„Dykumos balsai“ – mažos Australijos aborigenų genties istorija

Marlo Morgan. Dykumos balsai: moters kelionė į neatmenamų laikų Australiją. Iš anglų kalbos vertė Aistė Kvedaraitė-Nichols. – Vilnius: Vaga, 2011. – 200 p.

Ši knyga – dėmesį prikaustantis pasakojimas apie amerikietės Marlo Morgan keturių mėnesių dvasinių ieškojimų ir atradimų kelionę po Australijos dykumą. Pakviesta nedidelės aborigenų klajoklių genties į susitikimą, knygos autorė net nenujautė, kaip tai pakeis jos gyvenimą. Kartu tai ir pasakojimas apie drąsią moterį, keliavusią su aborigenų gentimi ir atskleidusią jų gyvenimo vertybes bei išmintį. Svarbiausia žinia, kurią jie norėtų perduoti moderniai visuomenei: dar ne vėlu išgelbėti mūsų pasaulį nuo visiško sunaikinimo, jei tik mes išmoksime gerbti visas gyvas būtybes ir gyventi harmoningai su žeme.

Marlo kruopščiai ruošėsi susitikimui: naujas šilkinis kostiumėlis, šventinė palaidinė, aukštakulniai bateliai… Greitai šie asmeniniai daiktai, kaip ir dokumentai, pinigai, laikrodis – viskas atsidurs ugnyje, o ji pati neturės jokio kito pasirinkimo, tik priimti iššūkį ir leistis į kelionę su Tikraisiais žmonėmis save vadinančia aborigenų tauta.

Kelionės metu autorė nenustojo stebėtis pati savimi: kas galėjo pagalvoti, kad kada nors ji mėgausis gyvatės mėsa ar keptų skruzdžių skanėstu bei miegos po atviru dangumi atšiaurioje dykumoje? Tačiau labiausiai ją nustebino tai, kad šioje žemėje egzistuoja tauta, gyvenanti visiškoje harmonijoje su gamta, mokanti gydyti žaizdas be medicininių įrankių, gebanti bendrauti mintimis, o, svarbiausia, išlaikiusi papročius ir vertybes, kuriomis mielai norėtų pasidalinti su mumis – Pakeistaisiais žmonėmis.

Laiškas iš Burnam Burnam, Wurundjeri genties vyresniojo:

„Aš, Burnam Burnam, Australijos aborigenas iš Wurundjeri genties, patvirtinu, jog perskaičiau kiekvieną knygos „Dykumos balsai“ žodį.

Tai pirmoji knyga gyvenime, kurią perskaičiau nesustodamas nuo pradžios iki pabaigos. Skaitydamas jutau neapsakomą jaudulį ir pagarbą. Tai puikiai atliktas darbas, neapvylęs mūsų, Tikrųjų žmonių, suteikto pasitikėjimo. Tai, kaip knygoje pateikiama mūsų vertybių sistema bei dvasinės įžvalgos, verčia mane be galo didžiuotis savo paveldu.

Aprašydama išgyvenimus, autorė ištaisė istorijos klaidas. XVII amžiaus anglų tyrinėtojas Williamas Dampieris mus apibūdino kaip „primityviausius ir labiausiai apgailėtinus žmones šiame pasaulyje“. „Dykumos balsai“ pakėlė Tikruosius žmones į aukštesnį sąmonės lygį, atskleisdami mūsų tautos didingumą“.