2011 09 01

bernardinai.lt

LRT.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Lietuvos ir Lenkijos intelektualai: kylančias problemas reikia spręsti palaipsniui

Kokiais būdais išjudinti šiuo metu atvėsusius Lietuvos ir Lenkijos santykius ir išspręsti kylančias problemas Varšuvoje svarstė abiejų šalių intelektualai.

Visi sutarė, kad kylančias problemas reikia spręsti palaipsniui, o Lenkija turi aiškiai pareikšti neremsianti lenkų mažumų reikalavimų, neatitinkančių ES standartų. dvikalbės lentelės pasienio vietovėse taip pat europinis standartas, kurių, anot istorikų turėtų laikytis visos šalys.

„Tik dialogas, kai kalbasi visi, gali padėti šalims spręsti problemas. Lenkų mažumos kausimas, pastaruoju metu pabloginęs šalių santykius, turi būtų sprendžiamas palaipsniui. Tačiau Lenkija irgi turi aiškiai pareikšti, kad nerems lenkų mažumų reikalavimų, peržengiančių europietiškus standartus“, – Varšuvoje minint diplomatinio dialogo atkūrimo dvidešimtmetį sakė buvęs pirmasis Lenkijos ambasadorius Lietuvoje prof. Janas Widackis.

Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, Lenkijos pirmininkavimas Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvos pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) – palankiausias laikotarpis siekti užsibrėžtų strateginio bendradarbiavimo tikslų: nutiesti elektros tiltą, tvirtinti energetinį saugumą.

„Svarbiausia turbūt yra infrastruktūros pagerinimas, tiek susisiekimo, tiek energetikos srityje. Tai abiejų šalių pastangos – jos reikalingos ne tiktai dvišaliu pagrindu, bet regioniniu pagrindu“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos viceministras Egidijus Meilūnas.

Anot istorikų, iš bendros praeities istorijos reikia mokytis, tačiau nūdienos politikai privalo rasti dialogą, pasitelkę įtakingus visuomenės veikėjus.

„Pats blogiausias variantas, kai istorija ir praeitis paverčiama dabarties politika, ir dabartis virsta praeities įkaitu. Tai visiškai nekonstruktyvus dalykas yra nuolat ginčytis, kas Vilnių okupavo. Tautinių mažumų klausimai atskiriems žmonėms, daugumai jų netgi nėra pirmaeilės svarbos klausimai. Nei vienoj, nei kitoj valstybėje“, – sakė prof. Antanas Kulakauskas.

„Kai politikai užsiiminėja istorija, tai reiškia, kad artėja rinkimai. Jie siekia tam tikrų tikslų, ir nesuprasdami istorijos, vertina ją vienareikšmiai ir išnaudoja savo populiarumui“, – antrino Varšuvos universiteto istorijos profesorius Andžejus Zakšenskis.

Pasak susirinkusiųjų, dabar, kai abi valstybės stovi prie Europos vairo, dabar pats palankiausias metas stiprinti savo autoritetą pasaulio akivaizdoje.

Rūta Lankininkaitė

LTV naujienų tarnyba