2011 01 24

Liudvikas Jakimavičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Liudvikas Jakimavičius. Fantastiškų galimybių valstybė

Vienas mėgstamiausių  a.a. Vytauto Kernagio žodžių buvo „fantastika“. Nesiimčiau spręsti, ar Vytautas ironizuodavo, ar nuoširdžiai manė, kad gyvena neribotų galimybių krašte, greičiausiai šaipėsi.

Šiandien jau pradedame matyti ir požymių, kad mūsų bardas turėjo ypatingą numatymo dovaną ir nuojautą. Prieš dešimtį dienų skaitau viešumoje paskleistą informaciją, kad vienas Vyriausybės asmuo pardavė sunkiai besiverčiančių firmų akcijas už mizerišką sumą savo motinai ir pažįstamiems, o per keletą metų tos akcijos ėmė ir atnešė 170 milijonų litų pelną. Fantastika, tiesiog Alisa  ta jo motina, o šalis – stebuklų. Nėra pinigų kultūrai remti, nėra pinigų valstybinėms pensijoms nusipelniusiems meno kūrėjams, o kažkur „šmurkšt“ – šimtai milijonų byra kaip iš kiaurų maišų.

Visi stebėjomės, kaip suvirintojas tapo milijonieriumi ir tarytum kunigaikštukas ėmė valdyti visą Kėdainių rajoną. Po to nuščiuvome, kai bufeto darbuotoja privatizavo vieną respektabiliausių Vilniaus viešbučių – „vsio zakonno“, o ir daugybė kitų finansinių nuotykių, į kurių turinį nepasivargino gilintis nei STT, nei FNTT, nei Generalinė prokuratūra, nei mūsų valstybės saugumas.

Bet grįžkime prie temos apie 170 milijonų. Kai tik pasirodė ta informacija spaudoje, man atrodė, kad tai yra politinių oponentų priešrinkiminė kliautis ir nesusipratimas, nes sveiku protu nelabai įmanoma suvokti, kaip giliausios krizės sąlygomis būtų galima tokius pinigus susikombinuoti už nieko nevertas akcijas. Nelabai  pasitikiu ir mūsų žiniasklaida, nesu šaunusis kareivis J. Šveikas, kuris ironizuodamas per tardymą kartą pasakė: „Laikraščiai rašo, tai aš ir tikiu“.

Tikėjimas tikėjimu – tai kiekvieno asmeninis reikalas, bet „apšmeižtas“ viešojoje erdvėje Vyriausybės narys D. Kreivys įtarimų ir dvejonių neišsklaidė.  Bernardinai.lt tinklalapyje į kaltinimus jis atsako: „Bet kokios kalbos apie mano turto tariamas vertes yra laužtos iš piršto. Pildau deklaracijas, kaip tai numato įstatymas, ir tai darysiu ateityje. Mano žmona Dalia Kreivienė, kuri jau trylika metų dirba Užsienio reikalų ministerijoje, taip pat pildo deklaracijas, kaip tai numato Lietuvos įstatymai“, – sako D. Kreivys.

Anot pranešimo, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje gyventojo turto deklaracijoje už 2009 metus D. Kreivys nurodo, jog turi turto, kurio vertė 483 tūkst. litų, ir 109 343 litus piniginių lėšų.

Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje gyventojo turto deklaracijoje už 2009 metus Dalia Kreivienė nurodo, jog turi turto, kurio vertė 175 372 litų, ir 34 tūkst. litų piniginių lėšų.  D. Kreivys akcentuoja, kad jis, dar prieš tapdamas ministru, pasitraukė iš visų anksčiau savo vykdytų verslų.

Teigiama, kad bendrovės „Stamija“ akcijos buvo parduotos D. Kreivio motinai F. Kreivienei. Visi sandoriai yra deklaruoti VTEK privačių asmenų deklaracijoje, kuri yra skelbiama viešai.

„Šiuo metu neturiu jokių akcijų, jokių vertybinių popierių, netgi investicinių portfelių vienetų. Įmonės, kurių akcininku esu buvęs ar kurių akcininkais yra mano artimieji, niekada nebuvo proteguojamos, nedalyvavo jokiuose projektuose ir negavo jokios paramos. Mano motina yra ir buvo verslo įmonių akcijų valdytoja dar prieš man tampant ministru, tai yra nuo 2002 metų“, – sako D. Kreivys.

Gyvename demokratinėje valstybėje, tad leiskime žmogui iš Vyriausybės apkasų ir atsišaudyti, bet bėda ta, kad tas atsišaudymas yra į tuštumą. Neįtikina, nors tu ką. Norėčiau tikėti, kad ministras  nepasinaudojo savo išskirtine padėtimi ir tikrai neatsiritino tų milijonų. Tačiau lietuviai šioje zonoje nėra ir visiški pirmokai – jie yra išmokę nelegaliai gautą turtą paversti legaliu, mat užrašo savo motinai, tetai, uošvienei ar pusbrolio pusbroliui, taip išvengdami viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, o pagal prievolę deklaruoja legalų mizerį. Šiandien nebereikia ir notaro pagalbos, kad „atritos“  laisvai tekėtų iš ES konkursą laimėjusios įmonės sąskaitos į tavo pusbrolio sąskaitą,  kuris su tavimi gėriu broliškai pasidalys.

Kad išsklaidytų įtarimus, ūkio ministras, pasirodžius kompromituojančiai jo asmenį (o ir Vyriausybę) informacijai, nedelsdamas privalėjo šias žiniasklaidos priemones paduoti į teismą, tačiau jis to nepadarė ir nepasivargino paneigti fantastiškų skaičių, neva atsiradusių jo artimųjų sąskaitose. Jei skaičiai yra iš piršto laužti, tai kokie yra tikrieji skaičiai? Gal 160, gal 150 milijonų, – į šį klausimą ministras privalo atsakyti.  Jei tai  šmeižtas, viešas asmuo ir partija turėtų pasirūpinti savo autoriteto atstatymu, ypač  savivaldos rinkimų išvakarėse.

Ir jau pabaigje – vieša paslaptis apie „atritas“. Laimėtame statybų projekte – 10 procentų. Muitinėje, priklausomai nuo krovinio, nuo 25 iki 50 procentų kontrabandos vertės. Atsivėrus ES sienoms, sykį nuoširdžiai teko pabendrauti su vienu aukštu  Lazdijų pareigūnu. Tasai guodėsi, kad  siena buvo jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o dabar –  viskas baigta. Ir iš tikro būtų labai prasminga su fotografu apvažiuoti Lietuvos gyvenvietes, kur buvo ar tebėra pasienio punktai, pafotografuoti ten išdygusias pilaites – Pagėgiuose, Zarasuose, Kalvarijose -– ir išleisti tokį Lietuvos vitališkumą ir verslumą vaizduojantį fotografijos albumą. Neribotų galimybių kraštas. Fantastika.