2011 05 04

Dalia Žemaitytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Dalia Žemaitytė. „Karolis – tautų popiežius“ ir romietiški beatifikacijos užkulisiai

Paprastai gegužės pirmąją romiečiai gausiai ir triukšmingai mini Tarptautinę darbo dieną – ar viešais populiariais koncertais, ar triukšmingais vietinės reikšmės vakarėliais, ar iškilmingais šeimos pietumis. Visokių renginių ir šįsyk netrūksta, tačiau Jonas Paulius II, atrodo, laikytinas absoliučiu nugalėtoju populiarumo lentelėse.

Centrinės Romos gatvės uždarytos. Dauguma autobusų iš pagrindinės stoties veža Vatikano link. Roma pavirto didžiuliu piligrimų centru.

Viena lenkė bičiulė, atvykusi automobiliu su keliais giminaičiais iš Krokuvos, pasakoja, kad jos kompanija naktį praleido gatvėje, šalia Vatikano, – kaip ir nemažai kitų piligrimų, neturėjusių „išrinktųjų bilietėlių“ – norėdami ryte patekti į Šv. Petro aikštę. Prieš kelioliką metų ji keliskart buvo sutikusi popiežių Joną Paulių II asmeniškai, ir ši beatifikacija jai ypač brangi. „Tai įvykis, kuris pakeis mano gyvenimą“, – sakė ji.

Tuo tarpu kunigas brazilas, atvežęs savo šalies kardinolą ir kelis vyskupus į iškilmingas beatifikacijos Mišias, liko automobilyje vienoje vidinių Vatikano aikštelių, nes tiesiog „netilpo“ į Šv. Petro aikštę. Įsijungęs radiją ir kitas galimas komunikavimo priemones, beatifikacijos ceremonijos klausėsi beveik „stereo“ būdu, o stebėjo iš IPhone ekrano…

Kita pažįstama – žurnalistė iš Bolivijos – po išvakarėse vykusios maldos vigilijos Maksimo cirke, ryto sulaukė ant šaligatvio šalia Vatikano, nes baiminosi, kad ryte nebus transporto atvykti į Mišias arba tiesiog nepavyks prasisprausti į aikštę. Galiausiai paryčiais įsitaisiusi žurnalistams skirtoje vietoje, jau nuo penkių valandų ryto ji fotografavo aikštę, fiksuodama lėtą aikštės gyvybingėjimą: dar sutemus, aikštė, gražiai išpuošta gėlėmis, buvo visiškai tuščia, o auštant ją palaipsniui vis labiau pripildė žmonės.

Ryte ji jau mirgėjo ne tik nuo iškilmingų įvairiaspalvių dvasininkų apdarų ir oficialių pasaulietinių asmenų santūraus juodumo, tačiau ir nuo plevėsuojančių vėliavų bei margos piligrimų minios.

Spalvingai milijoninei žmonių jūrai šiltai ir tėviškai lyg laimindamas šypsojosi Jonas Paulius II, žvelgdamas iš didžiulės nuotraukos, kuri buvo atidengta Mišių metu virš Šv. Petro bazilikos balkono.

X

Anot popiežiaus Benedikto XVI, gegužės pirmoji beatifikacijai pasirinkta neatsitiktinai – tai ir Dievo Gailestingumo sekmadienis, įsteigtas paties Jono Pauliaus II (kurio išvakarėse 2005 m. jis baigė savo žemiškąją kelionę), tai ir šv. Juozapo Darbininko minėjimas, tai ir gegužės – Marijos mėnesio – pirmoji diena. Ne be reikalo Romos vikaras kardinolas Agostino Vallini, pristatydamas prašymą įrašyti Joną Paulių II į palaimintųjų sąrašą, pabrėžė ypatingą, dar jaunystėje atrastą Jono Pauliaus II pamaldumą Mergelei Marijai:

Jo santykis su Dievo Motina buvo ypač gilus ir gyvas, išgyvenamas su vaiko, atsiduodančio į motinos glėbį, švelnumu, ir su riterio, visuomet pasirengusio vykdyti savo Ponios paliepimus, drąsa: „Darykite viską, ką Sūnus jums lieps!“ Dar būdamas vyskupu, savo atsidavimą Marijai išreiškė kaip „Totus tuus“ (visas tavo), stengdamasis žvelgti į pasaulį Dievo Motinos akimis.“

Dalios Žemaitytės nuotrauka

Popiežius Benediktas XVI homilijos metu sakė:

„ Savo testamente Palaimintasis rašė: „Dėkoju amžinajam Ganytojui, kad leido tarnauti šiam didžiausiam tikslui visus mano pontifikato metus.“ Koks tas tikslas? Tai tas pats, kurį Jonas Paulius II nurodė savo pirmųjų iškilmingų Mišių Šv. Petro aištėje metu: „Nebijokite! Atverkite, ne, – atlapokite duris Kristui!“

„Ir pats šiam kvietimui parodė pavyzdį: atverdamas Kristui visuomenę, kultūrą, politines ir ekonomines sistemas, remdamasis jėga, ateinančia iš Dievo, nors kartais tai galėjo atrodyti kaip neįmanoma užduotis; įvairiose apaštalinėse kelionėse evangelizuodamas ištisų žemynų žmones, guosdamas kenčiančius ir ligonius, visur ir visada liudyti Kristų“, – sakė Benediktas XVI.

Dabar štai visų žemynų žmonės atvyko pagerbti jo dalyvaudami beatifikacijos iškilmėse. Ir jų buvo bene pusantro milijono (oficialiais duomenimis), kuris netilpo į Šv. Petro aikštę, tad dalyvavo iškilmėse stebėdami jas iš ekranų aplinkinėse gatvėse, šalia Angelo pilies, ar kuriame kitame gretimame kvartale.

Benediktas XVI citavo savojo pirmtako skelbiamą žinią: Bažnyčios kelias yra žmogus, o žmogaus kelias – Kristus. Su šia žinia Jonas Paulius II ragino Dievo tautą peržengti Trečiojo tūkstantmečio slenkstį, kurį būtent Kristaus malonės dėka Jonas Paulius II galėjo pavadinti „vilties slenksčiu“.

Viltis ir besąlygiškas Kristaus liudijimas „visur ir visada“, kurį stengėsi įgyvendinti naujasis Palaimintasis, tebeišlieka reikalingi ir dabar, Bažnyčiai trečiajame tūkstantmetyje jau žingtelėjus pirmąjį dešimtmetį.

X

Po Mišių, džiaugsmingoms žmonių minioms patraukus ieškoti artimesnio kelio namo, neapleidžia nuostaba, kad šiais laikais tikėjimas gali būti toks gyvas, degantis, o tikėjimo ar pašaukimo krizės pasirodo lyg dalykai iš kito pasaulio.

Akimirką kyla įspūdis, kad išties kone visa Roma susirinko į beatifikaciją… Tačiau užtenka paėjėti tolėliau paupiu, pereiti porą gatvių – ir vaizdas pasikeičia: čia pat, Trastevere – Romos „Užupyje“ – gyvenimas teka sava sekmadienio vaga. Restoranėliuose jaukiai pietauja šeimynos ar įsimylėjėlių porelės, kur ne kur šildosi pagyvenusi romietė su šeštadienio laikraščiu rankose, šmirinėja turistai… Gal tik gatvės prekeivių daugiau nei įprastai – nenori praleisti ypatingos progos. Kaip ir tie kioskininkai, užvertę savo „įstaigėlių“ lentynas ir langus įvairaus dydžio kalendoriais ir paveikslėliais su popiežiaus atvaizdu ir užrašu: „Palaimintasis Jonas Paulius II“, jo mintys, beatifikacijos data. Jų jau prieš gerą mėnesį buvo galima įsigyti kone ant kiekvieno kampo.

Dalios Žemaitytės nuotrauka

„Karolis – tautų popiežius“, – šviečia iškilmės plakatai, skelbiantys apie parodą, surengtą Palaimintojo garbei. Pasirinkta saldoka frazė, taikanti tiesiai į žmonių širdžių „dešimtuką“, nors jis išties buvo popiežius, tiesęs tiltus tarp tų, kurie tiki į Dievą, ir tų, kurie yra geros valios žmonės, siekęs liudyti Kristų visose pasaulio aplinkose, ypatingą dėmesį skyręs jaunimo evangelizavimui.

Turbūt dauguma, kad ir tyliai savo širdy, pritars Benedikto XVI žodžiams: „Palaimintas tu, mylimas popiežiau Jonai Pauliau II, nes tikėjai! Nenustok iš dangaus remti Dievo Tautos tikėjimo.“ O kiti švelniai mėgausis romietiška pavasarine saule, papurkštaudami dėl susidariusių transporto nepatogumų. 

Tačiau Dievo Malonė juk aplanko visus?