Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais. Paremti

2011 11 23

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Stafford Betty. Mizuko kuyo

Nuotrauka: voyagesphotosmanu.com

Japonų kalboje mizuko reiškia persileidimo metu prarastą ar sąmoningai pašalintą vaisių. Jizo bodisatva, budistų šventasis, pasišventęs padėti mizukoms gauti antrą galimybę gyventi. Jizo turi ir kitų pareigų, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais, kai Japonijoje ypač išaugo abortų skaičius, pagrindinis jo rūpestis – negimę kūdikiai.

Kalbant tiksliau, Jizo gelbėja negimusiuosius nuo baisaus likimo. Be jo pagalbos jie negalėtų persikelti per mitinę Sanzu upę į amžinąjį gyvenimą, iš kurios vėl galės grįžti į gyvenimą, kai vėl įsikūnys. Daugelyje skulptūrų Jizo vaizduojamas laikantis savo rankose kūdikį, tuo tarpu kiti du glaudžiasi prie jo kojų.

Jizo rūpinasi ne tik negimusiais naujagimiais, tačiau ir jų tėvais, ypač mamomis. Anot žurnalistės Peggy Orenstein, apie pusė japonų moterų, kurioms atliktas abortas, atlieka ritualą, žinomą kaip mizuko kuyo, arba „atsiprašymo ir atminties ritualą“. Taip pat jį atlieka ir tos, kurioms nepavyksta kūdikio išnešioti. Žydų kilmės P. Orenstein, pro-choice šalininkė, dirbdama Japonijoje pati prarado kūdikį ir kreipėsi į Jizo, kad jis padėtų įšgyventi netikėtai užklupusį sielvartą.

Kaip ir daugelis kitų šalių moterų, japonės išgyvena didelių sunkumų dėl priimto sprendimo. Tai, kas prasideda kaip „neišvengiamybė“, vėliau tampa niekad nesibaigiančia sąžinės graužatimi. Tuomet geriausias būdas susidoroti su kalte – mizuko kuyo.

Ritualas gali būti prašmatnus ir brangus, gali būti paprastas ir pigus. Jis prasideda įsigyjant ar išsinuomojant iš akmens iškaltą mizuko lėlę. Lėlė, kuri panaši į miniatiūrinį vienuolį, yra aprengiama nelyg kūdikis, jai užmaunama vaikiška kepurytė ir užrišamas seilinukas, paprastai raudonos spalvos. Figūra yra pastatoma į ilgą kitų mizuko eilę vietos kapinėse ar šventykloje, kurioje stovi didelė Jizo skulptūra.

Anot P. Orenstein, „moteris kartais uždega žvakelę ir sukalba maldą… Kartais ji palieka ranka rašytą atsiprašymą ant medinės lentelės. Kartais palieka aukų: maisto, gėrimo, gėlių, smilkalų ar lėlę. Ritualas gali būti vienkartinis ar kartojamas kiekvieną mėnesį, arba kiekvienais metais“.

Moteris kreipiasi tiesiogiai į Jizo arba mizuko. Abiem atvejais tikimasi, kad mamos atsiprašymas dėl to, „ką ji turėjo padaryti“, bus išgirsas. Kai kurios japonės bijo, kad mizuko nepaisymas gali atnešti šeimai nelaimių, todėl ritualo motyvas ne visada būna altruistinis.

Jizo šventyklų pilna visoje Japonijoje.

Skaitytojams katalikams gali pasirodyti įdomu tai, kad japonai mizuko nelaiko pilnu žmogumi. Mizuko tiesiogine prasme reiškia „vandenų vaikas“. P. Orenstein aiškina, kad japonai tradiciškai tiki, jog „gyvybė įsilieja į būtį pamažu, kaip skystis“. Kitais žodžiais tariant, vaisius yra ne pilnas, tačiau potencialus asmuo. Iš to išplaukia japonų požiūris ir į patį abortą. Čia jis kitoks nei katalikiškose šalyse. Japonijoje toks veiksmas nelaikomas žmogžudyste. Nepaisant to, daugeliui japonų nutraukti net ir nepilno žmogaus gyvenimą yra didelės reikšmės įvykis.

Ar katalikai turi ką nors panašaus į šį budistų ritualą? Ar Bažnyčiai reikia katalikiško ritualo, kuris būtų atliekamas, kai motina atsisako gimdyti kūdikį? Galbūt kai kurioms moterims reikia viešo ritualo, kuriuo ji galėtų pripažinti savo kaltę ir išreikšti skausmą, taip išgydant save ir savo negimusį kūdikį? Ar toks pripažinimas atneštų dvasinę ramybę?

Taip, katalikų moterų išgijimas prasideda Sutaikinimo sakramento priėmimu, kai skausmo kamuojama sąžinė ieško išeities, tačiau būtent viešas savo kaltės išpažinimas japoniškąjį ritualą daro unikalų.

Arba beveik unikalų. Santa Cruze, Kalifornijos Šv. Juozapo vienuolyne, panašų į Jizo vaidmenį atlieka šv. Juozapo, Marijos vyro ir Jėzaus tėvo skulptūra. Šv. Juozapas vaizduojamas sėdintis, jis savo rankose laiko 6 mėnesių vaisiaus kūnėlį. Ant vienuolyną supančios tvoros – neišnešiotų ir pašalintų kūdikių vardai. Į vienuolyną atėjusi moteris duoda savo negimusiam kūdikiui vardą ir nuo to momento į jį kreipiasi tik juo. Taip dvasiškai gyjama.

Nors japonų visuomenė laikoma viena sekuliariausių pasaulyje, vis dėlto abortas ir čia išgyvenamas kaip didelis sukrėtimas. Taigi kaltė dėl abortų nėra „katalikiška problema“. Ar japonai turi ką nors panašaus į Dievo malonės tarpininką, koks yra Jėzus Kristus? Katalikai pasakytų, jog neturi. Kaip bebūtų vienas dalykas akivaizdus. Jie turi Jizo, išpildantį jų religinį poreikį tokiu unikaliu būdu. 

Staffordas Betty – religijotyros profesorius Kalifornijos valstijos universitete, Bakersfielde.

Vertė Zigmas Vitkus

National Catholic Reporter

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.