2010 11 13

Dalia Žemaitytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Ieva Gaižutytė. Apie „M. K. Čiurlionio ezoterinę kelionę“ Milane

Rengiant parodą Milane: prie M. K. Čiurlionio paveikslo „Rex“ – restauratorė Matilde Dolcetti (kairėje) ir LR kultūros atašė Italijoje Ieva Gaižutytė

LR ambasados Italijoje iniciatyva šių metų lapkričio 15 dieną Italijoje, Milano mieste, atidaroma vieno žymiausio Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapybos darbų paroda „ČIURLIONIS: ezoterinė kelionė 1875-1911“ (“ČIURLIONIS: Un viaggio esoterico 1875-1911„).

Milano karališkųjų rūmų muziejuje „Palazzo Reale“, pačiose prestižiškiausiose Italijos ekspozicijų salėse, bus pristatyta didžiausia kada nors Vakarų Europos šalyse eksponuota M.K.Čiurlionio svarbiausių dailės kūrinių kolekcija – 137 dailės, fotografijos darbai ir kiti M.K.Čiurlionio archyvų eksponatai. Parodą atidarys profesorius Vytautas Landsbergis ir Milano merė Letizia Moratti. Profesorius atidarymo metu fortepijonu atliks M. K. Čiurlionio kūrinius. Pasveikinimo ir padėkos žodį taip pat tars Lietuvos Respublikos kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Paroda veiks iki 2011 m. vasario 13 dienos.

Apie parodos idėją bei su jos rengimu susijusius džiaugsmus ir rūpesčius internetiniam dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja LR kultūros atašė Italijoje Ieva Gaižutytė.

Artėjant žymaus lietuvių menininko M. K. Čiurlionio (1875–1911) 100-osioms mirties metinėms, Milane atidaroma jo kūrybos paroda. Kaip kilo idėja surengti Čiurlionio parodą Italijoje?

1910 metais M. K. Čiurlionis buvo pakviestas į parodą Miunchene, tačiau jam gyvam esant ši svajonė taip ir liko neišsipildžiusi, kažkur pasiklydo pakvietimo laiškas, susiklostė kitos nepalankios aplinkybės. Todėl Lietuvos ambasadai Italijoje kilo sumanymas šimtųjų menininko mirties metinių išvakarėse įgyvendinti šią dailininko viziją ir pristatyti Vakarų Europos meno žinovams ir mėgėjams neeilinio mūsų menininko kūrybą.

Pirmoji parodos užuomazga – 2007 m. pradžioje pradėjau susirašinėjimą su Vittorio Sgarbi, Milano savivaldybėje atsakingu už kultūrą, kuris palaikė mintį atvežti Čiurlionio kolekciją į Milaną. Valdžiai pasikeitus reikėjo vėl iš naujo motyvuoti ir sudominti naujus vadovus Čiurlionio kūryba. Tačiau po ilgų derybų Milano merė Letizia Moratti ir jos pavaduotojas kultūrai Massimiliano Finazzer Flory, „Palazzo Reale“ direktorius Domenico Piraina sutiko suteikti muziejaus patalpas nemokamai ir finansiškai padėti realizuoti šią idėją.

Parodos eksponavimui pasirinkome „Palazzo Reale“ neatsitiktinai – būtent ten krypsta visų italų ir Milano svečių, besidominčių menu, dėmesys. Norėjosi, kad parodą aplankytų kuo daugiau žmonių. Projektą padėjo įgyvendinti Italijos kultūros fondas „Antonio Mazzotta“, turintis išties didelės patirties rengiant parodas – jie yra pristatę žymiausių pasaulio menininkų kūrybą, tarp jų – G. Klimto, C. Monet, Goya, V. Kandinskio ir kitų.

Labai padėjo iniciatyvūs projekto bendradarbiai – be jų vargu ar būtų buvę įmanoma aprėpti tokį projektą. Užmojai buvo išties dideli – ne tik surengti modernią, inovatyvią parodą prestižiškiausioje vietoje Milane, taupant Lietuvos lėšas, bet ir pritraukiant jaunimą, vaikų grupes.

Paminėjote, kad paroda bus moderni ir surengta patraukliai. Kuo ji bus ypatinga?

Siekėme šią parodą pateikti neįprastai ir naujoviškai. Kai kurie menininko paveikslai bus rodomi dviejų dimensijų pavidalu video filmuose, taip išryškinant vaizdų daugiasluoksniškumą, stulbinančią įvaitovę ir naudotų pastelinių spalvų grožį. Šiuos filmus specialiai sukūrė Breros akademijos profesorius architektas Domenico Nicolamarino. M. K. Čiurlionio mėgėjai japonai prisidėjo prie šio projekto inovatyvaus įgyvendinimo – apšvietimą padėjo organizuoti ir finansuoti pasaulinio garso Japonų apšvietimo įmonė „NEC“.  

Kita naujovė – kas negalės aplankyti šios parodos, turės galimybę klausytis Čiurlionio muzikos per iPhone ir taip plačiau sužinoti apie vykstančią parodą ir mūsų didįjį menininką.

Projekto dėmesio centre ne tik brandesnio amžiaus meno mėgėjai, bet norima patraukti ir vaikų, jaunimo dėmesį. Kaip juos pasieksite?

Svariai argumentavus reikšmę įtraukti į šį projektą kuo daugiau jaunimo ir vaikų, man pavyko iš „Palazzo Reale“ gauti vieną salę, kurioje jiems bus įrengta kūrybinė laboratorija. Laboratorijoje vaikai galės klausytis paskaitų apie Čiurlionio kūrybą ir kompozitoriaus muzikos, joje piešti ir kurti įkvėpti didžiojo lietuvių menininko. Projekte dalyvaus daugiau nei 10 000 Milano mokinių, kurie pirmą kartą susipažins su M. K. Čiurlionio kūryba ir galbūt pirmą kartą – su pačia Lietuva. Yra parengta speciali, labai patraukli įvairioms amžiaus gupėms edukacinė programa ir metodinė medžiaga.

Man, kaip Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtinei, buvo nepaprastai svarbu į šį projektą įtraukti ir šią menų mokyklą. Jos auklėtinių dailės darbų paroda „Čiurlionio takais“ bus eksponuojama kartu su Milano mokyklų vaikų išrinktais darbais parodos pabaigoje „Palazzo Reale“ patalpose.

Didžiulės apimties Čiurlionio paveikslų retrospektyvinės parodos vyko Kölne, Paryžiuje, Varšuvoje, Poznanėje. Parodų metu Čiurlionis ne tik reprezentavo savo šalį, bet ir susilaukė nemažai spaudos dėmesio. Kokių naujų erdvių tikimasi atverti šia paroda? 

Siekiama ne tik supažindinti su M. K. Čiurlionio dailės darbais, bet ir atskleisti kitus menininko talentus, pristatyti jį kaip kompozitorių ir literatą. Neatsiejamą ryšį tarp muzikos ir dailės M. K. Čiurlionio kūryboje perteiks parodoje greta dailės kūrinių skambanti kompozitoriaus muzika. Parodą taip pat lydės fortepijono muzikos pristatymai. Vienas svarbiausių renginių bus „Čiurlionis: kelionė į garsovaizdžius“, kuriame Čiurlionio muziką atliks ir paties menininko proanūkis Rokas Zubovas su Sonata Zuboviene. Renginyje Čiurlionio tekstus skaitys už kultūrą atsakingas Milane Massimiliano Finazzer Flory. Tai didelė garbė pačiam Zubovui ir mūsų projektui.

Projekto bendradarbė Anastazija Panžina iš lietuvių ir lenkų kalbos išvertė daugiau nei 50 Čiurlionio laiškų (susirašinėjimas su Sofija, broliais, draugais ir artimaisiais), kurių ištraukos kartu su išsamia M. K. Čiurlionio studija „Apie muziką“ bus publikuojama 150 puslapių kataloge.

Parodos metu vyks koncertai, kuriuose dalyvaus Lietuvos menininkai, gyvenantys Italijoje – pianistė Rūta Stadalninkaitė, bei italų kilmės Čiurlionio gerbėjai – Marco d’Alessi, Orazio Schiortino ir kiti. Muzikinis akcentas – specialiai šiam renginiui išleistas kompaktinis diskas, kuriame įrašyti Čiurlionio bei jo laikmečio kompozitorių kūriniai.

Ar Italijos meno žinovai jau pažinojo M. K. Čiurlionio kūrybą iš anksčiau? Ar ši iniciatyva sulaukė jų susidomėjimo?

Kiek teko kalbėtis su italų menotyrininkais, iš pradžių jiems Čiurlionio pavardė neko nesakė. Bet dabar tokie garsūs menotyrininkai kaip Vittorio Sgarbi, Bonito Oliva, Francesco Gallo ir kiti jau gerai žino šį vardą, ir tai labai svarbu, nes tokiu būdu žinia plis ir toliau – per jų straipsnius, per spaudą. Šiuo projektu Lietuva gali pristatyti savitą kultūrinį identitetą, pasirodyti, kad ji turi menininkų, sugebančių į tarptautinę meno rinką įnešti naujų vėjų.

Ieva, koks motyvas jus, kaip parodos iniciatorę ir kuratorę, pastūmėjo pasirinkti būtent šį menininką – kodėl būtent M. K. Čiurlionio kūryba pristatoma Italijoje?

Prieš 4 m. atvykus į Italiją, man, kaip ir kiekvienam kultūros etašė, kilo klausimas: kokia mano misija čia? Žinoma, buvo galima ir kitokio tipo projekto imtis, turime svarbių lietuvių menininkų – šokėjų, muzikų, dailininkų, kino režisierių, kuriuos galima drąsiai pristatyti reziduojančioje šalyje. Tai kiekvieno atašė pasirinkimas, kurią sritį jis nori pabrėžti, ko trūksta aplinkoje, kas gali būti nauja ir įdomu, patrauklu.

Man buvo svarbu surengti M. K. Čiurlionio parodą, nes 12 metų praleidus jo vardo mokykloje norėjosi labiau jį pagarsinti. Turbūt ir pačiai Čiurlionio mokyklai, ir mokytojams malonu, kad šis menininkas bus žinomas ir Italijoje. Pristačiusi šią idėją gavau stiprų palaikymą iš LR ambasados ir Užsienio reikalų ministerijos. Tikimės, kad šis renginys atvers kelią ir kitiems menininkams prisistatyti Italijoje.

Sudominti Italijos, garsėjančios savo kultūros paveldo turtais visame pasaulyje, visuomenę kultūros srityje turėtų būti nemažas iššūkis.

Išties, milžiniškas iššūkis. Po kelių metų darbo italai suprato, koks tai įdomus ir unikalus menininkas, ir kad Čiurlionio paroda – didelio dėmesio vertas projektas. Todėl ir sutiko apmokėti didžiąją dalį išlaidų.

Neišvengta ir organizacinių sunkumų. Kai jau atrodė, kad viską pavyko suderėti Milano savivaldybėje, buvo atidėta parodos pradžia. Lietuvoje tuo tarpu vis klausinėdavo – ar vyks, ar pavyks? Taigi teko derinti su abiem šalimis. Tačiau manau, kad kai degi idėja, vis tiek anksčiau ar vėliau ją realizuosi – svarbiausia turėti iš tikrųjų didelę aistrą projektui.

Kita netikėta staigmena – buvome suderinę su aviakompanija Star1 Airlines, kad jie pergabens visus Čiurlionio darbus. Subankrutavus šiam transportavimo rėmėjui, turėjau staigiai surasti naują išeitį. Dvi savaitės „košmaro“… Nors ir sunkiai, bet radau patikimą transporto įmonę, kuri sutiko dvigubai pigiau atlikti šią paslaugą ir rėmėjus transportui apmokėti. Tai buvo vienintelis momentas kai pagalvojau – kur aš įkišau galvą?

Ar itališka „Čiurlionio kelionė“ užsibaigs Milane, ar planuojama ją pristatyti ir kituose miestuose?

Projektą norėtųsi tęsti – pristatyti parodą ne tik Milane, kuris yra Šiaurės Italijos kultūros ir pramonės centras, tačiau ir Venecijoje, garsėjančioje išskirtine tarptautine elitine kultūros publika, meno kolekcionieriais; ir Romoje, kur suplaukia turistai ir kuri yra Pietų Italijos kultūros ašis. Tai būtų fantastika. Jau yra pirminiai susitarimai, tačiau reikėtų gerai apsvarstyti finansavimo klausimus. Iš savo pusės ką galėjau padariau, praskyniau kelius, kad projektas būtų įgyvendintas.

Parodos pavadinimas – intriguojantis ir kiek kontroversiškas. Kodėl – ezoterinė kelionė?

Susirinkimų metu su fondu „Antonio Mazzotta“, parodos katalogo kuratore profesore Gabriella Di Milia parinkome šį pavadinimą „ČIURLIONIS: ezoterinė kelionė“ neatsitiktinai. Jis yra visiškai suprantamas, paprastas ir patrauklus. Esoterikos graikų kalboje reiškia vidinį, kas būtų susiję su tuo, kas yra viduje, slapta. Čiurlionio kūryba buvo ir išliks paslaptinga, mįslinga ir nebijau pavartoti šį žodį – netgi mistiška. Tai sklidina vidinės šviesos, energijos, nepakartojama, intuityvaus regėjimo kūryba. Ją sunku suprasti racionaliai, prabėgšmomis, be ypatingo dvasinio susitelkimo.

Tie raktažodžiai „ezoterinė“, „kelionė“ italų menotyrininkams ir visuomenei bus suprantami. Italų publikai, gana rafinuotai ir daug ko mačiusiai, norėjosi pasiūlyti ir parodyti paslaptingąjį M. K. Čiurlionio kūrybos pasaulį. Čiurlionio kelionė į Italiją, kurios dailė sudaro europinės civilizacijos pamatą, atvers smalsiems parodos lankytojams mūsų didžiojo menininko sukurto pasaulio grožį, Kosmoso didybės suvokimą. Kiek pastangų ir energijos reikėjo šiai kelionei, šiam veiksmui, šiam „judesiui“ atsirasti! Tad ezoterinė kelionė perteikia kelionę per kultūras, kuri padeda suartėti ir joms pačioms ir žmonėms, būti drauge. Neabejoju, kad milaniečiai ne tik susižavės ir susidomės Čiurlioniu, bet ir mūsų kraštu, mūsų Lietuva, pagimdžiusia tokį pasaulinio mąsto dailininką.

Šiais krizės laikais idėja surengti tokios apimties kultūros renginį atrodo labai drąsi. Kaip sekėsi pritraukti rėmėjus, rasti finansavimą? Ar viskas vyko sklandžiai? Tokio masto renginiuose juk sunku viską numatyti.

Suprasdama sunkią ekonominę padėtį Lietuvoje, bandžiau visą šį projektą „išsukti“ vien Italijos institucijų ir rėmėjų pagalba (visiškai buvo nežymi Lietuvos institucijų pagalba. Projekto vertės dalį sudarytų po kablelio, t. y. 0,..). Paprastai finansavimas būna dengiamas abiejų šalių. Šiuo atveju vis norėjosi taupyti Lietuvos pinigus ir mėginti pritraukti finansavimą iš Italijos verslininkų. Projektas nepaprastai brangus (vien vienos salės nuomos kaina parai – 12700 eurų, o mes gauname 400 metrų patalpas trim mėnesiams nemokamai), dėl to projektas užsitęsė ir greitai viskas nevyko, nes neturėjome pradinio biudžeto, atspirties taško. Tai stabdė laiko prasme. Tačiau pasitelkus visus draugus ir pažįstamus (Italijoje viskas sparčiausiai vyksta per asmeninius kontaktus) pavyko pritraukti privačių rėmėjų iš Italijos pusės.

Visus sunkumus įveikėme, nes padėjo didelė aistra šiam projektui ir pačiam menininkui.

Kalbino Dalia Žemaitytė

Roma, 2010