2010 08 25

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

11 min

Absoliuta Andželika Lukaitė. Marijampolės pataisos namų realybė kalinių lūpomis

Marijampolės pataisos namų realybė kalinių lūpomis: keleri metai darbo be poilsio dienų, vertimai duoti melagingus parodymus ir grasinimai susidoroti kitų nuteistųjų rankomis. Šiuo darbu pradedu straipsnių ciklą apie nutylimą Lietuvos įkalinimo įstaigų pusę. Pusę, kurią esant neigia oficialūs šių įstaigų vadovai, bet liudija juose bausmę atlikę arba atliekantys asmenys.

Jie, buvę ir esami nuteistieji, liudija apie tai, kad Lietuvos kalėjimuose naudojamasi kastų sistema, siekiant priversti bausmę atliekančius žmones elgtis prieš jų valią. Nuteistieji kalba apie kalėjimuose įrengtus mušimo kambarius ir administracijai pavaldžius smogikus.

Jie, buvę ir esami kaliniai, taip pat sutiko pasidalyti savo turima informacija apie įkalinimo įstaigose klestintį narkotikų verslą – kelius, kuriais šios medžiagos pasiekia nuteistuosius ir amžiną atilsį asmenis, kurių kūnai artimiesiems atiduodami su išvada „savižudybė“, nors vietoje jo būtų tinkamesnis žodis – „žmogžudystė“.

Pabrėžiu, „žmogžudystė“, autorės suvokimu. Neužkirstą kelią silpnesnio nuteistojo psichologiniam sugniuždymui stipresnių nuteistųjų ir sąmoningą savo pačių darytą psichologinį spaudimą, ne vieną asmenį privertusį pakelti ranką prieš save, kai kurių Lietuvos įkalinimo įstaigų darbuotojai ramiai tebeįvardina kaip „savižudybę“.

Daug priklauso nuo to, kas yra žmogus – ar tas, kuris stresą sukelia kitam asmeniui, ar tas, kuris jį patiria. Dar daugiau priklauso nuo to, kurioje jis pusėje gyvena – matomoje ir oficialiai deklaruojamoje ar kitoje, tik jam pačiam ir grupelei oficialiai deklaruojančių žinomai.

Galbūt dėl šios priežasties, susisiekus su vienu iš Marijampolės pataisos namų darbuotojų, prižiūrėtoju, kuris, anot vieno iš liudijusių buvusių kalinių, žmogiškas, palyginti su kitais ten dirbančiais savo kolegomis, šis atsisakė ką nors patvirtinti, ar paneigti. Aš čia dirbu ir nekirsiu šakos, ant kurios sėdžiu, kalbėkitės su vadovybe, – maždaug taip būtų galima apibūdinti visa tai, ką jis kalbėjo. Kaip vėliau pasakys tas pats jį pakalbinti rekomendavęs buvęs nuteistasis: „Jie gi turi šeimas. Reikia kažkaip algą į namus parnešti.“

Dvi pusės. Įkalinimo įstaigų administracija ir jose bausmę atliekantys, atlikę asmenys. Visi jie turi savų motyvų kalbėti. Arba nekalbėti. Arba tam tikrus dalykus nutylėti.

Baiminasi dėl savo saugumo

Visi šiame straipsnyje pasisakančių buvusių arba esamų Marijampolės pataisos namų kalinių bei jų artimųjų vardai, siekiant apsaugoti šiuos žmones, yra pakeisti į išgalvotus. Visi tikrieji šių žmonių vardai ir pavardės straipsnio autorei yra žinomi.

„Žinau, kad manimi ir kitais niekas nepatikės, nieko nepavyks įrodyti – pats Marijampolės pataisos namų direktorius Tadas Klusevičius man išeinant pasakė: „Tu nieko neįrodysi, sunaikinti visi dokumentai.“ Išleisdami iškraustė visus mano daiktus, atėmė toje įstaigoje būnant rašytą dienoraštį. „Jie bandys jus nutildyti, darys viską, kad tokie straipsniai nepasirodytų spaudoje“, – taip kalbėjo vienas iš buvusių ilgamečių Marijampolės pataisos namų gyventojų, pavadinkime, Saulius.

Dalykus, kuriuos neigs Marijampolės pataisos namų direktorius Tadas Klusevičius paliudys ir dešimtį metų šioje įstaigoje praleidęs Gediminas, ir joje bausmę šiuo metu atliekantis Bronislovas.

Pasikalbėti sutiko ir iš gyvenimo šioje įstaigoje pasitraukusio Mariaus artimieji – motina ir širdies draugė. Kai kuriuos dalykus, kuriuos neigia Marijampolės pataisos namų administracija, liudija paties amžiną atilsį Mariaus motinai ir draugei rašyti laiškai.

Dar vienas žmogus suteikti informacijos sutiko, tačiau buvo kategoriškas – jis liks nepristatytas. „Jeigu jie išsiaiškins, kad čia aš ir man kada nors teks ten grįžti, – man bus blogai“, – tokie buvo jo žodžiai.

Liudininkų yra ir daugiau, bet šie žmonės kalbėti kol kas atsisako. „Niekas nenori turėti problemų“, – paaiškino vienas iš nuteistųjų. Atviram pokalbiui šie žmonės sako galbūt ryžtųsi tik išėję į laisvę – garsiai, viešai kalbėti apie problemas atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, jų teigimu, gali būti pavojinga.

Kiekvienas lai randa savo tiesą. Pagal savo paties sąžinę.

Gediminas: per 2,5 metų darbo – nė vienos laisvos dienos

Marijampolės pataisos namuose Gediminas praleido 10 metų. Vyro teigimu, nuo 2007 metų rugpjūčio 11-os iki 2010 metų sausio 1-os jis pradirbo neturėjęs nė vienos laisvos dienos. Anot Gedimino, kasdien jis dirbo mažiausiai po 8 valandas, nors oficialiai buvo apiformintas puse etato. Kiekvieną mėnesį vyras gaudavo 113 litų atlyginimą.

„Paskutinius dvejus su puse metų dirbau uždaroje zonoje – reikėjo kitiems nuteistiesiems dalyti maistą: per pusryčius, pietus ir vakarienę. Čia aš neturėjau mane galinčių pakeisti žmonių – dirbau vienas ir be poilsio dienų. Dirbau ir per Kalėdas, ir per Velykas, jokių laisvų savaitgalių, nieko. Toje vietoje nelabai kas nori dirbti. Prisivilioja ten žadėdami kažkokių privilegijų, bet žmogus atėjęs į šitą darbą automatiškai įsigyja daug priešų tarp nuteistųjų – tiek jų, tiek pačios administracijos požiūriu, jeigu atėjai dirbti šito darbo, turi dirbti jį iki galo. Kito kelio nėra“, – pasakojo pašnekovas.

Gediminas paprašo skaitytojus įsivaizduoti, kad vienas jų buto gyvenamasis kambarys yra nuosavas namas, kuriame jie turės praleisti keturis mėnesius.

„Vienintelis jūsų ryšys su išoriniu pasauliu yra mažas langelis duryse, per kurį jums paduoda maistą. Tas, kas paduoda maistą, irgi yra nuteistasis. Tarkime, jums kažko reikia: kieno jūs prašote? To, kuris paduoda maistą. Jeigu jis kažko nepadarys, ko jūs reikalausite, nesvarbu proto ribose ar ne, argi jūs ant jo nepyksite? Yra 25 kameros ir su visomis reikia sutarti. Kiekvienas turi savo reikalavimus. Vienas nori rūkyti, kitas nori kažkokių rūbų išėjimui į laisvę, kuriuos jam reikia surasti, kitas nori narkotikų.

Administracija viską žino, bet jiems nusispjauti. Jei mane pagaus paduodantį narkotikus, man iškels baudžiamąją bylą – jiems neįdomu, kaip visa tai vyksta, administracijai rūpi vienintelis dalykas, kad diena praeitų ramiai, o kokiomis priemonėmis tai bus padaryta – nesvarbu“, – apie savo išgyventą kasdienybę Marijampolės pataisos namuose pasakojo Gediminas.

Vyras teigia, kad jam būdavo duodama užuominomis suprasti, kas bus, jeigu atsisakys dirbti.

„Jie gi nekvaili, ne už dyką antpečius gavo – duodavo suprasti užuominomis, kas bus, jeigu nedirbsiu. Tarkime, jeigu aš kažkuoneįtiksiu, mane galima sutvarkyti kitų nuteistųjų rankomis. Gali nurašyti į tą būrį, kuriame aš būti negaliu (Gediminas atliko bausmę už išprievartavimą – aut.). Pagal įstatymą jie gali taip elgtis, betgi jie puikiai žino, kad tam tikruose būriuose aš nė valandos sveikas neišbūčiau, ir tuo naudojasi.

Zenonas Kunca (direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už apsaugą ir priežiūrą) man asmeniškai pasakė: „Nenori, nedirbk – nurašysiu į tryliktą būrį, pažiūrėsiu, kaip tu ten gyvensi.“ Iš ten aš sveikas neišeičiau“, – kalbėjo buvęs Marijampolės pataisos namų kalinys.

„Jeigu būčiau pasakęs tiesą, jie būtų su manimi susidoroję“

Gedimino teigimu, Marijampolės pataisos namuose jis buvo verčiamas ne tik 2,5 metų dirbti be poilsio dienų, bet ir duoti melagingus parodymus prieš kitą nuteistąjį.

„Su manimi dirbo toks Saulius. Jis ant pareigūnų parašė skundą, nes šie jį vertė padavinėti į kameras neleistinus daiktus. Sykį jam buvo paliepta paduoti cigarečių pakelį, bet Saulius man sakė, kad ten buvo tikrai ne cigaretės – pakelis buvo daug sunkesnis. Jame galėjo būti bet kas, bet tikrai ne cigaretės.

Po to, kai jis parašė skundą, šie jam pasakė: „Ilgai tu čia nebedirbsi, būsi savas, sutvarkytas.“ Skunde Saulius minėjo ne tik pareigūnus, bet ir direktorių Tadą Klusevičių. Argumentuotai parašė. Tie asmenys suprato, jog kvepia negerais dalykais, nes jis parašė į Generalinę prokuratūrą ir aprašė paliepimą duoti melagingus parodymus. Pasakė, kad jeigu aš surašysiu parodymus kitaip, negu jiems reikia, tai man bus blogai – perkels į kitą būrį, kuriame aš būti negaliu.

Rašiau, kaip jie liepė, kad nieko nemačiau, negirdėjau pareigūnų grasinimų, kaip jie žadėjo su Sauliumi susidoroti. Bet aš viską mačiau ir girdėjau, tačiau turėjau tai paneigti, aš juk sau ne priešas – įmes į būrį, kuriame būti negaliu, ir viskas“, – dėstė pašnekovas.

Saulius buvo pašalintas iš darbo ir perkeltas į kitą būrį. Į jo vietą, anot Gedimino, buvo priimtas narkomanas, kuris po keleto mėnesių apsivogė.

„Mano parodymai guli Generalinėje prokuratūroje. Jeigu aš būčiau palaikęs Saulių, parašęs tiesą, nemanau, kad būčiau sveikas išėjęs iš Marijampolės pataisos namų. Mane būtų perkėlę ten, kur būti negaliu, ir su manimi būtų susidoroję. Ir po viso šito mane laiko nusikaltėliu, nors aš esu padoresnis už juos visus“, – svarstė Gediminas.

Marijampolės pataisos namų administracija kaltimus neigia

Gedimino kaltinimus esą jis buvo verčiamas dirbti po aštuonias valandas ir daugiau Marijampolės pataisos namų administracija paneigė.

„Nuteistasis Gediminas 2008–07–03 buvo įdarbintas 0,5 etato nuteistųjų valgyklos darbininku. Jo darbą sudarė dalies nuteistųjų (apie 20–30 asmenų) maitinimas uždarojoje zonoje ir darbo vietos tvarkymas. Visas nuteistųjų maitinimas 3 kartus per dieną uždarojoje zonoje, kurioje bausmę atlieka apie 70 nuteistųjų, trunka apie 3–3,5 val. Kadangi nuteistasis Gediminas dalijo maisto davinius tik aukščiau minėtai daliai nuteistųjų, jis per dieną maisto dalijimui užtrukdavo iki 2 val. Kita darbo dalis (2 val.) buvo skirta patalpų tvarkymui. Be to, pagal LR BVK 134 str. nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip 2 val.“, – informavo administracija.

Anot Marijampolės pataisos namų administracijos, nuteistojo Gedimino mėnesinis darbo užmokestis buvo apie 176 Lt neatskaičius mokesčių.

„Atskaičius mokesčius jis gaudavo apie 119 Lt, iš kurių dalis pinigų, t .y. 5 % likdavo neliečiamoje sąskaitos dalyje, kurią nuteistasis pasiėmė išėjęs į laisvę“, – teigė administracija.

Marijampolės pataisos namų atstovai atsakyme teigė, jog „Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kunca yra atsakingas už nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, nuteistųjų įdarbinimo ir kontrolės klausimus, Ūkio aptarnavimo brigadoje kompetencija priklauso pataisos namų direktoriaus pavaduotojui ūkio reikalams.“

„Minėtas pareigūnas nuteistąjį Gediminą, kaip ir visus kitus dirbančius nuteistuosius ūkio aptarnavimo brigadoje, žodžiu yra įspėjęs, kad nuteistieji privalo laikytis nustatytų elgesio taisyklių, t. y. nevartoti narkotinių medžiagų, vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus, nuteistiesiems, atliekantiems uždarojoje zonoje paskirtas nuobaudas, neperduoti draudžiamų daiktų, nevykdyti neteisėtų sandėrių su kitais nuteistaisiais ir pan. Ir kad nuteistiesiems, nesilaikantiems šios tvarkos, gali būti taikomos drausminio pobūdžio priemonės bei gali būti atimta galimybė dirbti ūkio aptarnavimo brigadoje, kurioje gyvena (atlieka bausmę) tik dirbantys nuteistieji.

Dėl nuteistųjų perkėlimo į kitus būrius galutinį sprendimą priima pataisos namų direktorius pagal drausminės komisijos teikimą, bet ne pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Z. Kunca“, – atsakyme teigė Marijampolės pataisos namų administracija.

Pataisos namų administracija taip pat pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekse bei kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad nuteistieji, nuteisti pagal tokius straipsnius kaip Gediminas, būtų laikomi atskirai ar kitomis išskirtinėmis sąlygomis.

„Norime pažymėti, kad pataisos namuose bausmę atlieka ir daugiau kalinių, nuteistų už tokius pat nusikaltimus, kaip ir nuteistasis Gediminas, kurie yra paskirti į kitus būrius, ir dėl to problemų nėra ir anksčiau nebuvo“, – teigė Marijampolės pataisos namų administracija.

Pataisos namų administracija taip pat paneigė – esą Gediminas galėjo būti verčiamas duoti melagingus parodymus prieš Saulių.

„2008–09–03 pataisos namuose buvo atliktas tarnybinis tyrimas dėl nuteistojo Sauliaus kreipimosi į pataisos namų administraciją dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau APS) pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų. Atlikto tarnybinio tyrimo metu buvo apklausti pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji, tarp jų ir nuteistasis Gediminas.

Tyrimo objektas buvo pareigūnų veiksmai atliekant tarnybines pareigas uždarojoje zonoje bei jų tarpusavio santykiai su nuteistaisiais. Todėl tyrimo metu, apklausiant nuteistąjį Gediminą, buvo paprašyta nurodyti aplinkybes, susijusias su APS pareigūnų galimai neteisėtais veiksmais jo bei nuteistojo Sauliaus atžvilgiu. Gediminas nurodė aplinkybes, kurios neturėjo jokios įtakos atliktam tarnybiniam tyrimui. T.y. jis paaiškino, kad APS pareigūnai jo ir Sauliaus atžvilgiu neteisėtų veiksmų nevykdė, tarpusavio santykiai buvo tik darbinai.

Ir jo paaiškinimas nebuvo nukreiptas prieš nuteistąjį Saulių jokia prasme, todėl  teiginys, jog Gediminas buvo verčiamas duoti parodymus prieš nuteistąjį Saulių yra netikslus ir Vidaus tyrimų skyriaus viršininko Gedimino Jarašiaus vertimas duoti parodymus prieš Saulių būtų buvęs nelogiškas.

Be to, atlikto tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyti APS pareigūnų, dirbusių uždarojoje zonoje, veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių, dėl ko pareigūnai buvo nubausti drausmine tvarka, o nuteistasis Saulius drausmine tvarka nubaustas nebuvo, su juo buvo apsiribota pokalbiu“, – teigė Marijampolės pataisos namų administracija.

Saulius: direktorius man pasakė: „Nebaigsi su rašymais – būsi sulaužytas“

Pasikalbėti sutikęs Saulius patvirtino Gedimino pasakytus žodžius.

„Netvarka Marijampolės pataisos namuose didžiulė. Niekas nelaiko žmogumi, ką nori, tą daro. Apie gerą pusmetį Tautvydas Černius, Romas Janušas ir kiti pataisos namų darbuotojai mane vertė perdavinėti nuteistiesiems visokius daiktus. Man atrodo, kad įstaigos vadovas Tadas Klusevičius viską žino. Nelaiko jis mūsų žmonėmis, sakydavo, jog esame šiukšlės, ir viskas. Asmeniškai man yra pasakęs, kad jeigu nesiliausiu rašyti skundus, tai būsiu sulaužytas“, – pasakojo Saulius.

Pašnekovas prisiminė, kaip po skundo Generalinei prokuratūrai dėl Marijampolės pataisos namų darbuotojų veiksmų šioje įstaigoje buvo surasti fiktyvūs liudininkai.

„Gediminą ir dar vieną žmogų jie privertė duoti parodymus prieš mane. Parašiau skundus, nes nebegalėjau kentėti. Negana to, kad vertė perdavinėti neleistinus daiktus, prižiūrėtojai dar pasakė, jog turėsiu jiems mokėti duoklę. Kava, cigaretėmis – suma susidaro nemaža. Iš pradžių nuėjau pas Rolandą Kušlį (apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius). Po to mane išsikvietė į Marijampolės pataisos namų vidaus tyrimų skyrių. O tenai susirinkę… Virginijus Ruzveltas (apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas), Edvinas Apynavičius (vidaus tyrimų skyriaus vyriausias specialistas), Gediminas Jarašius (vidaus tyrimų skyriaus viršininkas), kiti… Ir visi ant manęs…

Jie pasakė, jog nereikia nei skundų, nieko, esą patys viską užglaistys, sutvarkys. Pabars tuos prižiūrėtojus, perkels į kitą pamainą ar ką. Bet atėjo kita prižiūrėtojų pamaina, ir vėl tas pats – teko man skundus toliau rašyti“, – pasakojo Saulius.

Generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui parašęs pašnekovas sulaukė atsakymo, kad skundą tirti perduoda Marijampolės rajono apylinkės vyriausiam prokurorui Rimantui Bradūnui.

„Rimantas Bradūnas atsiuntė prokurorę Liuciją Kailiuvienę. Jos žodžiai įėjus į kabinetą buvo tokie: „Jūs ką, nemokate jo sutvarkyti už tą skundų rašymą, nurašykite, išmeskite iš darbo, gaus į kailį, į kuprą gerai“, – prisiminė buvęs Marijampolės pataisos namų kalinys.

Teigia, jog dirbti be poilsio dienių spaudė visas būrys Marijampolės pataisos namų prižiūrėtojų. Saulius taip pat teigia, kaip ir Gediminas, patyręs Marijampolės pataisos namų prižiūrėtojų spaudimą dirbti be poilsio dienų.

„Nurašymu į kitus būrius, jeigu protestuosiu prieš darbą be poilsio dienų, grasino ir Virginijus Ruzveltas, ir tas pats Zenonas Kunca, Juozas Saukaitis (socialinės reabilitacijos skyrius, būrio viršininkas), vėliau ir Edvinas Apynavičius. Nori nenori – teko dirbti“, – pasakojo pašnekovas.

Saulius sako, jog galėtų papasakoti ir daugiau, tačiau baiminasi dėl šioje įstaigoje bausmę atliekančio savo sūnėno likimo. Anot pašnekovo, jam išėjus iš Marijampolės pataisos namų juose likęs giminaitis patiria didelį psichologinį administracijos ir kitų nuteistųjų spaudimą.

„Jeigu jau jis buvo priverstas eiti užsidaryti į vienutę, tai supraskite, jog spaudimą jam taikė. Bijau, kad administracija su juo nesusidorotų kitų nuteistųjų rankomis. Jis dar jaunas, tik šeimą sukūręs.

Yra tokios specialiųjų kamerų… Pavyzdžiui, Edvinas Apynavičius sudaro iš jam prasiskolinusių narkomanų vieną kamerą. Joje – penki žmonės, kurie jo klauso, nes Apynavičius juos nuo visų apsaugo.

Edvinas Apynavičius jam neįtikusį nuteistąjį gali įmesti pas juos į kamerą, ir šie darys su juo, ką norės. Jeigu reikės, bus netgi išvada, jog žmogus pasikorė“, – savo tiesą pasakojo Saulius.

Pataisos namų vadovas oficialią poziciją keitė ir painiojosi

Pirmą kartą susisiekus su Marijampolės pataisos namų direktoriumi Tadu Klusevičiumi ir pasiteiravus, ar tiesa, kad šioje įstaigoje kai kurie nuteistieji yra verčiami dirbti be poilsio dienų, pastarasis tai kategoriškai paneigė.

„Aš neįsivaizduoju, kur jis galėjo dirbti be poilsio dienų. Tokio darbo net nėra. Tai neįmanomas dalykas. Kokioje sferoje jis čia buvo verčiamas dirbti, man įdomu?“ – kalbėjo pataisos namų vadovas.

Tadas Klusevičius taip pat paneigė ir tai, kad nuteistiesiems jo pavaldiniai galėjo grasinti perkėlimu į kitus būrius, siekdami priversti juos dirbti be poilsio dienų.

„Nuteistojo priėmimą, perkėlimą į būrį svarsto komisija, kurią steigia direktorius. Perkėlimas vyksta tik kai direktorius pasirašo įsakymą. Nei Zenonas Kunca, nei kitas pavaldinys neturi teisės be mano įsakymo ir mano parašo jo perkelti. Net tokios minties negali būti“, – teigė pašnekovas.

Marijampolės pataisos namų direktorius nesutiko ir su įstaigos darbuotojams pareikštais kaltinimais dėl vertimo nuteistuosius duoti melagingus parodymus prieš Saulių.

„Reikalauti tokio dalyko, tai yra visų pirma baudžiamoji atsakomybė“, – kalbėjo Tadas Klusevičius.

Kiek vėliau išsiuntus Marijampolės pataisos namų direktoriui su klausimais elektroninį laišką, kuriame buvo atskleisti nukentėjusio nuteistojo asmens duomenys, vardas ir pavardė, bei dar kartą susisiekus su Tadu Klusevičiumi telefonu – šis jau kalbėjo kitaip.

Tadas Klusevičius dar bandė išvengti tiesaus atsakymo, bet pokalbiui įpusėjus ir gal trečią ar ketvirtą kartą uždavus jam tą patį klausimą, ar tiesa, kad Marijampolės pataisos namuose nuteistieji vis dėlto dirba be poilsio dienų, šios įstaigos vadovas savo pirminę oficialią poziciją, jog „tai neįmanoma“ pakeitė.

„Kad tas žmogus (Gediminas) dirbo – tai taip. Kad tas žmogus taip nedirbo – faktas. Žmonių dirbti versti negalime. Žmonės, jeigu nori, tai dirba savo noru. Dirbti yra daugiau norinčiųjų, nei mes galime įdarbinti.

Jeigu jie dirba, tai jiems mokama (atsakymas, į klausimą, ar nėra nuteistieji verčiami pataisos namuose dirbti be poilsio dienų). Šiaip aš dabar važiuoju automobiliu, mes galime pirmadienio rytą susiskambinti. Jeigu žmogus dirba, – jam mokama (atsakymas, dar kartą uždavus tą patį klausimą). Jeigu be poilsio dienų dirba, tai jam mokama už tas dienas. Kaip ir numatyta darbo kodekse.

Aš negaliu jums pasakyti iš karto (atsakymas į klausimą, ar yra nuteistųjų, kurie be poilsio dienų dirbtų metus ir ilgiau). Jeigu nuteistasis dirba – tai jam yra mokama (taip atsako į priminimą, jog iš pradžių neigė, kad Marijampolės pataisos namuose yra žmonių, kurie dirba be poilsio dienų).

Taip yra, pavyzdžiui, valgykloje (Tadas Klusevičius galų gale prisipažįsta, jog Marijampolės pataisos namuose yra žmonių, kurie dirba be poilsio dienų). Daugiau niekas šeštadieniais, sekmadienis, per šventes – nei statybininkai, nei remontininkai – nedirba. Tik tie, kurie užsiima nuteistųjų maitinimu“, – savo tiesą dėstė Marijampolės pataisos namų vadovas Tadas Klusevičius.

Mirusio kalinio laiškuose: dirbu labai sunkiai, beveik be laisvadienių

Tadas Klusevičius vėliau dar kartą pakartos savo pasakytus žodžius – paskutinį savo išsakytos oficialios pozicijos variantą: Marijampolės pataisos namuose be poilsio dienų dirba tik tie, kurie atsakingi už nuteistųjų maitinimą. Jokie statybininkai, jokie remontininkai be poilsio dienų nedirba.

Tadas Klusevičius yra Marijampolės pataisos namų galva, vadinasi, jeigu sako, tai žino.

Vienas autorės kalbintas šioje įstaigoje bausmę atlikęs žmogus pacituos, anot jo, paties Tado Klusevičiaus pasakytus žodžius: „Kur prasideda Marijampolės pataisos namai, baigiasi įstatymai.“ Bet šitas žmogus – buvęs kalinys. To paties buvusio kalinio žodžiais, tokie kaip jis Tadui Klusevičiui ir į jį panašiems tėra šiukšlės.

Gal yra, o gal ir ne, kad ir kaip ten būtų, tokios įstaigos vadovas, net ir būdamas panašios nuomonės į minėto kalinio išsakytą, suprantama, viešai jos tokios nedeklaruotų.

Esmė ta, ar daug save žmonėmis laikančių patikės ištartais žodžiais tų, kuriuos laiko šiukšlėmis? Taip vienam iš išdrįsusių prabilti nuteistųjų, jeigu pamenate, ir pasakė vienas didelis žmogus: „Tavimi niekas nepatikės, tu nieko neįrodysi.“

Galbūt žinojimas apie tą tikėjimo ir netikėjimo santykio svorio skirtumą visuomenėje kai kam suteikė pernelyg daug pasitikėjimo savimi?

Laimė, šiukšlėmis nevirto vieno iš Marijampolės pataisos namuose kalėjusio jauno žmogaus motinai ir draugei rašyti laiškai. Šių moterų atmintyje tebėra gyvi trumpi pokalbiai su savižudybe savo gyvenimą minėtoje įstaigoje pabaigusiu artimuoju.

Juose – tiek laiškuose, tiek pokalbiuose su artimaisiais – liudijamas apie tai, kad be poilsio dienų Marijampolės pataisos namuose dirba ne tik už maitinimą atsakingi nuteistieji.

Kurį laiką dabar jau amžiną atilsį Marius ir dažė, ir tinkavo beveik be poilsio dienų. Marijampolės pataisos namų darbuotojų elgesio su nuteistaisiais ir kai kurių kalinių elgesio su juo žmogišku Marius nevadino.

Jeigu aplink Marių Marijampolės pataisos namuose būtų buvę daugiau nepraradusių žmogiškumo, – galbūt šiandien jis tebebūtų gyvas. Galbūt būtų išėjęs į laisvę ir, ko gero, su savo širdies drauge kartu augintų jos dukrelę. Priimti svetimą vaiką ir dalytis su juo savo šiluma gali tik žmogus. Nešventas, bet dar ir nepraradęs viso žmogiškumo. Ne šiukšlė.

Istorijos tęsinys – kitame ciklo apie Lietuvos įkalinimo įstaigas straipsnyje.

Norintieji pasidalyti mintimis arba galintieji ir norintieji suteikti informacijos šia arba kitomis temomis autorei visada gali parašyti laišką.

Absoliutai Andželikai Lukaitei

Iki pareikalavimo

Gedimino pr. 7, Vilniaus centrinis paštas 01001, Vilnius