Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2011 08 09

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Paslaptingasis letargo miegas

Nuo neatmenamų laikų žmonės bijojo užmigti paslaptinguoju letargo miegu, kad jų nepalaidotų gyvų. Istorija byloja, kad įžymusis italų poetas F. Petrarka, gyvenęs XIV a., būdamas 40 metų sunkiai susirgo. Kartą jis neteko sąmonės, todėl jį palaikė mirusiu ir ruošėsi palaidoti. Laimei, to meto įstatymai draudė mirusiuosius laidoti anksčiau nei praeis para po mirties. F. Petrarka nubudo, kai jo karstas stovėjo ant duobės krašto. Po to poetas pragyveno dar 30 metų.

Letargija – tariamoji mirtis

Letargija, letargo miegas (gr. Lethargia – gilus miegas, užmarštis) – tai tariamoji mirtis, liguistas miegas, iš kurio žmogaus neįmanoma pažadinti. Jo metu labai susilpnėja visos organizmo gyvybinės funkcijos, sulėtėja medžiagų apykaita, sumažėja arba visai dingsta reakcija į aplinkos dirgiklius. Tai būsena, kai žmogaus gyvybinės funkcijos yra sustojusios, bet smegenys veikia, lyg jis miegotų. Ši būsena gali tęstis nuo kelių valandų iki dešimčių metų. Miegančiojo organizme senėjimo procesas labai sulėtėjęs ir net 20 metų kūnas nesikeičia. Tačiau nubudus, jau po 2-3 metų biologinis amžius sugrįžta ir žmogus per trumpą laiką tampa senu.

Letarginė būsena gali būti įvairaus sunkumo. Lengvais atvejais žmogus nelabai kietai įmigęs, šiek tiek reaguoja į aplinkos dirgiklius, išlieka rijimo refleksas. Tada jį galima maitinti, pagirdyti. Kraujospūdis būna kiek sumažėjęs, raumenys atsipalaidavę. Pabudęs kartais gali prisiminti kai kuriuos įvykius. Sunkiais atvejais ligonis labai kietai įminga, nereaguoja net į skausmingus dirgiklius. Kartais pasitaiko tariamoji mirtis – oda išblykšta, šalta, vyzdžiai nereaguoja į šviesą, sunku pastebėti pulsą ir kvėpavimą. Po tokio miego žmogus nieko neprisimena, tačiau dažniausiai miego gilumas keičiasi ir jis gali kažką prisiminti.

Letargija išsivysto palaipsniui. Po priepuolio ligonis atsibunda labai nusilpęs, išblyškęs, sulysęs. Kaip ir užmigdamas, atbunda dažniausiai laipsniškai. Normalizuojasi kraujospūdis, atsistato normalus raumenų tonusas. Ligonis jaučiasi apsunkęs, pavargęs, vangus, skundžiasi galvos skausmais, bloga savijauta, kartais gali nieko neprisiminti.

Letargo miego priežastys

Priežasčių, pasak mokslininkų, yra keletas (deja, tai tik spėjimas). Letargiją gali sukelti grėsmės gyvybei jausmas. Pavyzdžiui, galvos trauma, sunkus apsinuodijimas, nukraujavimas, fizinis išsekimas ir t.t. Tokia letargija paprastai trunka tol, kol organizmas pats atgauna jėgas.

Psichogenine (isterine) letargija suserga jautrūs žmonės – tai apsauginė organizmo reakcija į didelį stresą. Visa tai gali sukelti ilgą (net kelių dienų trukmės) ir gilų miegą.

Antrojii priežastis – psichinė patologija. Pavyzdžiui, katatoninis stuporas (lot. stupor – sustingimas), atsirandantis sergant kai kuriomis psichikos ligomis ir trunkantis daug metų, labai primena letargiją. Žmogus supranta, kas vyksta aplink, bet neįstengia pajudėti, net atsimerkti.

Trečioji priežastis – preparatai, tarp kurių sukeliamo šalutinio poveikio yra letargija. Pavyzdžiui, tokią būseną gali sukelti interferonas.

Tikroji letargija sutinkama retai – šiek tiek daugiau kaip dešimt atvejų per metus visame pasaulyje. Jos atsiradimo priežastis mokslui nežinoma. Populiariausia hipotezė, kad ją sukelia kažkoks mokslui dar nežinomas virusas.

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.