Mūza Rubackytė: „Neįmanoma pagroti kūrinio, jei jo neišgyveni čia ir dabar“

Apie antrajame Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje pagerbtus muzikos genijus, „Klajonių metus“ ir didžiųjų kompozitorių lobynus sutiko pasikalbėti aktyvi Lietuvos kultūros puoselėtoja, pedagogė, prestižinių fortepijono konkurso laureatė, kritikų įvardijama kaip ryškiausia ir svarbiausia šių laikų pasaulio pianistė – Mūza Rubackytė.

Kas išskirtinio numatoma II Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje? Kuo jis šiais metais skirsis nuo pirmojo?

Pirmiausia, kad ir koks klasikinės muzikos festivalis būtų, visada jam norisi linkėti ilgo gyvenimo. Pirmasis festivalis prasidėjo 2009 metais, kai Lietuva šventė „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ metus. Tada Vilniaus fortepijono muzikos festivalis turėjo daugiau europinį veidą. Jo devizas buvo – viso pasaulio muzikai groja europietišką muziką. Tai buvo specialiai pabrėžta, kadangi pirmieji klasikinės muzikos klodai susidarė būtent Europoje.

Šiemet II Vilniaus fortepijono muzikos festivalis jau orientuotas ne tik į Europos, bet ir į kitus kraštus, atlikėjus. Festivalio struktūra – orkestrų koncertai, soliniai meistrų rečitaliai, taip pat gabių vaikų puoselėjimas (Mstislavo Rostropovičiaus fondo koncertas), ne mažiau svarbių, naujų lietuvių konkurso laureatų pristatymas – išlieka ir toliau. Šiais metais remiamės lygiai ta pačia formule, kaip ir pirmajame festivalyje, keičiasi tik turinys. Šis fortepijono muzikos festivalis yra skirtas dviem išskirtinėms sukaktims – Ferenco Liszto 200 metų jubiliejui ir mums nepaprastai svarbaus lietuvių menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio  100-osioms mirties metinėms.

Taip pat vienas iš įdomesnių festivalio momentų – tai transkripcijos per fortepijono prizmę perleisiančios F. Liszto mėgstamų kompozitorių kūrinius. F. Lisztas buvo vienas iš tų, kuris yra parašęs apie 50-ties kompozitorių transkripcijų (t.y. kitam instrumentui ar orkestrui parašytas kūrinys, kuris yra pritaikytas fortepijonui). Jis visada jautė pareigą propaguoti praeities muzikus bei jo laikmečio kompozitorius (Bachą, Mozartą, Hendelį, Beethoveną, Berliozą, Verdį, Rossinį, Bellinį, Wagnerį, ir daugelį kitų).

Kodėl festivalis suorganizuotas tik po dvejų metų pertraukos?

Kartu su Filharmonija nutarėme, kad festivalis bus organizuojamas kas dvejus metus. Tai priklauso nuo įvairių priežasčių: viena jų – mano keliaujančios muzikės profesija tokia, kad aš kiekvienais metais nesugebėčiau jo suorganizuoti. Tai yra didžiulis darbas metams į priekį, nes reikia kurti festivalio koncepciją, ieškoti atlikėjų, derintis prie jų programų sudarymo ir galiausiai – didžiulės finansinės paieškos. Kasmet organizuoti festivalį būtų sudėtinga. Tokiu atveju, jau šiandien turėčiau pradėti dirbti III Vilniaus fortepijono muzikos festivaliui, o juk norisi atsipūsti, pati turiu mokytis naujų koncertinių programų, tobulėti. Daug koncertuoju, tebeužsiimu pedagogine veikla, esu meno vadovė ne tik šio festivalio, tačiau ir kito, Prancūzijoje dirbu žiuri konkursuose, Tarptautinėje Liszto asociacijoje (ILA), visko būtų gal kiek per daug.

Šiais metais tikriausiai daug energijos reikėjo sudarant festivalio programą, kadangi minimos dviejų iškilių asmenybių sukaktys. Ypač daug dėmesio šįmet skiriama M. K. Čiurlionio atminimo įprasminimui. Kaip festivalyje bus atspindėtas šis menininkas?

Abu kompozitoriai, kurių sukaktis šiais metais žymime, yra nepaprastai svarbūs. Ypač M. K. Čiurlionis, kuris apskritai yra svarbus mūsų tautiniam identitetui. M. K. Čiurlionis labai gili asmenybė. Su šiuo menininku mane sieja ypatingas ryšys – mokiausi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, jo muzika, tapyba – tai mano vaikystė, tai dalis mūsų.

Kai prieš metus lankiausi Kaune, labai norėjau aplankyti M. K. Čiurlionio galeriją ir parodyti ją savo sužadėtiniui, tačiau buvo pirmadienis, ir galerija nedirbo, paskambinau galerijos direktoriui, ir jis visiškai spontaniškai atidarė muziejų. Taip mes atsidūrėme dviese tuščioje meno galerijoje, ir aš supratau, kiek į mus daug buvo įdėta vaikystėje ir kiek mes daug iš M. K. Čiurlionio gavome, mat galėjau būti profesiniu gidu. Šis menininkas yra unikali asmenybė, todėl džiaugiuosi, kad pasauliui jis atveriamas vis labiau.

Mane labai dažnai kviečia pristatyti šį menininką, padėti kuruoti renginius, susijusius su šio kompozitoriaus pristatymu svetur. Garsi leidybinė muzikos firma „Naxos“ šiais metais išleido 1994 metais įrašytus 2 Čiurlionio diskus. Koks man buvo džiaugsmas sužinoti, kad šio gigantiško koncerno pardavimų data bazėje šis Čiurlionio diskas yra šešioliktas pagal pardavimo intensyvumą! Tokio susidomėjimo kompozitoriumi, koks jis yra dabar, anksčiau tikrai nebuvo. Esame laiko kelyje, kuris yra labai svarbus ne tik mums, bet ir pasauliui.

Šiais metais, renginių, pristatančių M. K. Čiurlionį netrūksta, tačiau aš ypač džiaugiuosi, galėdama šį talentą pristatyti II Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje. Vienas iš kompozitoriaus įprasminimo būdų festivalyje bus užsienio atlikėjų grojami Čiurlionio kūriniai. Jie mielai sutiko į savo repertuarą įtraukti Čiurlionio kūrinius, daugelis atlikėjų sutiko pagerbti mūsų tautai svarbų menininką – jei  ne savo programoje, tai „bisuose“.

Taip pat festivalyje pagerbsite ir dar vieną iškilią asmenybę – F. Lisztą. Kodėl būtent šiam menininkui yra skiriamas toks didžiulis dėmesys visame pasaulyje?

Kalbant apie F. Lisztą – tai didžiulis tarptautinis įvykis, jo metai švenčiami visame pasaulyje. Jis buvo viena ryškiausių XIX amžiaus asmenybių – kompozitorius, dirigentas, atlikėjas, instrumentų vystymo meistras, literatas. Tai asmenybė, be kurios joks aktyvus kultūrinis gyvenimas Europoje nebūtų vykęs. Pragyvenęs didžiulį gyvenimą, jis mums paliko tiek daug Lisztų, kad mes nė nežinome, kurį mes mylime, o kurio galbūt ir ne.

F. Lisztas yra iš tų asmenybių, kurias būtina atverti. Aš pati kasdieną vis iš naujo atrandu jį, ir jame dar ir atrandu save. Jis mane lydėjo nuo pat ankstyvosios jaunystės – kaip pedagogas, atlikėjas, galiausiai kaip asmenybė, kaip žmogus. Ši neišsenkanti asmenybė yra ir liks atvėrimų užtaisu dar daugelį metų, nenuilstamai mus stebinanti ir žavinti savo kūrybiškumu ir dvasingumu.

Pasigerėti ar susipažinti su F. Liszto lobynais šįmet (spalio 22 dieną) jo muzikos gerbėjai galėjo bet kuriame pasaulio kampe. Atrodo, kad gimtadienis subūrė visus jo kūrinius mėgstančius groti atlikėjus į vieną didelį būrį. O kaip savo mylimo kūrėjo gimtadienį atšventėte Jūs?

Tikra tiesa. Per jo gimtadienį „Kristaus oratorija“ skambėjo visame pasaulyje. O aš per F. Liszto gimtadienį buvau Meksikoje. Šiai dienai buvau gavusi net 8 pasiūlymus groti, tačiau išsirinkau patį egzotiškiausią – koncertą Meksikoje. Buvo organizuotas specialus rečitalis Menų centre, kuris yra viena svarbiausių šiuolaikinio meno Meksikos salių. Tai buvo ypatingas rečitalis, ypatinga auditorija, buvau nepaprastai laiminga.

Visus metus teko labai daug keliauti ir pristatyti F. Lisztą visame pasaulyje – nuo Japonijos iki Islandijos, nuo Pietų ir Šiaurės Amerikų iki Dubajaus.

Man buvo labai džiugu, kad F. Liszto muzika visur tebėra suprantama, gyvybinga, aktuali ir patraukli. Ji entuziastingai priimama net ir tokiuose atokiuose kampeliuose kaip Kolumbija, kur ši muzika tikrai neskamba kiekvieną dieną. Su džiaugsmu konstatuoju, kad F. Liszto 200 metų jubiliejus nėra vien tik jo karūnavimas ir konstatavimas jo svarbos pasauliui. Tai greičiau yra jo atvėrimas.

F. Lisztas Jūsų koncertinėse programose yra vienas dominuojančių kompozitorių. Esate sugrojusi nemažai jo kūrinių, tačiau labiausiai kritikai Jus yra įvertinę už ciklą „Klajonių metai“.

„Klajonių metai“ – mano gyvenime buvo ypatingas projektas. Tai yra gigantiškas 3 ciklų kūrinys, kuris apima žmogaus gyvenimą nuo jaunystės iki senatvės. Tai jausmų metamorfozės nuo žemiškos iki dvasiškos meilės. Savo repertuare „Klajonių metus“ turiu daugiau nei dešimt metų. Ne per seniausiai Rygoje paskutinį kartą sugrojau visą „Klajonių metų“ ciklą. Prieš tai jį grojau Prancūzijoje, Olandijoje, Italijoje, taip pat ir Meksikoje, ir Argentinoje, ir Peru, ir Lietuvoje. Su šiuo kūriniu išmaišiau visą pasaulį.

Kaip įmanoma vieno pasirodymo metu sugroti tokį gigantišką ir tiek emociškai, tiek fiziškai sudėtingą kūrinį?

Kai tik atverčiau šio kūrinio natas pirmą kartą, aš lygiai tą patį pagalvojau, kad tai yra neįmanoma ir labai sudėtinga. Juo labiau kad pasaulyje iki manęs visas šis ciklas per vieną dieną dar nebuvo atliekamas. Labiausiai bijojau, ar pajėgsiu emociškai tai padaryti. Pirštai gali būti gyvi, galva irgi gali būti žvali, tačiau jis yra toks stiprus kūrinys, kad yra emocinės perkrovos rizika. Tai juk tikrų tikriausias romantizmas. Negalima nieko dirbtinai daryti, jei to neišgyveni. F. Liszto muzika apskritai yra ta, kurios pagroti neįmanoma, jei jos neišgyveni čia ir dabar. Ir tai atsitinka, kai pats išgyveni nemažai pačioje scenoje. Juk buvimas scenoje yra gyvenimo dalis. Be abejo, reikia profesinio pasiruošimo, technikos, atminties, ir kai visa tai yra, noras išgyventi tą momentą su publika yra svarbiausias dalykas. Tiesą sakant, tik tai mane ir domina – kartu su klausytoju mene išgyventi didžias akimirkas.

Bet F. Lisztas juk gali vieną dieną tapti nuolatine Jūsų vizitine kortele.

Gyvenime yra dažnai klijuojamos etiketės. Turiu pripažinti, kad jos yra ne tik etiketės, bet kartais ir tiesa. Jeigu žmogus gali save išreikšti šioje srityje, kodėl gi ne? Manęs tai neapriboja kaip atlikėjos, taip pat esu išleidusi daugybę kitų kompozitorių sukurtų kūrinių plokštelių (iš 20 išleistų CD, bene 5 yra skirti F. Lisztui). Be jokios abejonės, Lisztas yra vienas mylimiausių mano kompozitorių, tačiau ir stiprus susižavėjimas šia iškilia asmenybe man neužveria kelių ieškoti toliau.

Esu iš tų žmonių, kuriems reikia daug. Stengiuosi į viską žiūrėti plačiai, negaliu išsirinkti vieno, nes man reikia daug. Tačiau F. Lisztas man galbūt yra kaip įkvėpimas, ta asmenybė, kuri man padėjo formuotis ir ligi šiol man tai padeda daryti. Ir visa tai yra dėl jo įvairiabriauniškumo ir eklektizmo – gerąja prasme.

O Jūsų, kaip atlikėjos, esančios šiame nuolatinio formavimosi kelyje, negali apriboti tegu ir tokia iškili ir įdomi asmenybė kaip F. Lisztas?

Vandenynas negali apriboti, ežeras – taip.

Tai ar yra kompozitorių, kurie prilygtų šiam kūrėjui?

Sunku tokį atrasti… Nepaisant to, kitais metais F. Liszto mano koncertinėse programose bus mažiau. Yra kitų programų, kitų planų ir įrašų, koncertų su orkestru. Svarbiausi koncertai bus susiję su kitais kompozitoriais – šiuolaikiniais, 20-ojo amžiaus. Tačiau F. Lisztas visada liks mano auksinėje dėžutėje ir aš, kada norėsiu, galėsiu visa tai išsitraukti ir grįžti prie to.

Kūrinių repertuaras yra toks beribis, yra kompozitorių, gyvenančių 30 metų kaip Schubertas, ar 40 metų kaip Chopinas, F. Lisztas gyveno beveik 80 metų ir buvo visą laiką labai produktyvus. Vien dėl to jo kūrinių katalogas yra toks turtingas. Pavyzdžiui, M. Ravelio fortepijono muzikos diskografiją sudaro tik 2 diskai, tuo tarpu F. Liszto jau dabar yra įrašyti 99 diskai. Ir tai dar ne pabaiga.

II Vilniaus fortepijono muzikos festivalį iškilmingai atidarėte F. Liszto koncertu „Uošvis ir žentas“ su simfoniniu orkestru, o festivalį užbaigsite intriguojančia talentingų muzikų – legendų dvikova. Papasakokite plačiau apie festivalio uždarymo koncertą.

Paskutinis koncertas bus skirtas legendinei dvikovai. F. Lisztas išvyko iš Paryžiaus dėl meilės priežasčių. Atvykęs į Šveicariją, jis su savo išrinktąja (ištekėjusia grafiene Marie d‘Agoult) norėjo atitolti nuo apkalbų, kurios sklido Ženevoje. Pradėjo nemokamai dėstyti vienoje Ženevos konservatorijoje, o tuo tarpu Paryžiuje į garsiausio pianisto vietą pradėjo kėsintis naujas fortepijono liūtas Sigismundas Thalbergas. F. Lisztas apie tai sužinojęs sugrįžo į Paryžių, kad primintų apie save, o tuo tarpu jo draugai suorganizavo fortepijoninę dvikovą su S. Thalbergu. Panašia dvikova ketiname uždaryti ir II Vilniaus fortepijono muzikos festivalį, kartu su italų pianistu Francesco Nicolosi. Festivalio uždarymo koncerte skambės ne tik F. Lisztas, bet ir S. Thalbergas. Šiuo koncertu mes norime priminti apie šį įvykį ir kartu parodyti, kad tarp dviejų (ar daugiau) talentingų kūrėjų negali būti kovos, turi būti tik bendrumas, kurį vienija puiki muzika.

Šias metais, uždariusi II Vilniaus fortepijono muzikos festivalį, daugiau Lietuvoje negrosite. Kokie artimiausi koncertai numatomi ateityje ir kada bus galima Jus išvysti Lietuvos scenoje?

Su Vilniaus festivaliu rengiame vieną projektą. Nenorėčiau detalizuoti, tačiau labai tikiuosi, kad viskas pavyks ir galėsiu Lietuvoje pavasarį pagroti labai įdomų ir naują koncertą.

Po festivalio panirsiu į naujus darbus. Kaip tik mokausi naują sudėtingą Krzysztofo Pendereckio koncertą. Jį pirmą kartą grosiu sausio mėnesį Puerto Rike. Labai laukiu šito pasirodymo, nes šį kūrinį įsimylėjau vos jį išgirdusi. Tai Rugsėjo 11-osios tragiškų įvykių inspiruotas kūrinys, pavadintas „Ressurection“. Šis fortepijonui parašytas koncertas turi jėgos, tragizmo, dramos, nevilties, todėl iš karto po festivalio panirsiu į jį ir bandysiu tai muzikoje išgyventi…