2012 02 14

Rasa Baškienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

„Laisvė“ ir jos kūrėjas Juozas Zikaras

Skulptoriaus Juozo Zikaro paminklas „Laisvė“ Kaune. Tomo Urbelionio / „Fotobanko“ nuotrauka

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, taip kaip uždaro vakarą naktis, o tu man atsakai: „Aš tavo laisvė!“ (Just. Marcinkevičius)

Skaitant ar klausantis šių poeto Justino Marcinkevičiaus eilių prieš akis iškyla paminklas Laisvei Kauno karo muziejaus sodelyje. Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją dažnas aplankome šią lietuviams labai brangią „Laisvės“ skulptūrą. Visas Europos šalių sostines puošia jų laisvės paminklai, o mūsų „Laisvė“ stovi Kaune.

Skulptūrą 1921 m. krašto apsaugos ministro užsakymu Panevėžyje sukūrė skulptorius Juozas Zikaras. Jau tuomet garsus skulptorius dar neturėjo savo dirbtuvės, tad Panevėžio gimnazijos direktorius Jonas Yčas leido naudotis sporto sale. Visi smalsuoliai laisvai galėjo stebėti skulptūros gimimą, reikšti siūlymus ir pastabas. Amžininkai žavėjosi lengva, grakščia, tiesiog skriete skriejančia „Laisve“, kurią J. Zikaras, didelis Auguste’o Rodino gerbėjas ir šiaip moderniškas tų laikų menininkas, iš pradžių sukūrė vilkinčią trumpą suknelę.

Miesčioniškai tų laikų Panevėžio publikai neįtiko skulptūra atidengtomis kojomis, tad skulptoriui teko, kaip jis pats sakė, „prisitaikyti prie puritoniškų varžtų“ ir sukurti dar vieną „Laisvės“ modelį. Dar ir dabar Juozo Balčikonio gimnazijos istorijos muziejuje saugomi Stasio Variakojo fotonegatyvai, kuriuose matyti du „Laisvės“ variantai. Žalvarinė statula kelerius metus stovėjo Kauno karo muziejuje, vėliau Vokietijoje ji buvo nulieta iš bronzos ir 1928 m. gegužės 15 d. iškilmingai pastatyta Karo muziejaus sodelyje.

Skulptorius norėjo, kad „Laisvė“ stovėtų ant didelio pjedestalo su bareljefais, vaizduojančiais baltų tautų istoriją. Šiam norui dėl ribotų lėšų nebuvo lemta išsipildyti, nors skulptorius labai šito troško: „…koks gi ribojimas? Laisvė neribojama!“ Svajonę mena skulptūros ir pjedestalo maketas, stovintis J. Zikaro muziejuje.

„Laisvė“ buvo labai brangi skulptoriui. Kai karo metais vokiečiai, reikalaudami bronzos savo patrankų sviediniams, liepė išlydyti skulptūrą, skulptorius Petras Rimša vietoj jos paaukojo savo dar nebaigtą kūrinį „Lietuvos mokykla“, teigdamas, kad „čia bronzos daugiau“. Laimė, buvo išsaugota gipsinė skulptūros atlieja.

„Laisvė“ išliko. Stebuklingu būdu ji išliko ir per sovietmetį. Paslėpta tarp kitų meno kūrinių ji kukliai tūnojo už Kauno Soboro altoriaus. Kasmet vasario 16-ąją Kauno jaunimas eidavo į Soborą pastovėti šalia altoriaus, atiduodamas pagarbą „Laisvei“. Įdomu, kad gal dėl tam tikros Kauno specifikos nei saugumas, nei kariuomenė, nei milicija nevykdė savo pareigų iki galo. Sunku būtų patikėti, kad jie nieko nežinojo ir nematė…

Skulptorius Juozas Zikaras su Panevėžio valstybinės gimnazijos Meno kuopos dailės sekcijos nariais 1923 m. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos Istorijos muziejaus nuotrauka

1989 m. vasario 16-ąją, atstačius „Laisvę“, Kauno karo muziejaus sodelyje kilo daug kalbų apie tai, kas pozavo statulai. Atsiliepė keletas tų laikų gimnazisčių ir mokytojų, pozavusių įvairioms J. Zikaro skulptūroms. Buvo kalbama, kad „Laisvei“ pozavo net kelios moterys: vienos buvo galva, kitos liemuo, tačiau tikroji „Laisvės“ pozuotojų autorystė paaiškėjo iššifravus 1944 m. J. Zikaro į plokštelę įrašytus atsiminimus apie skulptūros kūrimą. Skulptorius aiškiai nurodo, kad pozavo jo žmona ir „dar viena mokytoja, kurios pavardės neprisimenu“. O ta pamirštoji – mergaičių rankų darbų mokytoja, Zikarų sūnaus Teisučio krikšto mama Elena Jasinskaitė.

Lietuva skulptoriui J. Zikarui dėkinga už daugybę jo kūrinių: už tarpukariu sukurtus visų nominalų litų ir centų monetų gipsinius modelius, už bareljefą Nežinomo kareivio kapui, medalius, garsių Lietuvos atgimimo šauklių – Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos – biustus. Panevėžio bažnyčias puošia menininko sukurtos Kristaus Karaliaus bei Šv. Aloyzo skulptūros, Kauno karo muziejaus sodelyje stovi garsioji skulptūra „Knygnešys“.

J. Zikaras 1881 m. gimė labai vargingų valstiečių šeimoje Paliukų kaime, Pumpėnų valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Būsimasis skulptorius pradinę mokyklą baigė būdamas aštuoniolikos, tačiau jokios kliūtys nesutrukdė jam įgyvendinti svajonių svajonę – baigti Sankt Peterburgo dailės akademiją. Garsus rusų menininkas Ilja Repinas, pamatęs diplominį J. Zikaro darbą „‚Motina“, kuriam pozavo skulptoriaus žmona Anelė Tūbelytė su jųdviejų pirmagimiu, pasakė, kad „jame slypi dieviška kibirkštis“. Menininko talentas buvo įvertintas ir Paryžiaus parodoje 1937 m.: jo lietuviškos sodybos maketas laimėjo didįjį prizą.

J. Zikarą amžininkai atsimena kaip be galo kuklų ir paprastą žmogų, besisielojantį dėl kitų vargo ir nepriteklių, besipiktinantį naujai iškilusių ponų savivale ir begaliniu noru prisikimšti kišenes. Kalbama, kad Antanas Smetona, lankydamasis vienoje parodoje, kurioje buvo pirmą kartą eksponuojama J. Zikaro skulptūra „Prie valstybės lovio“, vaizduojanti daug kiaulių užpakalių aplink lovį, teiravęsis menininko: „Juozai, pasakyk, kuris užpakalis mano?“ J. Zikaras pasiūlė A. Smetonai išsirinkti pačiam.

1944 m. sovietų valdžiai grįžus į Lietuvą skulptorių persekiojo saugumas, kaltinęs slepiant informaciją apie tris sūnus, vokiečių paimtus kasti apkasų ir vėliau dingusius, nors skulptorius ir jo žmona buvo įsitikinę, kad visi trys sūnūs žuvo. Tik vėliau paaiškėjo, kad jie pasitraukė į Vakarus. Menininkas, neištvėręs saugumo tardymų ir grasinimų išvežti jį su šeima į Sibirą, nusižudė, išgėręs morfijaus…

Kaune, Žaliakalnyje, lyg pakibęs virš Senamiesčio, stovi kuklus medinis skulptoriaus Juozo Zikaro namelis-muziejus. Visus norinčiuosius apsilankyti jame pasitiks Rasa Ruibienė, puiki pasakotoja ir didelė skulptoriaus gerbėja. Ji lankytojus pavaišins vynu, pagamintu iš sodelyje augančių vynuogių, pasiūlys užkąsti labai paprastų, bet skanių sumuštinukų a la Zikaras, ir ne vienas išeis susigraudinęs dėl tragiško šio didelio menininko, bet labai trapaus žmogaus likimo.

Skulptoriaus paminklas „Laisvė“ Kaune. Tomo Urbelionio / „Fotobanko“ nuotrauka

Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus…“ (Mt 5, 16).

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.