Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Kun. Kęstutis K. Brilius MIC. Pasigailėk, kad atsiversčiau ir pasitaisyčiau

Siūlome straipsnį, kuris buvo skelbtas žurnalo šeimai „Artuma“ 2011 m. Nr. 5

Jeigu tik vykdote karališkąjį įstatymą, kaip Raštas reikalauja: Mylėk savo artimą kaip save patį, jūs gerai darote; bet jeigu pataikaujate atskiriems asmenims, darote nuodėmę ir esate įstatymo kaltinami kaip nusižengėliai. Mat kas laikosi viso įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas lieka kaltas ir dėl visų. Juk tasai, kuris yra pasakęs: Nesvetimauk!, taip pat yra pasakęs ir: Nežudyk! Jei tu nesvetimauji, bet žudai, – vis tiek esi įstatymo laužytojas. Taip kalbėkite ir taip darykite, kaip tie, kurie bus teisiami pagal laisvės įstatymą. Teismas negailestingas tam, kuris nevykdė gailestingumo. O gailestingumas didžiuojasi prieš teismą (Jok 2, 8–13).

Gailestingumas turi ypatingą aspektą ir juo skiriasi nuo įstatymo, teisingumo ar išskaičiavimo. Šis aspektas yra kito asmens – GAILESTINGOJO – būtinybė. Teisingumas kaip įstatymo tvarka, išskaičiavimas ar logika vertinant žmogaus elgesį gali pasitenkinti teisės principų bei vertybių santykiu ir suteikti išteisinamąjį raštą, skolos dovanojimą ar atsiteisimo galimybę. Taip atsiskaičius su teisingumo reikalavimais, gailestingumas net nereikalingas. Tačiau teisė negali apimti visų žmogiškųjų situacijų.

Istorijoje ar dabartyje matant gausybę nusikaltimų prieš žmoniją, tautas, žmoniškumą, sunku rasti pagrindą atsiteisti, atsilyginti. Žmonės, stokojantys tikėjimo ir Dievą suprantantys tik kaip teisėją, praranda teisingumo viltį, ima jį patį laikyti atsakingu už nusikaltimus, apkaltina jį neteisingumu, pritarimu blogiui. Dabartinės epochos kultūrą, filosofiją ištinka nihilizmo, pesimizmo krizė, neigianti gėrio realumą Dieve, žmoguje ar žmonijoje.

Mes, savojo meto vaikai, atsidūrėme bedievystės sukurtame paradokse: praradę tikėjimą į Dievą, tebekuriame nesibaigiančias gausas jį neva pakeisiančių įstatymų, tebesigiriame savosiomis „teisinėmis valstybėmis“ ir tebegausiname visokiausias išvestines „tiesas“, „realybes“ ir „tolerancijas“. Trumpai tariant, 10 Dievo įsakymų iškeitėme į tūkstančius savųjų ir pralaimėjome teisingumą.

Dabarties žmogui ne tik dėl žmogiškojo orumo, bet ir pačios žmonijos išlikimo tapo būtina į savo tikrovę grąžinti Dievo sampratą kaip teisingumo ir gailestingumo darną. Būtina ne tiek šauktis dar vieno „geresnio“ įstatymo, kiek šauktis Gailestingojo ir jį išpažinti, kad jis paskatintų atsivertimą. Palyginimas apie sūnų palaidūną paprastai, bet išsamiai nusako, ką reiškia atsivertimas.

Bažnyčia pateikia giliausio tikėjimo žodžius enciklikose Redemptor homini, Dives in misericordia ir Caritas in veritate. Tai ne panacėjos blyksnis bedieviškoje kultūroje, bet vientisas dieviškojo gailestingumo atskleidimas ir mokymas, nuosekliai apimantis visą išganymo patirtį iki mūsų dienų. Šiame mokyme iškyla ir ypatinga Tėvo meilė, Sūnaus klusnumas, didžiausia pagarba žmogaus orumui.

Dieviškasis gailestingumas yra be galo dosnus. Dosnumo savybė leidžia pranokti teisingumą ir teikti malonę kaip dovaną. Tėvo meilė per gailestingumą tampa jo ištikimybės liudijimu – tai matome Evangelijos palyginimuose apie paklydusią avį, surastą drachmą bei sūnų palaidūną.

Nenuostabu, kad šiandienėje, vis bedieviškesnėje aplinkoje gailestingumas yra sunki užduotis ne tik tikėjimui, bet ir kultūrai. „Pasigailėkite gailestingojo!“ – taip šaukiasi tie, kurie dalija gailestingumą ir nesulaukia atsivertimo. Kiek kartų alkoholiko mušama, lauk vejama žmona iš gailestingumo sugrįžta atgal į namus iš gatvės ar ligoninės ir neranda pasitaisymo, atsivertimo vaisių, tiek kartų gailestingasis nesulaukia gailestingumo. Kiek kartų narkomano tėvai po didžiausių vargų vėl mato apdujusias vaiko akis, tiek kartų nepasigailėta gailestingojo.

Didžioji užduotis atkurti darnią gailestingumo sampratą, kurioje tilptų ne tik piktavalio nauda, bet ir gailestingojo orumas, yra atsivertimo, pasitaisymo sąlyga. Posakis „jei žmogus nesigaili, tai net Dievas neatleidžia“ yra ne žiūrovo ar teisėjo aforizmas, bet tikroji gailestingumo sąlyga.

Atsivertimas yra aiškiausia meilės ir gailestingumo raiška žmonių pasaulyje. Atsivertimu virtęs patirtasis gailestingumas tampa pajėgus ne didinti savosios kaltės skolą, o ją mažinti. Gailestingumas įvertina, iš visokiausių blogio pavidalų iškelia aukštyn gėrį, o jį pasirinkęs žmogus pasišvenčia atgailai ir kūrybingai meilei, kuri pikta nugali gerumu.

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.