2010 10 06

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Virginija Adomonytė. Ir tolumos tampa Namais

Būna, kai stoviu toli nuo savo svajonių. Būna, kai stoviu toli nuo savo gyvenimo. Vieną akimirką sunerimstu – kodėl laikausi atokiai nuo savasties. Savo Namų. Dažnai aš jų nebeatpažįstu – esu svetima pati sau, esu toli nuo savęs ir savo bičiulystės. Sušalau vienatvėje, gūdu klausytis begarsės kalbos. Ir išdrįstu paklausti: ar esu pasiruošusi pasitikti savo laimę? Juk reikia mokėti būti laimingai. Ir mokausi to gyvenimo klasėse – vis tebesimokau, kol dar stoviu toli nuo man pažadėtų Namų.

Iš pradžių tolumoje nematau nieko – pilkuma aptrauktas gyvenimas pats buvo pasitraukęs į šalikėlę. Kol kartą Dievo padovanota mintis man pasakė – jau čia, žemėje, yra kažkas esminga. Antrinanti mintis tiesiog prašydama prašė, kad sužinočiau, kas slypi po tuo „kažkas“, o čia slypi, jog gyvenimas žemėje yra amžinybės pradžia. Tos amžinųjų Namų nuojautos bandė man pasakyti, kad šaukčiausi minčių, galinčių atverti man pilkumą. Prašė melstis, kad nyktų pranyktų nejautra mano pačios gyvenimui. Ir tuose vienatvės pilkuose toliuose tariau maldos žodžius negrabiai ir tiesmukiškai:

– Viešpatie, kuris davei šias mintis, prieik arčiau, kad Tave pažinčiau. Kad suprasčiau, jog širdies neramumas kyla Tavo paakintas ieškojimams to, kam esame sutverti.

Toluma tylėjo.

Ir aš nusiminusi nutilau.

Ir atėjo kita Dievo dovanota mintis: tu tik pradėjai ieškoti, nenusimink. Antrinanti mintis pridūrė, jog Dievas yra artumo Dievas. Negaliu stovėti atokiai – esu kviečiama prisiartinti. Ir tų minčių radosi vis daugiau – jau galėjau perskaityti rišlų tekstą. Ir man pasirodė, jog toluma ėmė giedoti – taip ji artėjo. Iš pradžių girdėjau giesmių nuotrupas, paskui tolių pilkuma pradėjo tirpti ir išvydau savo gyvenimo kontūrus. Kaip stebuklą. Iš dėkingumo ėmiau melstis vis labiau įsiklausydama į tolumas – išgirdau begarsį jų priartėjimą. Mano minčių tolumose išvydau Viešpaties pavidalą – Jam nereikėjo kalbėti, Jis pats buvo kalba.

Jis pats buvo mano Namai. Yra mano Namai.

Dabar esu lyg Dangaus apsuptyje, dabar esu Dievo artumoje – tolių toliai, nežemiški toliai priartėja ir aš jaučiuosi apkabinta tirpstančioje, permatoma tampančioje tamsoje. Kažkodėl ašarų skaidrumas palietė akis – jau aiškiai girdžiu palaimingąją giesmę.

Ilgai delsusi žengiu nedrąsų žingsnį. Pačios nerealiausios svajonės link – surasti Viešpaties Namus jau čia, žemėje. Priartinti tolimą lyg aidas svajonę. Tuomet pamatau, kaip ji įgyja pavidalą. Išdrįstu eiti paskui jį – drąsinausi visą gyvenimą, turėčiau vieną kartą pasiryžti. Pasiryžtu žvilgtelėti ten, kur mano žvilgsnis meta šešėlį. Gal iš to šešėlio rasis tikrovės atvaizdas. Mano išsiilgtieji Namai.

Iš kažkur papučia savas vėjas. Jis atneša dūmus tų Namų, kuriuose aš buvau buvusi pradžių pradžioje, kur dar nesiekia mano atmintis. Tačiau mano viduje yra įrašyta nuojauta to gyvenimo, kurio aš neatmenu. Ta nuojauta seku dabar. Ji man pažeria netikėtų užuominų apie mane ir mano kelius. Vis klausiu: kuris kelias veda Namo? Viešpaties nueitas pirma mūsų.

Tikiu, kad to kelio pradžioje stovi angelas ir laukia mano pasiryžimo juo eiti. Jis lydės mane tame kelyje Namų link. Tačiau pirmiausia savo palydovą – angelą – turiu atpažinti. Jis turi begalę pavidalų, ir visi jie yra mano mintyje.

Pasitinku tas mintis. Leidžiu joms vadovauti. Jų skambėjimas primena man, kad esu tam, kad visa priartinčiau, pavadinčiau savu. Tai, ką noriu priglausti yra neregima – ta Namų šiluma – ir kartu tokio didumo, jog netelpa širdyje – visa išsilieja per kraštus palaistydama stokojantį, nepažinų ar abejingą, gal per daug įskaudintą.

Taip patikiu nauja tikrove – čia esama Viešpaties. Taip pratinuosi prie jos – naujos. Ji turi savo spalvas, daug sakančias spalvas – tokias saulėtas, tokias nežemiškas. Iš jau artimų tolumų gimsta vidinis nusiteikimas dvasios akimis priimti amžinybės pradžią – savo Namus, kur yra pakviestas mano širdies ilgesys.

Kviečiame remti Bernardinai.lt

Jei mus skaitote, žiūrite ar klausotės, galite prisidėti ir prie mūsų gyvavimo, taip tapdami misijos įgyvendinimo partneriais.

Taip, paremsiu