairių ŽIV gydymo sunkumų ir galimų funkcionalios pagalbos būdų: ilgalaikė kontrolė ŽIV vystymosi be kombinuotų antiretrovirusinių vaistų naudojimo arba sterilizuojantys medikamentai – infekuotų ŽIV ląstelių naikinimas. Stambiausios gydymo kliūtys – viruso gebėjimas slėptis anatominiuose rezervuaruose ir liekamoji virusinė replikacija pacientams, gaunantiems kombinuotą antiretrovirusinį gydymą. Tirdama ŽIV turinčius pacientus, kurie gali natūraliu keliu kontroliuoti ŽIV vystymąsi, medikė pabrėžė, kad tai rodo pasipriešinimo virusui sistemos stiprumą. Ir kėlė hipotezę, jog tai leistų galvoti apie naujo, funkcionalaus vaisto sukūrimą. „Vienas iš būdų, norint gauti sterilizuojantį preparatą – anksti pradėti vartoti antiretrovirusinius vaistus ir vartoti preparatą, kuris priešinasi latentiniai infekcijai. Tokius preparatus šiuo metu naudoja vėžinių auglių gydymui, in vitro gerus rezultatus parodė citokinai. Tačiau norint sukurti daug žadančių preparatų, reikia klinikinių tyrimų“, – sakė daktarė Levin. 

Projekto „Caprisa 004“ sumanytojai pristatė, moterų teisių kontekste, labai aktualų antiretrovirusinį vaginalinį mikrobicidą, kurį viso pasaulio žiniasklaida jau pavadino „tepalu nuo ŽIV“. Šis tepalas sumažina riziką lytiniu keliu perduoti ŽIV ir genitalinį herpes virusą. Tepalo efektyvumo ir saugumo tyrime dalyvavo 900 moterų iš Pietų Afrikos. „Šiurkštaus lytinio akto ar prievartos metu moterų užsikrėtimo rizika yra didesnė, todėl šio tepalo sukūrimas tapo pirmu žingsniu kelyje į tokio preparato sukūrimą, kuris kontrolę už ŽIV profilaktiką atiduotų į moterų rankas. Mes su džiaugsmu sutikome žinią apie progresyvią profilaktinę priemonę, kuri leis moterims jaustis valdančiomis savo gyvenimą ir sveikatą. Tai dar vienu žingsniu priartina mus prie visuotinio prieinamumo prie gydymo“, – sakė gydytojas Chulijo Montaner, Britanijos –Kolumbijos centro direktorius (Vankuveris, Kanada).

Konferencijos metu kalbėta ir apie vakciną nuo žmogaus imunodeficito viruso. Bilas Geitsas patikino, kad tokia vakcina bus sukurta artimiausiu metu. Jis priminė, kad pirmieji vaistai nuo ŽIV kainavo nemažai, ilgainiui jie pigo. Tokia pati situacija bus ir su vakcina, pradžioje ji bus brangi, vėliau – pigs. Šiuo metu farmacinės kompanijos remia vakcinos kūrimo tyrimus. Konferencijos metu buvo pristatyta Abbot finansuojamas 48 savaičių trukmės tyrimas. Tyrimą atlikę ir pristatę medikai pabrėžė, kad tyrimas ilgalaikis, dar po 96 savaičių bus atliekami papildomi vakcinos poveikio tyrimai. Per šį tyrimo laikotarpį 7 tiriamiesiems pasireiškė naujos virus mutacijos.     

 

Pasaulis diskutuoja – Lietuva tyli

Sekso darbuotojai konferencijoje ne tik šūkiais bandė atkreipti dėmesį į savo problemas. Jie pristatė ne vieną tyrimą ir kalbėjo apie kriminalizacijos žalą. Kol sekso verslas bus įstatymiškai baudžiamas, tol gyvuos nesaugūs lytiniai santykiai, skatinantys ŽIV plitimą, tol sekso darbuotojos tyliai kentės prievartą ir smurtą, kurį patiria iš klientų ir policijos pareigūnų. Prievartinių lytiniu aktų metu didėja ŽIV užsikrėtimo rizika.

Vienos deklaracijoje pabrėžiamas ryšys tarp teisinės bazės ir epidemiologinių tendencijų Rytų Europos šalyse. Tai yra pavyzdys to, kaip teisinė bazė veikia ŽIV/AIDS epidemiją. Globalinė ŽIV ir teisėtvarkos komisija žada ištirti tokius klausimus:

  • baudžiamieji įstatymai ir praktikos, kurios kriminalizuoja gyvenimo būdą;
  • įstatymai ir praktikos, kurios prisideda prie smurto ir diskriminacijos prieš moteris;
  • įstatymai ir praktikos, trukdančios prieinamumą prie gydymo. 

Speciali komisija dirbs pusantrų metų. Jos darbo užduotis bus mobilizuoti vietines valdžias dialogui apie teisėtvarkos veiksmingumą ir efektyvų reagavimą į ŽIV/AIDS epidemiją. Rezultatai ir rekomendacijos bus publikuojamos 2011 metų pabaigoje.

Ania Sarang (Rusija) ir Andrėja Rikova, Sveikatos ir socialinio teisingumo fondo prezidentė, kalbėjo apie žalos mažinimo panaudojimą kaip ŽIV profilaktikos formą. „Norime atkreipti dėmesį, kad valstybių neretai vykdoma „kovos su narkotikais“ politika didina žalą, ypač riziką užsikrėsti ŽIV ir narkotikų vartotojų mirtingumą. Kviečiu viso pasaulio valstybes propaguoti konstruktyviai mažinti žalą, įskaitant švirkštų keitimo tinklų plėtrą, pakeičiamosios terapijos užtikrinimą ir pasipriešinimą įstatymams, kurie kriminalizuoja narkotikų vartotojus“, – kalbėjo Ania Sarang. Ji pateikė Austrijos pavyzdį. Šioje šalyje narkotikus vartojantys asmenys nėra baudžiami, jiems suteikiama reikalinga socialinė pagalba, vadinama žalos mažinimu – sterilūs švirkštai, pasiūloma dalyvauti pakaitinio gydymo programoje, vėliau suteikiama pagalba grįžti į visuomenę.  

 

Netikėti AIDS prevencijos aspektai

Konferencijos metu išryškėjo gan netikėti ŽIV/AIDS prevencijos aspektai – Pietų Afrikos moterų organizacijos atstovės reikalavo diskusijų apie vyrų sterealizaciją. Ant sienų kabantys plakatai kvietė atvirai kalbėti apie seksą. Juose buvo rašoma: „85 proc. konferencijos dalyvių šiąnakt siuntėsi porno iš interneto“, “93 proc. konferencijos dalyvių šiąnakt masturbavosi“. Prie plakatų stoviniuojantys skirtingų tautų dalyviai pasinerdavo į diskusijas. Kai kurie dalyviai sakė, kad per didelis atvirumas panaikina ribą tarp tolerancijos ir palaido gyvenimo. Atstovas iš Centrinės Azijos replikavo, kad dar prieš keletą dienų jis buvo tolerantiškesnis, tačiau tas perdėtas atvirumas privertė jį susigūžti.

Ne vienoje tarptautinėje AIDS konferencijoje (jos rengiamos kas dveji metai) iškildavo šis klausimas – kur riba tarp tolerancijos ir palaido gyvenimo būdo. Tačiau dalyviai ir organizatoriai įsitikinę, jog visuomenėje egzistuojančios stigmos pernelyg stiprios – jas būtina mažinti. Toje pačioje Centrinėje Azijoje vyrai sulaužo savo žmonoms kojas, kai sužino, kad jos užsikrėtė ŽIV. O jų užsikrėtimo būdas – nuo žindomo kūdikio, kuris buvo užkrėstas ligoninėje dėl nesterialios aplinkos: vienkartinių švirkštų, pirštinių nebuvimo ir t. t.

ŽIV aktyvistai pabrėžė, kad netolerancija prasideda ir baigiasi mūsų galvose. Iš pradžių mes imame vadovautis stigmomis – ŽIV infekuotas – nešvarus, narkomanas, prostitutė, žodžiu, blogas. Vadinasi, visi, kas serga ŽIV, yra blogi. Tada stigma virsta veiksmu – diskriminacija. Nenoriu, kad mano vaikai lankytų vieną darželį su ŽIV infekuotais vaikais, netaisau dantų ŽIV infekuotam asmeniui. Ir galiausiai – netolerancija. „Tokių bus mažiau – visiems bus ramiau“, „Kodėl reikia jiems skirti lėšų gydymui, kai kitiems irgi reikia“.

Kelios dešimtys jaunų, vyresnių, baltųjų, juodaodžių susirinko tam, kad mažintų tokį juos stigmatizuojantį požiūrį. „Mes – žmonės, mes turime teisę gyventi, mes turime teisę į gydymą“, – sakė konferencijos AIDS 2010 dalyviai.