Paminėtos Lietuvos aktyvistų fronto Vilniaus karinio štabo 70-osios žūties metinės

Gruodžio 18 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo paminėtos 70-osios metinės, kai sovietų okupantai Nižnij Novgorodo (buvusio Gorkij) kalėjime sušaudė antisovietinio pasipriešinimo organizacijos, Lietuvos aktyvistų fronto (LAF), Vilniaus karinio štabo vadovybę.

Tada buvo sušaudyti: Lietuvos LAF vadas mjr. Vytautas Bulvičius, kpt. Juozas Kilius, ltn. Juozas Radzevičius, ltn. Leonas Žemkalnis, Vilniaus geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Jurgis Gobis, advokatas Aleksas Kamantauskas, mokytojai Stasys Mockaitis ir Antanas Skripkauskas.

Minėjimo metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas dr. Arūnas Bubnys perskaitė pranešimą apie Lietuvos aktyvistų fronto veiklą, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai išnešė gėles, kurios vėliau buvo padėtos prie Lietuvos aktyvistų fronto Vilniaus karinio štabo paminklinės lentos, 1863 m. sukilėlių kryžiaus Lukiškių aikštėje, Genocido aukų paminklo Aukų gatvėje, paminklų Rasų kapinėse: prie 1941 m. žuvusių sukilėlių kapų, 1920 m. žuvusių Lietuvos karių kapų, Nežinomo kareivio kapo ir dr. Jono Basanavičiaus kapo.
 
Lietuvos aktyvistų frontas (LAF) – tai antisovietinio pasipriešinimo organizacija, veikusi 1940–1941 m. Tai pirmoji Lietuvos istorijoje organizacija dėl bendro tikslo – nepriklausomybės atkūrimo, sutelkusi įvairių politinių srovių ir pažiūrų žmones, parengusi ir įvykdžiusi 1941 m. Birželio sukilimą. Sukilimas buvo pradėtas pirmąją Vokietijos-Sovietų Sąjungos karo dieną – birželio 22-ąją ir vyko savaitę. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kuri 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir atsišaukimą į lietuvių tautą. Taip pat buvo paskelbta Lietuvos Laikinosios vyriausybės sudėtis. Lietuvoje vienintelėje iš sovietų okupuotų kraštų prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui kilo ginkluotas sukilimas.
 
Lietuvos aktyvistų frontas įsteigtas 1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne, Lietuvos įgaliotojo ministro ir pasiuntinio Vokietijoje Kazio Škirpos iniciatyva. LAF pradžia Lietuvoje buvo 1940 m. spalio 9 d. Kaune įvykęs slaptas pogrindininkų pasitarimas. Vilniaus ir Kauno štabai sudarė Vyriausiąjį LAF štabą ir kartu su užsienio štabu – Vyriausiąją LAF vadovybę. Viso Lietuvos LAF vadu buvo laikomas gen. štabo mjr. Vytautas Bulvičius.
 
Planuojant sukilimą ir suaktyvinus LAF veiksmus, sovietų saugumo pajėgos ėmė suiminėti LAF narius. Ypač nukentėjo Vilniaus karinis štabas: 1941 m. birželio 7–21 d. buvo suimta ir įkalinta 14 jo narių.

Krašto apsaugos informacija