2012 01 05

bernardinai.lt

Bernardinai.TV

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min.

„Lagerių moterys“. Stefanija Ladigienė

Dokumentinių filmų ciklas „Lagerių moterys“ (aut. Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius) pasakoja apie tris lietuves moteris, patekusias į sovietinių lagerių pragarą – Adelę Dirsytę, Stefaniją Paliulytę-Ladigienę ir Nijolę Sadūnaitę. Tai kalintos tarpukario ir pokario patriotės, partizanų ryšininkės, sovietinių laikų rezistentės ir disidentės.

Pirmasis dokumentinis pasakojimas kviečia prisiminti Stefaniją Paliulytę-Ladigienę, nuteistą 1946 m. ateitininkų byloje. S. Ladigienė apkaltinta priklausymu ateitininkų, katalikių moterų organizacijoms, tomečio saugumo įvardintoms „antisovietinėmis“.

Gimusi 1901 m. Vabalininke knygnešio šeimoje lyg sukaupė savyje tą Lietuvos provincijos šviesuolių patirtį. Trylikos metų Biržų mokykloje tapo ateitininke, pasitraukusi per karą į Rusiją aukso medaliu baigė Tambovo gimnaziją. Grįžusi, jau nuo 1918 pradeda dirbti besikuriančiuose lietuviškose įstaigose, redaguoja „Moters“, vėliau „Naujosios Vaidilutės“ žurnalus. 1926 m. išrinkta į trečiąjį Lietuvos Seimą. Išteka už Nepriklausomybės kovų didvyrio, pulkininko, vėliau generolo Kazio Ladigos. Mokėsi Kauno universiteto teologijos ir filosofijos fakultete, vadovo Katalikių moterų sąjungai, mokytojavo, užaugino šešis vaikus, vokiečių okupacijos metai savo namuose nuo režimo slapstė Ireną Vėsaitę. 

Stefanija Ladigienė buvo nuteista 10 metų lagerio ir 5 metams tremties, kalėjo Vorkutos, Taišeto lageriuose. Buvo vyriausia tarp lietuvių kalinių, globojo jaunesnes, mokė, skaitė poeziją, rūpinosi, kad būtų pavalgiusios, virė spyglių arbatą nuo skorbuto. Savo rūpesčiu buvo motina, o savo dvasine didybe – ponia. Tokią ją ir prisimena kartu su ja kalėjusios kartu moterys ir net dabar vadina ją ponia. 

Ji ištvėrė lagerius, tremtį, kurioje likimas jai suteikė dovaną gyventi kartu su vėliau ištremtais sūnumis, grįžo į Lietuvą ir po 10 metų užgeso dukros Marijos Ladigaitės-Vildžiūnienės namuose. Tuos 10 metų Vildžiūnų namai tapo nedideliu senosios prieškario inteligentijos židiniu.