2011 02 01

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

Janina Survilaitė. Šveicarijos LB 60-metį pasitinkant

Einsiedeln bazilika Šveicarijoje. Nuotrauka: flickr.com

Juodosios Madonos palaiminimas

 ‚,Kiekvieną Lietuviškų studijų savaitę lyginu su Kalėdų šventėmis, kuriose susirinkusi šeima apdovanoja vienas kitą įvairiausiais džiaugsmais”…-rašė savo prisiminimuose Austrijos lietuvė emigrantė Irena Jorg-Naudžiūnaitė 1983 metais.

Džiugu, kad liekame ištikimi tokiems susitikimams, kad nesiliaujame kasmet rinktis ir rinktis draugėn. Ši ištvermė, tas atkaklumas, ši drąsa nepavargti – štai kas įprasmina mūsų savaites pačiu esmingiausiu būdu. Mūsų studijų savaitės yra ženklas, kad esame gyvi, kaip tremtiniai. Jos yra didis prasmuo. Kaip kad kiekvienas pavasario daigas yra pražiemojusios gyvybės prasmuo”… – su meile iki mirties prisimindavo Šveicarijos lietuvė emigrantė Marija Milvydienė kasmetinius europinius lietuvių-literatų suvažiavimus.

Visas penkias dešimtis Lietuvos okupacijos metų Europos Lietuviškų studijų savaitės (ELSS) išliko kaip ilgiausiai savo gyvavimo tradicijas išlaikęs, lietuviškumu ir tautiškumu reikšmingas išeivijos lietuvių renginys, kurio iki pat mirties nepamiršo nė vienas Vakarų Europos lietuvis – emigrantas…

Studijų savaitės telkė ne tik Europoje gyvenančius, bet ir po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius-intelekualus, reiškė viltį, kad tauta kada nors tikrai taps laisva.

Pirmuosius du dešimtmečius(1954-1974) ELSS vyko Vokietijoje, o nuo 1974 metų – vis kitame Vakarų Europos krašte. Jose yra davyvavę ir savo pranešimus skaitę žymūs lietuvių tautos atstovai: Paskutinis Nepriklausomos Lietuvos nuncijus Samorė iš Vatikano, vyskupas A. Deksnys, vyskupas A. Baltakis, prelatas dr. L Tulaba, diplomatai sinj. ir junj. Lozoraičiai, prof. J. Grinius, prof. Greimas, prof. Z. Ivinskis, prof. A. Maceina, prof. T. Venclova, prof. J. Eretas, dr. diplomatas A. Gerutis, prof. Kunigas J. Juraitis, daktarai sinj. ir junj. Radvilos ir kiti.

1973 metų vasarą uždarant 20-ją ELSS Vasario 16-osios gimnazijoje Romuvoje, buvo pasiūlyta kitą renginį organizuoti Šveicarijos lietuviams. Buvo patvirtintas organizacinis komitetas, išrinkti atsakingi asmenys, kurie tuojau pat ėmėsi darbo. ELSS renginiui 1974 metų vasarą pasirinktas nuostabus Morschach kurortas ant Maironio apdainuoto Keturių kantonų ežero kranto, vienuolių Pranciškonų St. Anton konferencijų name, nuo kurio atsiveria vaizdai į ežerą ir jį supančius Alpių kalnus…

1974 metų rugpjūčio 4-11 dienomis čia šurmuliavo daugiau kaip šimtas iš 11-kos pasaulio kraštų suskridusių tautiečių… Mokslinius pranešimus skaitė studijų svečiai: St. Lozoraitis( sinj.), vyskupas A. Deksnys, Vatikano monsinjoras A. Bačkis, buvęs Lietuvos generalinio štabo pulkininkas J. Lanskoronskis, garsusus kooperatininkas Glemža, Sibiro kankinys, 21 metus kalėjęs šiaurėje J. Steponavičius…

Keturias dienas konferencijos dalyviai klausė išeivijos lietuvių kultūros tyrinėtojų ir vertintojų paskaitų. Profesorius filosofas ir kunigas Jonas Juraitis paskaitoje “ Vieno pasaulio ribose” kėlė aktualų klausimą, kuriam St. Šalkauskis pašventė beveik visą mokslinę kūrybą – būtent, ar lietuvių tautos pašaukimas yra sintetinti Rytų ir Vakarų kultūras, ar pasiduoti Rytų kultūros įtakai? J. Juraitis suabejojo, ar St. Šalkauskis vienaprasmiškai pasisakė už Rytų ir Vakarų kultūrų derinį. Juraičio nuomone, Šalkauskis įžvelgęs lietuvių tautos charakteryje ir kūryboje Rytų dvasios persvarą, atrodo, Rytų kultūrą daugiau vertinęs negu Vakarų… Dėl tokios interpretacijos kilo gyvos diskusijos ir ginčai.

Vasario 16-osios gimnazijos direktorius V. Natkevičius sudomino dalyvius kalbėdamas apie Fausto Kiršos ir Jurgio Baltrušaičio idėjinę poeziją. Pagal Natkevičių simbolistinę lyriką J. Baltrušaitis pasirinko įtakojamas ano meto rusų simbolistų ir savo prigimties: nuolat ieškoti gilesnės daiktų bei reiškinių prasmės, siekti atskleisti visatos esmę.

 „… J. Baltrušaitis reiškė lygią pagarbą jūrų gelmei ir lašeliui, lenkėsi ne tik didingiems dangaus žydrynės gaisams bet ir pavasario lapų balsams bei rudens stagarams, meldėsi ne tik jaunam rožės žiedui, bet ir paprastai šakelei dulkimam kely ir klaupėsi prieš mažytę žemės smiltį“…

Gi Fausto Kiršos poeziją savo paskaitoje Natkevičius įvertino, kaip daug žaismingesnę ir lengvesnę savo forma, tačiau mažiau filosofiška.

Ne mažiau įdomios buvo ir kitos paskaitos: J. Ereto „Šveicarai nepriklausomoje Lietuvoje”; rašytojo iš Anglijos R. Giedraičio – Spalio „Prezidento A. Smetonos gyvenimo ir darbų apžvalga”; diplomato P. Navulio referatas „Sąjūdis lietuviškose Rusijos gubernijose prieš pirmąjį pasaulinį karą“; Skandinaviškojo Baltų instituto vedėjas iš Upalos (Švedijos) dr. J. Čeginskas savo pasisakymą “Egzodas laiko slinktyje” dedikavo tais metais mirusiai motinai M. Čeginskienei, ir kėlė lietuviams emigrantams aktualų klausimą: dvikultūrės sampratos pasireiškimų plotmėje; dr. J. Grinius paskaitoje “Juozas Paukštelis-romanistas” pateikė rašytojo Paukštelio kūrybos vertinimą; dipl. ekonomistas V. Gegeckas paruošė paskaitą ir lietuviškų pašto ženklų parodą iš surinktos asmeninės kolekcijos „Lietuviško pašto ženklų istorija; Lietuvos vokiečio pastoriaus A. Pranskaičio paskaita „Vertimai iš lietuvių kalbos į vokiečių kalbą“ buvo ypatingai lyriška:

… Eilėraščių vertimas – tai pakartotinis svajojimas svajonių, verkimas,verktų ašarų, dejavimas dejotų dejonių, ilgėjimasis išsiilgto ilgesio, žodžiu-Lietuvos širdis drebančiom rankom ir pilna meilės mintimi perkelta į vokišką širdį”… – pažymėjo pastorius vertėjas.

Diplomato A. Geručio iniciatyva nuo 1974 metų liepos 26 dienos iki rugpjūčio 7 dienos Liucernoje, naujai atremontuotoje Rotušėje konferencijos proga veikė Vakarų Europoje gyvenančių lietuvių emigrantų menininkų darbų paroda. Joje buvo demonstruojami aštuonių skirtingo braižo dailininkų 95 meno paveikslai bei skulptūros. Tai J. Katiliūtės, prof. G. Stanulio, T. Burbos, E. Robbert, P. Gailiaus, V. Kasiulio, E. Budrio, A. Raudžio-Samogit skulptūros…

ELSS dalyviai pasirašė kreipimąsi į pasaulio tautas, primindami, kad Baltijos šalių laisvės mintis nemiršta, kad teisėtas tų šalių žmonių reikalavimas –NEPRIKLAUSOMYBĖS yra didžiausias tų tautų siekimas.

Kai ilgiau išsikalbėdavau su ilgamete ŠLB sekretore-iždininke Irena Augevičiūte –Kaestli, ji visada pasakodavo apie ELS Savaitę, įvykusią 1990 metų rugpjūčio 5-12 dienomis Šveicarijoje, seniausiame Europoje kalnų vienuolyne Einsiedeln, Jaunimo Švietimo Centro patalpose. Tai buvo jau 37-oji ELSS su pirmą kartą istorijoje atvykusia 15-kos žmonių delegacija iš Nepriklausoma pasiskelbusios, bet pasaulio šalių dar nepripažintos Lietuvos.

Pagrindinis iš viso pasaulio suvažiavusių Šventės delegatų tikslas, įtrauktas į ELSS dienotvarkę pirmuoju klausimu buvo – priimti bendrą kreipimąsį į visas pasaulio tautas, iškeliant Lietuvos valstybės teisėtumo klausimą ir rūpestį dėl jos politinių aktų pripažinimo, – tvirtino Irena Augevičiūtė-Kaestli.

Vėliau, grįžęs iš 1990-ųjų metų ELSS renginių poetas M. Martinaitis rašė:

… susitiko trys broliai lietuviai: vienas Sibiro tremtinys, antras – Vakarų išeivis, trečias- namų brolis. Ilgai juos skyrė sienos, spygliuota viela, geležinė uždanga, šiek tiek pasikeitė jų kalba, gyvenimo būdas. Nelengva ta vienybišė, bet įmanoma. Tai patvirtina Einsiedeln visų pasirašytas vienybės kreipimasis. Kai ramybės šiek tiek pritrūksta namuose, jos dar galima parsivežti iš toliau“.

Šis 90-ųjų metų ELSS suvažiavimas buvo kaip niekada pakilus, įtvirtinantis laisvės ir nepriklausomybės viltis kiekvieno emigranto lietuvio širdyje. Tuos troškimus gyvai pavaizdavo PLB pirmininko prof. V. Bieliausko, atvykusio iš Amerikos paskaita: „Sustoję laikrodžiai pajudėjo“.

Naujai atkurtai ir nuo Sovietų sąjungos atsiplėšusiai, nepriklausoma pasiskelbusiai Lietuvos respublikai rūpėjo patys svarbiausi valstybės teisėtumo klausimai politikoje, teisėtvarkoje, ekonomikoje, kultūroje. Tais klausimais viena paskaita sekė kitą:

Filosofo J. Juraičio „Tapatybė. Tikėjimas ir tauta”, prof. V. Landsbergio „Lietuvos Respublika. 1990 metų pavasaris“, advokato K. Motiekos „Lietuvos Respublika teisinis aspektas ir aktai‘, L. Andrikienės „Ekonominė reforma ir tikslai“, prof. R. Pavilionio „Lietuvos sapnas ir realybė“, St. Lozoračio „Lietuvos bendradarbiavimo ryšiai su išeivija, Dr. K. Griniaus „Diplomatinės tarnybos užsienyje“,A.   Čapliko „Nepataisoma žala Vilniaus universiteto bibliotekai“,Dr. K. Čeginsko „Laikas pradėti visiems kartu Lietuvos atstatymą“.

Visas dienas aktyviai dalyvavęs ELSS posėdžiuose, poetas M. Martinaitis knygoje „Papirusai iš mirusiųjų kapų“ rašė:

Pabuvęs tokioj lietuviškoj brolijoj, supranti kaip niekur kitur, kam lietuviai yra ir pasaulio tauta, kam tą jausmą ir tokią galybę mums išsaugojo išeivija – per savo vargą, savo skausmą ir tremtį. Einsiedeln vaikščiojau su mintimi, kad politika mažai ką suvienija, net brolius jeigu jie neturi stipresnių įsijautimų, jeigu neranda tokios vietos, arba jos niekur nėra. Kur išsipolitikavus vėl būtų galima kalbėtis kaip žmonėms, net ir tada, kai bendrų, saugių namų nėra.

Tik kultūra, menas, poezija įvairiose pasaulio vietose pajėgia sudvasinti tokius regėjimo taškus, iš kurių gali pamatyti save, savo karštą, patirti jo patrauklumą, suvokti savo nelaimės dydį…

Paūkavusiose toliuose, žaliose kalnų aikštelėse regėjome Lietuvą tokią, kokia ji galėjo būti dabar; jeigu ne tie penkiasdešimt nelaisvės metų.

… bandėme spėti Lietuvos likimą, dieną ir naktį be perstojo skambant galvijų varpeliams, lyg šimtai vaikų patarnautų šv. Mišioms už mus ir už mūsų prarastą laiką”.

Rugpjūčio 9-tą dieną įvykęs metinis PL Bendruomenių pirmininkų pasitarimas, kuriame vieningai dalyvavo Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Anglijos, Amerikos pirmininkai, suvažiavimo garbės svečiai: A. Bačkis, St. Lozoraitis, A. Šmitas, A. Alkis, M. Lenkauskienė įsteigė Pagalbos Lietuvai fondą ir ragino visus kraštus prisidėti prie lėšų Lietuvai telkimo.

Skambios vilties kupini grojo didžiosios Einsiedeln bazilikos vargonai, kai seniausiojo Europoje vienuolyno Abatas šveicaras Georg Holzer Lietuvos delegatų viešnagės proga aukojo šv. Mišias Lietuvai prie „Juodosios Madonos“ altoriaus.

Visa savaitė buvo tarsi politinė manifestacija, ir suteikė gyvą progą buvusios sovietinės Lietuvos lietuviams susitikti su Pasaulio lietuvių išeivijos atstovais, aptarti kartu su jais aktualius atgimusios Lietuvos klausimus, apsvarstyti svarbiausias problemas, pasiginčyti, pasitarti ir didžiuliame susikaupime pasimelsti, prašant Juodosios Čenstakavos Madonos, stovinčios Einsiedeln vienuolyno mažosios kriptos altoriuje, palaiminimo“, – pasakojo Irena Kaestli.