2011 01 25

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min.

Žydų kultūros ir informacijos centre – Aloyzo Stasiulevičiaus paroda „Vilniaus getas“

Aloyzas Stasiulevičius, „Geto motyvas“ (1970 m., drobė, akrilas, koliažas, 91 x 116 cm)

Žydų kultūros ir informacijos centre 2011 01 27 atidaroma tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus paroda „Vilniaus getas“, skirta Lietuvos žydų Holokausto 70-mečiui. Eksponuojami 1967–2010 metų laikotarpiu sukurti 25 tapybos darbai ir piešiniai.

Ne vieną dešimtmetį Aloyzas Stasiulevičius gilinasi į Vilniaus – daugiau nei dešimties konfesijų – miesto istoriją, perteikdamas ją savita meno kalba. „Stasiulevičių priimta vadinti tradiciniu modernistu. Suprantama, visi skirstymai sąlygiški, tik pabrėžčiau jo tradicijos revoliucingumą. Gal dailininkas tiki sekantis tradicija, tačiau tai yra tas pats, kaip Martinas Lutheris nuoširdžiai sekė krikščionybės tradicija, o Vilniaus Gaonas – judaizmo. Ir vienas, ir kitas „grįždami prie tradicijos“ kūrė nauja.“ (Linas Poška, Kultūros barai , 2010, nr. 4).

Parodoje eksponuojamuose paveiksluose, skirtuose Vilniaus Getui – tuščios gatvės, vedančios į tolį ir nežinią, kiemų motyvai su krintančiais tragiškais šešėliais, baimės ir nerimo prisigėrusiomis sienomis, tamsūs langai be žiburio, be žmogaus… Nutapytose akmeninėse ertmėse glūdi netekties skausmas. Ypač išraiškingos sienos, jose kaip ekrane atsispindi čia gyvenusių žmonių pėdsakai – nuotraukų, laikraščių, iškarpų, plakatų skiautės, stovėjusių baldų siluetai. Sienos tapo istorijos metraščiais.

Įspūdingiausi Vilniaus vaizdai, anot dailininko, atsiveria iš uždarų kiemų, tolimų skersgatvių perspektyvų, nuo apleisto nugyvento namo stogo. Šis miestas tarsi slepia savo grožį ir didybę nuo paviršutiniško prašalaičio, atsitiktinio pakeleivio. Tačiau vien realus Vilniaus senamiesčio pastatų, gatvių ir skersgatvių vaizdavimas neatskleidžia šio miesto mistinės dvasios, įrėžtos miesto mūruose. Savo paveiksluose dailininkas sulieja žinojimą su nuojauta, realybę – su improvizacija, konkrečius motyvus perteikdamas abstrahuota plastine kalba.

A. Stasiulevičius domisi litvakų dailininkų – Jaqueto Lipschitzo, Neemijos Arbitblato, Ben Shahno, Chaimo Soutino, Samuelio Bako – kūryba, rašo apie juos straipsnius. Šioje parodoje eksponuojamas tapybos darbas, skirtas pasaulinio garso litvakui tapytojui Ch. Soutinui.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien