2011 10 19

Kristina Urbaitytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija, arba Kaip mokysis vaikų mokytojai?

Viešam aptarimui pateikta naujoji pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija sulaukė prieštaringų pedagogų vertinimų. Koncepcijoje, kurios kūrimo procese dalyvavo daug akademinės bendruomenės narių, mokytojai pasigenda įsigilinimo į dabartinę situaciją mokyklose, į mokytojo mokykloje vaidmenį, ir tyrimų, kurie liudytų apie poreikį keisti dabar egzistuojančias pedagogų kvalifikacijos tobulinimo taisykles.

Negana to, kad mokytojai koncepcijos kūrimo procese dalyvauti pakviesti nebuvo, koncepciją kūrusi grupė, kaip tvirtino Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos atstovas Henrikas Vaicekauskas, dalyvavęs darbo grupės posėdžiuose, susirinko vos keletą kartų,  o priimant sprendimus didelė dalis grupės narių svaraus žodžio neturėjo.

Tai vakar Lietuvos švietimo profesinės sąjungos surengtoje konferencijoje  „Ką mokytojams žada pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos priėmimas?“ aptarė švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, pedagogų bendruomenė, taip pat Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovai.

Visi tėvai norėtų, kad jų vaikus mokytų mokyti mokytojai

Koncepcijoje, kaip tvirtina Švietimo ir mokslo ministerijos bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento švietimo organizavimo skyriaus atstovė Audronė Razmantienė, bandomos įgyvendinti šiuolaikinio kvalifikacijos tobulinimo samprata ir normos. Juose dėmesys skiriamas ne tik renginiams, į kuriuos keliauja mokytojui, bet ir asmeniniam tobulinimuisi, kuris taip pat turi būti laikomas pilnaverčiu kitoms kvalifikacijos tobulinimosi formoms.

Poreikis kurti naują koncepciją atsirado išsiaiškinus, kad ne visi mokytojai turi lygias teises kelti kvalifikaciją. Anot A. Razmantienės, dažnai nutinka, jog į kvalifikacijos kėlimo kursus dažnai, mokyklos direktoriaus sprendimu, keliauja vienas ir tas pats žmogus. Ji tvirtino, jog yra ir tokių mokyklų, kuriose mokytojai į kursus apskritai neįleidžiami. Be to, kvalifikacijos kėlimo kursai rengiami ne visuose regionuose, tad ne visi mokytojai turi galimybę į tuos kursus pakliūti.

Įsivertindami mokytojai strigs ties  „popierių pildymu“

Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertė pasakojo, kad  koncepcijoje siūloma, jog mokytojas savo kvalifikacijas įsivertintų pats, kad pats apsibrėžtų, kokius sugebėjimus ir kokia linkme jam reikėtų tobulinti. Koncepcijoje tvirtinama, jog žmogus turi ne tik keliauti į kursus ir siekti žinių paskaitose, bet ir susipažinti su gerąja praktika, dalyvaudamas ir susipažindamas „pavyzdingais“ mokytojais.

Pedagogas turėtų būti motyvuotas kelti kvalifikaciją ir, galiausiai, atsižvelgti ne tik į savo poreikius, bet ir į įstaigos, kurioje dirba, poreikius. Taip, anot A. Rasmantienės, koncepcijoje įgyvendinamas subsidiarumo principas.

Pedagogas turėtų būti motyvuotas kelti kvalifikaciją ir atsižvelgti ne tik į savo poreikius, bet ir į įstaigos poreikius

Tačiau Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos atstovo Henriko Vaicekausko nuomone, žvelgiant į šiandienines pedagogų veiklas, dokumente minimą mokytojų įsivertinimą galima įsivaizduoti tik kaip didėjančią privalomų užpildyti popierių šūsnį: tai ne tik nepakels motyvacijos, bet ir sumažins darbo su vaikais laiką.

 „Dokumentas nepalieka erdvės skleistis mokytojo darbui, nepalieka erdvės augti. Pastebiu tik norą reglamentuoti ir administruoti mokytojų  kuriamąjį darbą, patvirtinti tam tikrą tvarką ir jos palaikymo mechanizmą“, – sakė H. Vaicekauskas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius taip pat tvirtino netikįs mokytojo įsivertinimo paprastumu: „Žinant švietimo vadybos principus Lietuvoje, įrodinėjimas taps labai svarbus ir paskatins nepasitikėjimą mokytoju dėl jo savianalizės, ataskaitų, pridės formalizmo, prieš kurį esą visi kovoja.“

„Ministerijoje ekspertai  įsivaizduoja, kad dirbdami su popieriais mes kompetencijas įgyjame, o tada einame pas vaikus ir dirbdami tiesioginį darbą kompetencijas prarandame“, – sakė viena konferencijoje dalyvavusi mokytoja.

Jos nuomone, privaloma atestacija atitrauks mokytojus nuo darbo su vaikais. Mokytoja įsitikinusi kad pedagogas neturi kas ketverius metus įrodinėti, kad neprarado kompetencijų, lygiai taip, kaip to neturi įrodinėti ir profesoriaus laipsnį turintis akademikas.

Privaloma atestacija atitrauks mokytojus nuo darbo su vaikais

Be to, Lietuvos švietimo profsąjungos atstovų nuomone, abejonių kelia koncepcijoje minimi ketveri kvalifikacijos kėlimo metai. Svarbiausias čia kylantis klausimas yra štai toks: kaip bus nustatoma, kiek pedagogas pakėlė savo kvalifikaciją ir ar pasiekė planuotus tikslus?

Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministro patarėjas Gytautas Damijonaitis sakė, jog žiūrint į modernų pasaulį, kiekvienoje profesijoje kiekviena veikla yra vertinama: „Nereikia įsivaizduoti, kad visų profesijų atstovus vertinsime, o mokytojo darbas vertinamas nebus“.

Pedagogai bus tobulinami universitetuose

Koncepcijoje siūloma, jog kvalifikacijos tobulinimas turėtų nuosekliai pratęsti profesionalaus mokytojo rengimą aukštojoje mokykloje.

A.Jurgelevičius tvirtino, kad įgyvendinus šią koncepciją, visą kvalifikacijos kėlimo sistemą į rankas sutelks aukštųjų mokyklų administracijos.  „Bus sugriauta dabartinė kvalifikacijos tobulinimo struktūra, kurią dešimt metų Lietuva kūrė naikindama centralizuotą šių paslaugų monopolį. Paslaugos buvo išskaidytos po savivaldybes, ir nors centrai dirba ne idealiai, jie yra arčiau mokyklų ir gali lanksčiau reaguoti, rengti geriau pritaikytas paslaugas. Dabar bus viskas naikinama“, – sakė A. Jurgelevičius.

Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministerijos atstovė A. Razmantienė sakė, kad pedagogų profesinės kvalifikacijos sritys, formos ir būdai turi būti gerokai įvairesni nei egzistuoja dabar.

Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjais koncepcijoje apibrėžiami ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Tarp pirmųjų įstaigų, galinčių teikti kvalifikacijos tobulinimo paslaugas yra minimi universitetai, taip pat kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, tarp kurių paminimi ir švietimo centrai. Kaip leido suprasti švietimo ir mokslo ministerijos ekspertė, aukštosios mokyklos nespės patenkinti visų pedagogų poreikio, taigi švietimo centrai veiks kaip pagalba universitetams.

Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjais koncepcijoje apibrėžiami ir fiziniai, ir juridiniai asmenys

Kaip tvirtino A. Razmantienė, priimant tokį sprendimą remtasi tyrimais, kurie esą liudija apie pedagogų nepasitenkinimą švietimo centrų darbu, tačiau tam prieštaravo ir diskusijoje susirinkę mokytojai, ir profesinės sąjungos atstovai. Jie tikino, jog neatlikti jokie objektyvūs efektyvumo ir mokytojų nuomonės tyrimai, kurie leistų kompetentingai įvertinti švietimų centrų darbą Lietuvoje.

Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė „Bernardinai.lt“ pabrėžė, jog bet kokios įstaigos ar žmonių darbo „tobulumui ribų tikrai nėra“, tačiau švietimo centrai pedagogams teikia kvalifikuotas paslaugas: „Dabar turime arčiausiai mokyklų, rajonuose, miestuose, veikiančius švietimo centrus, kurie yra kvalifikuoti organizatoriai, žino žmonių poreikius ir juos tenkina. Be to, jų paslaugas galima gauti neleidžiant pinigų kelionės išlaidoms, dienpinigiams, nakvynėms“, – tvirtino Z. Jesinienė. Jos nuomone dabar pirmumo teise organizuoti kvalifikacijos tobulinimo kursus galės naudotis viešosios įstaigos ir akcinės bendrovės, o kokiais kriterijais remiantis tai bus daroma – nežinia.

Koncepcijai įgyvendinti skiriamų pinigų klausimas atsakytas nebuvo

Vienas paskutinių, tačiau nemažiau svarbių klausimų, kurį kėlė ir mokytojai, švietimo profesinės sąjungos atstovai, buvo apie koncepcijai reikalingus įgyvendinti pinigus.  „Kam priimti koncepciją, jei nėra jos įgyvendinimui reikalingų pinigų?“ – klausė mokytojai.

A.Jurgelevičius tvirtino, kad koncepcijai įgyvendinti reikės milijardinių ar milijoninių sumų ir kad tie pinigai bus atrasti mokytojų sąskaita: „Visi žinome, kad materealiame pasaulyje niekas ir niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta. Turiu įtarimą, kad didelė dalis mokytojų, ministerijos nuomone, turi nepelnytai aukštas kvalifikacijas, gauna didelius atlyginimus. O po šios reformos, tokių mokytojų bus mažiau, tad pinigus bus galima panaudoti reformos tęstinumui“, – įžvalgomis dalijosi A. Jurgelevičius.

Kitas dalykas, taip pat susijęs su pinigais, yra aukštųjų mokyklų išlaikymas. „Mažėjant studentų skaičiui, matyti, jog akademiniuose sluoksniuose kyla panikos bandos dėl mažėjančių krepšelių skaičiaus. Kadangi mokytojų kvalifikacijos tobulinimui skiriama daug pinigų, dalį jų, priėmus koncepciją, galės užsidirbti universitetai“, – sakė A. Jurgelevičius.

Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė „Bernardinai.lt“ paklausta, ką mano apie koncepciją, tvirtino, jog „ši koncepcija, ryškėja, yra priimta tam, kad būtų galima pasinaudoti lėšomis: ar tai būtų Europos Sąjungos fondų lėšos, ar tai būtų mokinio krepšelio lėšos, iš kurio dalinai finansuojamas mokytojų kvalifikacijos kėlimas.“

Jos nuomone, niekas nepaklausia mokytojų, ar šito reikia, be to, niekas nėra sukūręs mokytojų darbo kokybės įvertinimo kriterijų: „Vienintelis kriterijus yra egzaminas, į kuriuos eina ne visi moksleiviai, ne visi renkasi vidurinį išsilavinimą, ir tikrai ne visiems lemta būti tais pačiais pažangiausiais“. Bėda dar ir ta, kad „pedagogu žmogus tampa tada, kai niekur kitur neįstoja, tad ir pats pedagoginis universitetas keičia pavadinimą ir turi jungtis su Vilniaus Universitetu tam, kad išsilaikytų mūsų universitetinėje švietimo sistemoje.“

Mokytojas jau ir taip apkrautas papildomais darbais, o jo kvalifikacij yra keliama kasdien

Dėl to, aiškino Z. Jesinienė, ministerijai kyla poreikis suvaldyti šią padėtį, tačiau dėmesio visai nekreipiama į mokytoją, kurio darbas bus apsunkintas.

„Mokytojas jau ir taip apkrautas papildomais darbais, o jo kvalifikacija, priešingai nei teigiama dabar, yra keliama kasdien, rengiantis pamokai, ieškant žinių, dirbant per pamokas. Jis yra tas asmuo, kuris į klasę nepasirengęs neateis. O to niekas neįvertina, ne tik moraliai, bet ir materialiai“, – tikino Z. Jesinienė.

Jos nuomone, švietimo ir mokslo ministerija padarė klaidą, nederindama parengtos koncepcijos su pedagogų bendruomene, pavesdama jos kūrimą valdininkams, nesuprantantiems, kaip dirba mokytojai.  Pristatyti koncepcijos metmenys liudija apie tai, jog tai yra pagrindinės gairės-darbinis idėjų rinkinys, o ne galutinis dokumentas. Švietimo ir mokslo ministerija šiuos metmenis liepos mėnesį pristatė viešiems svarstymas ir diskusijoms. Viešosios konsultacijos vyko visoje Lietuvoje. Ir, kaip tvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Švietimo organizavimo skyriaus atstovė Audronė Razmantienė, koncepcija tvirtinama nebus, kol visos suinteresuotos grupės nepateiks pastabų.

Kitą savaitę Žemaitijos regioninis susivienijimas rengia koncepcijos aptarimą, kurio metu kilę pasiūlymai bus įtraukti į Lietuvos švietimo profesinės sąjungos siūlymus dėl koncepcijos. Tada šis dokumentas, aptariantis ir nagrinėjantis koncepciją, bus pateiktas Švietimo ir mokslo ministerijai.

Kai suinteresuotos visuomenės dalys koncepciją aptars ir ji bus suredaguota pagal pastabas, bus priimami poįstatyminiai teisės aktai ir įgyvendinami jau egzistuojantys. Reikėtų atnaujinti ir kitus svarbius su koncepcija susijusius dokumentus, pavyzdžiui, mokytojų profesijos kompetencijų aprašą, o pagal jį atlikti ir kvalifikacinių reikalavimų patikslinimus.

Kristina Urbaitytė