2021 01 01

Kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Bažnyčios žinios

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Marija – Dievo Gimdytoja

Sk 6, 22–27; Gal 4, 4–7; Lk 2, 16–21

Pirmąją mūsų Viešpaties metų dieną Bažnyčia švenčia Švč. Mergelės Marijos,  Dievo Gimdytojos, šventę. Biblinis pagrindas – „Mano Viešpaties [gr. Kyrios]  motina“ (Lk 1, 43); „Atėjus laiko pilnatvei,  Dievas  atsiuntė savo  Sūnų, gimusį iš moters,  pavaldų Įstatymui, kad atpirktų esančius Įstatymo valdžioje ir kad mes  įgytume įvaikystę“ (Gal 4, 4–5). Su šiais bibliniais žodžiais dieviška Marijos  motinystė įžengė į krikščionybės slėpinio širdį.


Bažnyčios tėvai 431 metais Efezo Susirinkime paskelbė Mariją Dievo Gimdytoja (gr. Theotokos, lot.  Dei Genitrix). Bažnyčios  tradicijoje  prie šio titulo dar prisišliejo tą patį reiškiantis  „Dievo Motinos“ titulas.  Šį titulą reikia suprasti kristologiškai, kad išvengtume klaidingo įsivaizdavimo, jog dievybei atsirasti esmingai būtinas žmogus.

Visų pirmiausia jis skelbia, kad Jėzus yra tikras žmogus.  „Ar  ne todėl  sakome  Kristus  yra  žmogus,  kad gimė iš Marijos, kuri yra žmogiškas kūrinys?“ – klausė Tertulijonas († 240). Jėzus  panoro  priimti  ne tik žmogaus prigimtį, bet ir patirtį. Gnostikui  eretikui, kuris pakraupo nuo minties apie Dievą, „besivystantį įsčiose, gimstantį skausmuose,  nuplaunamą,  vystomą“, Tertulijonas atsakė: „Tai todėl, kad Kristus pamilo žmogų, o kartu su žmogumi pamilo ir jo atėjimo į pasaulį būdą.“

Antras ir  svarbiausias dalykas, paaiškinantis  „Dievo Gimdytojos“ titulą, kalba  apie Jėzų,  kuris  yra  tikras Dievas. Jeigu Jėzus būtų  tik žmogus, Mariją galėtume vadinti tik Jėzaus Kristaus gimdytoja (gr. Christotokos), bet  ne Dievo. Nustojus atpažinti Jėzuje Dievą, tapusį žmogumi,  „Dievo  Gimdytojos“ titulas iškart tampa piktžodžiavimas  Dievui. „Dievo Gimdytojos“ titulas tvirtina, kad Jėzus yra Dievas  ir žmogus viename asmenyje. Marijos  įsčios, pasak Efezo Susirinkimo tėvų, buvo „vestuvinis guolis“, kuriame įvyko Dievo ir žmonijos vestuvės.

Jeigu Jėzuje žmogiškoji ir  dieviškoji prigimtys  būtų buvusios sujungtos – kaip klaidingai  manė kai kurie pirmųjų amžių krikščionių mąstytojai – į išorinę arba moralinę vienybę (dieviškasis Žodis  ir žmogus Jėzus, kuriame dieviškasis  Žodis gyveno kaip šventykloje, o tai reiškia Jėzuje Kristuje sujungti du asmenys, „du Sūnūs“), tada Marija negalėtų būti vadinama Dievo Gimdytoja, bet tik Kristaus Motina.

„Susirinkimo tėvai,  – rašo šv.  Kirilas iš  Aleksandrijos († 444), – neabejojo vadinti šventąją Mergelę Dievo Gimdytoja, ir, žinoma, ne todėl, kad dieviškoji Žodžio prigimtis būtų gavusi pradžią iš jos, bet todėl, kad gimė iš jos šventas kūnas, turintis žmogišką sielą (prigimtį), prie kurios jungiasi dieviškasis  Žodis ir su ja, žmogiškąja  siela, sudarantis vieną asmenį.“ Tad Jėzus Kristus, žmogumi tapęs Dievo Žodis,  yra vienas  asmuo, turintis dvi prigimtis, kurios šiame asmenyje jungiasi nesumaišytos, nepakitusios, nepadalytos ir neatskirtos viena nuo kitos.

Šios dienos šventė galiausiai mums kalba apie Mariją. Ji vienintelė visatoje, kuri gali ištarti Jėzui tai, ką apie jį  pasakė  dangiškasis  Tėvas:  „Tu esi  mano  sūnus,  šiandien  aš  tave  pagimdžiau“  (Ps  2,  7). Pasak šv. Ignoto Antiochiečio († 107), Jėzus yra „iš Dievo ir iš Marijos“. Panašiai sakome apie žmogų, kad jis yra sūnus to ir tos.

„Dievo Gimdytojos“ titulas šiandien yra ir visų krikščionių susitikimo vieta ir bendras pagrindas. Tai vienintelis  ekumeninis  titulas,  ne tik  teisiškai,  nes  yra paskelbtas  ekumeninio  Susirinkimo, bet ir faktiškai, nes  yra  pripažintas  visų  Bažnyčių ir  krikščioniškų bendruomenių. Martynas Liuteris († 1546) sako: „Užrašas,  kuris  skelbia,  kad  Marija  yra  Dievo  Motina, yra  galiojantis nuo Bažnyčios pradžios, ir Efezo Susirinkimas nieko naujo nepasakė, nes ši tiesa remiasi Evangelija ir Šventuoju Raštu. Luko evangelija 1, 32 ir Laiškas galatams 4, 4 gana aiškiai pasako, kad Marija yra tikrai Dievo Motina.“

„Dievo Gimdytoja“ – nuoroda, į kurią reikia atsigręžti  kuriant  vienybę kartu  su  Marija.  Ji,  užuot  buvusi krikščionių susiskaldymo priežastimi,  po Šventosios Dvasios tampa svarbiausiu vienybės veiksniu. Nes  ji yra ta,  kuri motiniškai gali padėti suburti į vienybę išsklaidytuosius Dievo vaikus (plg. Jn 11, 52). Šis titulas mus padrąsina pasitikėti Mergelės Marijos  užtarimu. Seniausias krikščioniškas  tekstas (daug ankstesnis už Efezo Susirinkimą), kuriame Marija yra vadinama Dievo Gimdytoja, yra Egipto krikščionių – koptų – aplinkoje gimusi malda  Sub tuum  praesidium, nuostabiai išreiškianti pasitikėjimą Marija: „Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja; mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose, bet  nuo visokių pavojų  mus visados gelbėk, Mergele garbingoji ir palaimintoji.“

Parengė  br. Ramūnas Mizgiris OFM

 

Bažnyčios žinios 2011, nr. 17 (377)