Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Oniomanija, arba pirkimo spąstuose

Per pastarąjį dvidešimtmetį gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai – techninės galimybės susisiekti internetu ar mobiliuoju telefonu su kitu žmogumi per kelias sekundes, nepriklausomai nuo to, kokiame pasaulio kampelyje jis yra, galėjimas gauti reikalingos informacijos ar banko operacijų atlikimas neišeinant iš namų ir paspaudžiant kelis klavišus klaviatūroje etc. Parduotuvių ir prekių gausa dar ir dabar dažnai stebina tuos, kurie dalį gyvenimo nugyveno prie tuščių vitrinų. Deja, kaip rodo patirtis, permainos atneša ne tik naujų patogumų, bet ir pavojų. Į vieną iš tokių pavojų – oniomaniją, t. y. liguistą potraukį pirkti, pažvelgsime atidžiau.

Pamažu vis labiau tampame vartotojiška visuomene. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių yra įtraukiami į vartojimo ratą – dirba, kad pirktų, o gyvena, kad vartotų. Bet kuriame prekybos centre greitai atpažintume šiuos vartotojus – paprastai jų vežimėliai prigrūsti prekių iki pat viršaus. Visa jų laikysena sako, kad šios pirkimo minutės ar valandos ir yra jiems tikrasis gyvenimas. Ir visai nesvarbu, kad sugrįžus į namus didesnė dalis pirkinių bus nepaliesti. Ilgainiui jie vėl skubės į parduotuvę – situacija ir vėl kartosis. Kitaip sakant, vis daugiau žmonių praranda savikontrolę ir patenka į besaikio pirkimo spąstus. Tai atsitinka dėl įvairių aplinkybių, paminėsime svarbiausias.

Aplinkos poveikis

Ar susimąstėte, kodėl didžiuosiuose prekybos centruose skamba maloni muzika, kurianti šventinę ar bent pakilią nuotaiką? Ar nepastebėjote, kad matavimosi kabinos apšviečiamos taip, kad jūsų oda atrodo gražiai lygi, o veidrodžiuose atsispindinti figūra nuo juosmens yra šiek tiek ištempta ir dailesnė nei namuose? Be to, maloni pardavėja – konsultantė, „profesionaliu“ žvilgsniu įvertinusi pasirinktą prekę, nepamiršta pagirti puikaus jūsų skonio ir „nuoširdžiai“ pritarti pasirinkimui. Pamatyti save dailesnės išvaizdos, išgirsti komplimentą – argi nemalonu? Reklama taip pat veikia pasąmonę, tad žmogus susigundo nusipirkti reklamuojamą prekę ir įsitikinti, ar jai tikrai būdingos reklamuojamos savybės. Kodėl prekybos centrai tokie dideli? Psichologijoje žinoma, kad žmogaus elgesys minioje kinta. Jis tada nelinkęs analizuoti ar mąstyti, greičiau pasiduoda spontaniškiems impulsams elgtis taip, kaip elgiasi dauguma. Tikriausiai dažnas esame buvęs tokio impulso aukomis – spontaniškai perki daiktą su didžiule nuolaida (ten kaip tik tirščiausia pirkėjų), o namuose nustebęs klausi savęs: kam man du daiktai už vieno kainą, kai man nereikia nė vieno? Kitaip sakant, sumanus parduotuvių įrengimas, reklama pritraukia pirkėjus ir skatina juos pirkti nelabai susimąstant, ar tikrai to daikto reikia.

Psichologinės žmogaus problemos

Šiuolaikinėje psichologijoje neabejojama, kad suaugusio žmogaus psichologinių problemų priežastis dažniausiai glūdi jo ankstyvojoje vaikystėje. Jei kūdikis yra apgaubiamas motinos ir tėvo meile bei globa, vaikelis išsiugdo pamatinį pasitikėjimą ne tik jais, bet ir supančiu pasauliu. Tokiam žmogui vėliau nereikia kaupti daiktų, pinigų, nes jis žino, kad iškilus problemoms susilauks aplinkinių pagalbos. Ir atvirkščiai, jei pirmaisiais gyvenimo metais vaikelis stokojo mylinčių tėvų dėmesio, jis paskui visą gyvenimą bus linkęs jausti vidinį nerimą, nesaugumą ir į pasaulį žiūrėti su nepasitikėjimu. O šiuolaikinėje visuomenėje, suaugusiajam, jei jis nėra tikintis, dažniausiai pinigai ir suteikia iliuzinį saugumo jausmą. Paradoksalu, kad pirkdamas žmogus žadina saugumo jausmą, nes įrodo sau, kad yra finansiškai pajėgus. Kartais į pirkimą žiūrima kaip į tam tikrą savipagalbos, psichoterapijos būdą: nėra nuotaikos, jautiesi prislėgtas – eik į parduotuvę, nusipirk ką nors sau, pradžiugink save. Nemaža dalis žmonių, bent nuo 30 m. amžiaus, dar pamena prekių deficito laikus. Kai kuriems atsargų kaupimas yra taip įaugęs į kraują, kad ir šiais, jau prekių pertekliaus, laikais jie negali nepirkti ir nekaupti. Visai neseniai buvau nustebinta atsitiktinai nugirsto pokalbio. Senyva moteriškė aiškino jaunesnei, jog grikių kruopos, supiltos į stiklainius ir sandariai uždarytos, gali išsilaikyti nesukirmijusios net šimtą metų. Kam kruopas kaupti šimtą metų į priekį?

Liga ar užgaida?

Dažniausiai oniomanija serga 25–40 m. amžiaus moterys. Be to, naujausių tyrimų duomenimis, JAV ir Vakarų Europos šalyse net kas antrai 14–18 metų mergaitei būdingas impulsyvaus pirkimo sindromas. Tai reiškia, kad žmogui kyla toks stiprus noras kažką nusipirkti, kad jis negali atsispirti. Moterys dažniausiai perka daiktus, neva pabrėžiančius jų savitumą – drabužius, avalynę, kosmetiką ar aksesuarus. Liguista priklausomybe nuo pirkimo serga ir vyrai. Jų pirkiniai – tai statusą ir prestižą pabrėžiantys daiktai: naujausi automobiliai, nešiojamieji kompiuteriai, mobilieji telefonai, laikrodžiai ar prabangūs aksesuarai. Skiriami keli oniomanų tipai.

Spontaniškas oniomanas – šis žmogus eina į parduotuvę, kad nusipirktų tikrai reikalingų daiktų, bet lyg atsitiktinai dar įsigyja keletą visai neplanuotų ir nereikalingų prekių;

Sąmoningas oniomanas – eina į parduotuvę tam, kad sumažintų vidinę įtampą ir nerimą, t. y. pagerintų savo psichologinę savijautą;

Iracionalus oniomanas – jis pats nesuvokia, ko atėjo į prekybos centrą, bet tai nesutrukdo ten išleisti kone visą mėnesio uždarbį.

Sergančiajam šia priklausomybe būdingas elgesio neadekvatumas. Oniomanas dažnai svajoja apie naujų daiktų įsigijimą, nors namai jau užversti nereikalingais, dažnai net neišpakuotais daiktais. Jo garderobe daug vienos rūšies ir net tos pačios spalvos drabužių ar aksesuarų. Negalėjimas įsigyti norimo daikto jam ilgam sugadina nuotaiką. Tikras oniomanas linkęs ne girtis pirkiniais, bet juos nuslėpti.

Oniomanija, kaip ir kiekviena priklausomybė, turi savo psichologinius dėsningumus. Kaip ir alkoholikas, oniomanas dažniausia randa būdų pasiteisinti, kodėl taip elgiasi. Jis linkęs neigti ligą ir pirkimą suvokia kaip užgaidą, kuri jam pagerina nuotaiką, sumažina vidinį nerimą ir įtampą, leidžia pasijusti visaverčiam, šiuolaikiškam, padidina pasitikėjimą savimi ir pan. Bet tai tik iliuzinė nauda. Vėliau toks žmogus dažniausiai gailisi savo poelgio, kaltina save, nes besaikis išlaidavimas itin neigiamai atsiliepia visoms jo gyvenimo sritims. Pirmiausia tai susiję su šeimyninių santykių pablogėjimu – dažna šeima nepakelia tokios finansinės naštos ir tarp sutuoktinių prasideda skaudūs konfliktai bei skandalai. Oniomanas išties skurdina šeimą ir gali ją sužlugdyti įsitraukdamas į paskolų liūną. Kenčia santykiai ir su aplinkiniais, nes dažnai, negalėdamas atsispirti pirkimui, toks žmogus skolinasi iš aplinkinių pinigų sumas, kurių vėliau jau nebegali grąžinti. Nutrūksta santykiai su draugais, nes ne kiekvienas yra linkęs leisti laisvalaikį prekybos centruose su oniomanu. Taigi liguista priklausomybe nuo pirkimo sergantis žmogus vis dažniau jaučiasi vienišas ir aplinkinių atstumtas. Tai tik padidina jo vidinę tuštumą ir nerimą, žmogus patenka į pirkimo spąstus. Tačiau kaip ir nuo kiekvienos, taip ir nuo šios priklausomybės, beje, labai pasistengus, gali būti išgyjama.

Kaip išvengti pirkimo karštligės?

  1. Į parduotuvę stenkitės eiti tik pavalgę, nes sotumo jausmas palengvina savikontrolę. Pasidarykite būtinų prekių sąrašą ir pinigų imkite tik tiek, kiek būtina. Nesineškite kreditinių kortelių, nes jomis lengva pasinaudoti neplanuotoms prekėms apmokėti.

  2. Jei atsirado noras įsigyti neplanuotą daiktą, pirmiausia paklauskite savęs, ar tikrai jums jo reikia taip, kad negalėsite apsieiti. Jei abejojate, bet vis tiek labai norite įsigyti, pasistenkite pirkimą atidėti bent 24 val., nes po paros į jo būtinumą jau žvelgsite kitaip.

  3. Praturtinkite savo laisvalaikį – vietoj įpročio leisti jį prekybos centruose užsirašykite į sporto klubą, šokių studiją, nueikite į kiną, įsitraukite į savanorišką veiklą nevyriausybinėse organizacijose ar pan. Į prekybos centrą eikite tik turėdami aiškų ir konkretų tikslą.

  4. Jei ankstesnes rekomendacijas jums sunku įgyvendinti – prisipažinkite sau, kad sergate oniomanija, t. y. priklausomybe nuo pirkimo. Tai reiškia, kad jums reikalinga profesionali psichologinė pagalba.

Be kita ko, ir pagalvokite, kokius poreikius pirkdami tenkinate – galbūt siekiate įveikti vidinę tuštumą ir nerimą? O gal svajojate būti labiau pripažinti, labiau pajusti savo vertę arba net susirasti antrąją pusę t. y. vaizduotėje perkate savo svajonę? Nuoširdžiai pasvarstykite, ar tikrai nėra kitų būdų šiai svajonei iš tikrųjų įgyvendinti.