Viltė Banelytė. Kodėl studijoms pasirinkau Slovėniją?

Kodėl studijoms pasirinkau Slovėniją? Šis klausimas yra vienas iš pirmųjų, kurio slovėnai klausia studentų, atvykusių studijuoti į jų šalį iš Europos ir kitų pasaulio šalių. Ir aš pati kažkada klausiau tokio klausimo Erasmus studentų, studijuojančių Lietuvoje, naiviai galvodama, kad visi labai rimtai svarsto ir atidžiai renkasi šalį, kurioje norėtų pusmetį ar metus mokytis. Žinoma, taip yra tikrai ne visada, bet aš pati tvirtai žinojau atsakymą į šį klausimą.

Lietuviškai akiai neįprastas kalnuotų Slovėnijos peizažų grožis. Velika planina kaimelis

Šia tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi maža vidurio Europos šalimi susidomėjau 2008 metais, kuomet Slovėnija pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. Galvojau – būtų įdomu pažinti ir palyginti, kaip ir kuo gyvena slovėnai, ir kuo – mes, lietuviai. Maniau, tarp mūsų daug panašumų – nedidelės šalys, tais pačiais metais išsilaisvinusios iš sąjunginių gniaužtų ir atgavusios nepriklausomybę, drauge įstojom į ES. Kaip visi užsieniečiai nuolatos painioja Lietuvą su Latvija ar Estija, taip Slovėnija yra painiojama su Slovakija. Daugelis žmonių pasakojo apie Slovėnijos gamtos grožį, kalnus… Taigi, kai atėjo laikas rinktis, ilgai nedvejojau: važiuosiu į Slovėniją, Univerza v Ljubljani.

Prieš atvykdama į Liublianą, dvejus metus jau studijavau Durhamo unversitete, Šiaurės Rytų Anglijoje, tad galvoje nekirbėjo jokios mintys apie tai, ar ilgėsiuos tėvų ir draugų, ar nebus per sunku mokytis anglų kalba ir ar gausiu lietuviškos duonos. Važiavau tikėdamasi, jog bus daug smagiau nei Anglijoje: slovėnai kitokie žmonės, dar sutiksiu ir daugybę tarptautinių studentų, didesnis miestas, geresnis oras, daugiau laiko kelionėms.

Slovėnijos gamtos grožis nuolat stebina

Ir iš tiesų būti studentu šioje šalyje yra labai patogu. Kartais sutinku slovėnų, kurie jau 5-6 metus bakalaurą studijuoja. Taip yra dėl keleto priežasčių – mokslas čia nemokamas, egzaminų sesijoms skiriama daug laiko, studentai lengvai gauna darbus, mat juos įdarbinę darbdaviai atleidžiami nuo dalies mokesčių, bet svarbiausias ir geriausias dalykas kasdieniame studento gyvenime yra študentski boni – vyriausybės iš dalies subsidijuojami pavalgymai šalies kavinėse ir restoranuose.

Dėl šios lengvatos jaunuoliai mieste kasdien valgo maždaug perpus pigiau už kitus – pilnas pietų ar vakarienės komplektas iš kelių patiekalų (sriuba, šviežios salotos, pagrindinis patiekalas ir desertas) kainuoja vos 2-4 eurus. Kadangi maitinimo lengvata gali naudotis ir Slovėnijoje studijuojantys užsieniečiai, tad jei paklaustumėte, kas jiems šalyje labiausiai patinka, nenustebčiau, jei būtų paminėti būtent študentski boni.

Tokia sistema naudinga ne tik studentams, kasdien gerokai pigiau už kitus valgantiems kokybišką ir šviežią maistą. Dėl kasdien mieste valgančio jaunimo kavinės pilnos visos dienos metu, miestas gyvas ir jaunatviškas.

Gremo na kavo. Slovėnų studentų gyvenimas be kavinių neįsivaizduojamas

Kuo labiausiai mane nustebino slovėnai? Turbūt pirmiausia tai, kad visi puikiai kalba angliškai – tave puikiai supranta pagyvenę žmonės, policininkai, pardavėja ar padavėjas. Kalbant apie buitinius kasdienius dalykus, iš pradžių buvo gal kiek sunkoka priprasti prie to, jog savaitgaliais nedirba ne tik bene visos įstaigos, bet ir parduotuvės, prekybos centrai, kadangi Lietuvoje esame pripratę eiti apsipirkinėti sekmadienį 10 val. vakare. Čia žmonės žino, kada yra metas dirbti ir kadai ilsėtis. Taigi ne prekybos centruose slovėnai leidžia savo savaitgalius, o parkuose su šeimomis, kalnuose, kalvose, prie jūros.

Iš tiesų maloniai stebina, kiek daug tėčių vežioja savo atžalas vežimėliuose ar ant dviračio po parką.  Studentai, atėjus savaitgaliui, išvažiuoja namo į savo gimtuosiuos miestelius ir kaimelius ir grįžta ne anksčiau kaip vėlų sekmadienio vakarą. Gal tie savaitgaliai leidžiami drauge su šeima nuo pat vaikystės ir padeda šeimoms išlaikyti stiprius ryšius – baigę mokslus studentai dažnai iš didesnių universitetinių miestų grįžta į gimtus miestelius ar kaimus ir ten kuria savo tolesnį gyvenimą.

Liublianos miesto pilis ir panorama

Nustebino tai, kad šioje mažoje šalyje sutikau neįtikėtinai daug studijuojančių ar dirbančių tautiečių. Visada susiraukiu, kai lietuviai vieni kitus apibūdina kaip piktus, nepatenkintus ar pavydžius. Tvirtai tikiu, kad tai tikrai netiesa ir visada stengiuosi tai įrodyti. Todėl džiaugiausi ir Slovėnijoje sutiktais lietuviais, paneigusiais stereotipą.

Tiesa, teko sutikti visokių – taip pat ir bambančių, koks netikras slovėniškas pienas ar dešra ir besidžiaugiančių, kad šaldytuve dar likę šiek tiek lietuviškos… Dažnai pykstame ir skundžiamės, kaip viskas blogai Lietuvoje, tačiau, vos išvykus svetur, tėvynė tarsi pavirsta pasakų šalimi.

Užsienio studentams užmegzti glaudesnius ryšius su slovėnais nėra lengva – pastarieji linkę į ilgalaikius ryšius ir su pusmečiui ar metams atvykusių užsieniečių kartais vengia. Nepaisant to, dauguma yra be galo paslaugūs ir malonūs, visada padeda ir pagelbėja.

Kodėl vertinu studentų mainų programas? Pirmiausia todėl, kad jos ir formuoja, ir laužo stereotipus apie tautybes. Galvoji: o taip taip, visi italai tokie. Bet tada sutinki vieną ar keletą studentų, niekaip nepaklūstančių suformuotoms klišėms. Po pusės metų gyvenimo su turke galvojau – na va, dabar jau tikrai žinau, kas tie turkai ir kaip su jais bendraut. Bet štai sutinki naujų žmonių ir jie vėl smagiai sugriauna tavo įsitikinimus.

Praleidusi čia jau daugiau nei pusmetį, pamačiau daug panašumų tarp Lietuvos ir Slovėnijos, o gal tiksliau – lietuvių ir slovėnų. Ir dar daugiau –  skirtumų. Tačiau nebūsiu tipiška lietuvė ir nesakysiu, kad čia geriau ar blogiau vienareikšmiškai. Kažkas be galo pasiilgsta namų, kažkam čia labiau patinka; aš pati čia randu daug dalykų, kurių pasigendu Lietuvoje, o kartais – atvirkščiai. Bet prieš akis dar keli mėnesiai vasariškoje Liublianoje, kur net ir miesto centre, šviečiant saulei, matosi Alpės!

Nuotraukos iš autorės asmeninio archyvo