Mokslometrija – mokslinių rezultatų vertinimui

Esame įpratę, kad kone kasdien mūsų darbai ir jų rezultatai vertinami. Mokiniai ir studentai gauna pažymius, verslininkų darbo sėkmę nusako jų uždirbtas pelnas, leidėjai reitinguojami pagal išleistų knygų skaičių ar pardavimo rodiklius. O kaip išmatuoti mokslininkų darbą? Kaip nustatyti jų publikacijų moksliškumo lygį?

Į šiuos klausimus bando atsakyti mokslometrija. Anot jos tyrinėtojo Peterio Vinklerio, mokslometrija – tai mokslo labui skirtas mokslas apie mokslą, tiriantis santykį tarp visuomenės ir mokslo, tarp mokslo ir šalies ekonominio išsivystymo. Mokslometrijos esmė ir pagrindas – kiekybiniai rodikliai, padedantys įvertinti akademinės bendruomenės pasiektus mokslinius rezultatus.

Mokslometrijoje naudojami kiekybiniai rodikliai yra tarsi įrankiai, skatinantys siekti vis svarbesnių ir naudingesnių mokslo laimėjimų. Tiesa, sukurti objektyvius rodiklius ir matavimo vienetus, juos panaudoti mokslinių publikacijų moksliškumui matuoti yra itin sudėtinga. Todėl mokslometrijos tyrinėtojai siekia sukurti vis tobulesnį vertinimo matą.

Mokslometrija turi nemažą poveikį ir mokslo politikos formavimui. Ji padeda nustatyti ryšius tarp mokslo šakų, įvertinti, ar įvairių krypčių mokslininkai bendradarbiauja, ar dirbama atskirai. Pagal mokslometrijos tyrinėtojų sudarinėjamus rodiklius galima matyti, ar tam tikros mokslo sritys vystosi, ar trypčioja vietoje.

Pastarieji penkeri metai gali būti laikomi protrūkiu mokslometrijoje. Šiuo laikotarpiu didėjo susidomėjimas jos siūlomais metodais, buvo intensyviai kuriami nauji vertinimo matai. Bene žinomiausi iš jų naudojami vienoje iš autoritetingiausių pasaulio duomenų bazių Thomson Reuters Web of Science (WoS). Joje mokslinės publikacijos vertinamos pagal jų cituojamumo rodiklius, pateikiama pagalbinių priemonių, skirtų žurnalų rodiklių analizei. Šiuo metu Web of Science duomenų bazėje referuojamas 31 Lietuvos mokslo žurnalas, iš jų aštuoniolikai skaičiuojamas cituojamumo rodiklis.

Su Web of Science teikiamomis galimybėmis yra susipažinusi ir Lietuvos akademinė bendruomenė. Tačiau šioje duomenų bazėje taikomi moksliškumo matavimo būdai yra bene vieninteliai, žinomi daugeliui Lietuvos mokslininkų.

Mūsų šalyje reguliariai reitinguojami universitetai, akademinės institucijos vertinamos pagal sudėtingas formules, grindžiamas mokslininkų publikuotų straipsnių rodikliais. Tačiau pasaulyje vis tobulėjant naujiems moksliškumo matavimo vienetams, randasi poreikis su jais susipažinti ir Lietuvoje. Nepaisant to, kad iki šiol Lietuvos mokslo atstovai su nepasitikėjimu žvelgia į mokslometrijos siūlomus metodus, neišvengiamai tenka integruotis į tarptautinę mokslininkų bendruomenę.

Lietuvos mokslo periodikos asociacija kartu su Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, siekdama supažindinti Lietuvos akademinę bendruomenę su užsienyje paplitusiais mokslometrijos įrankiais, parodyti jų praktinį taikymą kasdienėje akademinių institucijų bei mokslininkų veikloje, kviečia į konferenciją Mokslometrijos darbo įrankiai: ką apie juos žinome ir kaip juos naudojame.

Konferencija vyks 2011 m. balandžio 29 d. 10.00 val. Lietuvos Respublikos Seimo Konferencijų salėje. Programą galima rasti adresu http://www.moksloperiodika.lt

Norintieji dalyvauti kviečiami registruotis iki balandžio 26 d. adresu [email protected]

Ieva Vaitkevičiūtė