2011 12 01

Kristina Urbaitytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Keturios savivaldybės išbandys naują neformaliojo ugdymo sistemą

Nuo šių metų rugsėjo Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio rajonų ir Panevėžio miesto savivaldybės rengiasi išbandyti neformalaus ugdymo modelį. Jos pasirinktos iš 22 norą bandomajame projekte išreiškusių dalyvauti savivaldybių.

Projektą vykdo Ugdymo ir plėtotės centras, kurio atstovė Neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Asta Morkūnienė, sakė, jog bandomajame projekte dalyvaujančios savivaldybės yra labai geranoriškai nusiteikusios, lanksčios, iniciatyvios ir linkusios ieškoti sprendimų. O jų priimti reikės. Ir ne vieną.

Kaip sakė švietimo ir mokslo ministro patarėjas Albertas Lakštauskas, šis pilotinis projektas nesiaiškins, ar neformalaus ugdymo modelis, įvedantis neformaliajam ugdymui skirtą krepšelį, yra tinkamas. „Projektas nėra skirtas klausimui, ar to reikia, atsakyti. Reikia. O bandomajame projekte bus stengiamasi išsiaiškinti, kaip tai turės vykti“, – sakė A. Lakštauskas.

Badymui pasiryžę miestai rengiasi pokyčiams

Šiuo metu, Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pasirenkamojo ugdymo užsiėmimus dabar lanko apie 23 proc. visų Lietuvos vaikų. O tai esą per mažas procentas.

Naujas pasirenkamojo ugdymo finansavimas, kaip tikina Švietimo ir mokslo ministerija, paskatins didesnę užsiėmimų pagal vaikų pomėgius ir poreikius pasiūlą. Remiantis ministerijos prognozėmis, į ugdymo veiklas turėtų įsitraukti apie 50 proc. vaikų.

Pasirenkamasis vaikų švietimas bus dviejų krypčių, kurios gaus skirtingo dydžio krepšelius. Tai – neformalusis ugdymas su 100 Lt krepšeliu ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, įgyvendinamas per specializuotas muzikos, dailės, sporto ar kitas mokyklas, kurių krepšelio dydis priklausys nuo vaiko pasirinktos ugdymo programos (pavyzdžiui, šokio ir pan.).

Visam projektui skirta iki šešių milijonų litų iš  ES Socialinio fondo ir Lietuvos biudžeto lėšų. Šie pinigai keliaus finansuoti  abi pasirenkamojo ugdymo dalis (neformalųjį ugdymą  ir formalųjį ugdymą papildantįjį). Rengiamasi suderinti paslaugų teikėjų veiklą, nustatyti kokybės atitikimo kriterijus, taip pat akredituoti programas, kurios bus vertinamos savivaldybėse. Jei programa, gavusi akreditaciją, stebėjimo metu pasirodys netinkama ir neatitinkanti nustatytų kokybės kriterijų, akreditacija bus atimta.

Taigi bandomasis projektas, kaip aiškino A. Morkūnienė, skirtas patikrinti, ar visa ši aprašyta sistema veiks praktiškai. O kilus problemoms, tikimasi atrasti tinkamą ir jau praktika pagrįstą sprendimo būdą.

„Turėdami štai tokį finansavimą, sudarome sąlygas planuojamiems pokyčiams. Tikimės išplėsti tiekėjų tinklą bei suteikti vaikui paskui jį keliaujantį finansavimą“, – sakė A. Morkūnienė.

Iš projekto lėšų bus sukurta elektroninių paslaugų sistema, padėsianti administruoti visas neformalaus ugdymo paslaugas ir suvesti naudojimosi jomis statistiką. Vienas didesnių siekių – paskaičiuoti naujos finansavimo sistemos efektyvumą, įvertinant, kiek vaikų įtraukiami į pasirenkamojo ugdymo sistemą, bei suregistruoti visas kokybės kriterijus atitinkančias veiklas, taip padedant tėvams ir palengvinant jų ir vaikų apsisprendimą.  

Pilotiniame projekte dalyvaujančiose savivaldybėse yra šiek tiek daugiau nei 26 tūkst. mokinių. Visiems, kurie pasirinks naujai sukurtas ir akredituotas programas, vasario – birželio mėnesiais bus skiriamas finansavimas.

Preliminiariais skaičiavimais, per dvejus projekto metus bus parengti 25 dokumentai, reglamentuosiantys pasirenkamąjį ugdymą, taip pat reikės parengti atitiktį su dabar galiojančiais dokumentais, bus teikiamos konsultacijos mokytojams, pasirenkamojo ugdymo paslaugų teikėjams, savivaldybėms. Visose savivaldybėse turėtų susikurti ekspertinės grupės, kuriose dalyvavimo tikimasi iš politikų, informacinių technologijų ekspertų, ekonomistų, paslaugų teikėjų, tėvų ir vaikų.

Kitais metais pasirenkamojo ugdymo krepšelius turės visi šalies vaikai

Projekto metu neformaliojo ugdymo programų finansavimas pagal krepšelio principą bus išbandomas iki šių mokslo metų pabaigos, o išnykus abejonėms dėl finansavimo, neformalaus ugdymo paslaugų teikėjų akreditavimo tvarkos, modelis pradės veikti visoje Lietuvoje. Tikimasi, jog tai nutiks 2012 m. rugsėjį.

„Krepšelio finansavimas neformalaus ugdymo finansavimui yra daug efektyvesnis nei bendrajame ugdyme. Tai atradau 2003 metais“, – sakė A. Lakštauskas ir pridūrė, jog šis finansavimo metodas yra skatinantis vaikų įsitraukimą, ko dabartinėje sistemoje nėra.

Pasirenkamojo ugdymo krepšelis nebus įvestas šiuo metu veikiančių neformalaus ugdymo sričių ir dalyvių sąskaita. Iš valstybės biudžeto neformaliam vaikų ugdymui tikimasi gauti apie 10 mln. litų. Dalį pinigų turėtų skirti ir pačios savivaldybės.

Anot A. Lakštausko, atsiveria daugiau galimybių neturtingiems bei atokiau gyvenantiems vaikams, kurie iki šiol į jokius būrelius ir užsiėmimus nepatekdavo. Be to, tarp įstaigų turėtų rastis konkurencija. „Kiekvienas, teikiantis tokias paslaugas, turėtų būti suinteresuotas kokybe ir paslaugų įvairove. Tokia šiandien egzistuoja tik tarp studijų ir klubų, veikiančių privačiomis lėšomis“, – pasakojo A. Lakštauskas.

„Bernardinai.lt“ primena, kad neformaliojo ugdymo programos siekia ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenines, socialines kompetencijas. Jas rengti ir įgyvendinti galės jaunimo centrai, klubai, organizacijos ir kitos su vaikais dirbančios įstaigos bei laisvieji mokytojai. Formalųjį švietimą papildantis ugdymas – formalizuotos programos, skirtos sistemingai gilinti tam tikros srities žinias ir gebėjimus, suteikti papildomų dalykinių kompetencijų.