2012 03 30

bernardinai.lt

LRT.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Gintaras Aleknonis. Laikas atsiprašyti

Iki skausmo įelektrintą mūsų viešąją erdvę atrodo pasiekia tik neviltį keliančios žinios, kurias tebando užgožti melas ir neapykanta. Tačiau nenuleiskime rankų ir bandykime pastebėti kad ir menkiausią šviesos spindulėlį. O jų tikrai yra. Tik taip neprarasime vilties ir tikėjimo teisingumu.

Štai neseniai Lietuvos radijas pranešė, kad prokuratūra pateikė kaltinimus buvusiam žvalgybos vadovui. Jis kaltinamas dalyvavęs šalies teritorijoje organizuojant slaptą bazę, kurioje 2002–2003 metais buvo laikomi CŽV terorizmu įtariami kaliniai. Teigiama, kad pareigūnas viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė tarptautinę teisę „neteisėtu laisvės atėmimu“ ir „fizinių bausmių taikymu“ karo belaisviams. Panašūs kaltinimai bus pateikti ir vado pavaduotojui, tiesiogiai atsakingam už bendradarbiavimą su amerikiečiais. Teigiama, kad prokurorai taip pat surinko įrodymus, įgalinančius parlamente pradėti procedūrą, po kurios buvusiam premjerui gali tekti stoti prieš Valstybės tribunolą. Tai svarbiausia informacija nuo 2008 metų, kai buvo pradėtas tyrimas dėl CŽV kalėjimų buvimo šalies teritorijoje.

Žinoma, truputį apmaudu, kad šiame pranešime kalbama apie įvykius Lenkijoje, apie Zbigniewą Siemiatkowskį, Andrzejų Derlatką ir Leszeką Millerį, o ne apie panašia veikla, atrodo, užsiėmusius jų kolegas Lietuvoje. Lenkija gali didžiuotis savo prokurorais, kurie nepasidavė politiniam spaudimui, nepabūgo kaltinimų, esą tirdami CŽV kalėjimų istoriją jie kenkia valstybei ir griauna jos tarptautinį prestižą. Labai svarbu suprasti, kad valstybei gėda ne turėti neteisėtus kalėjimus, bet nesugebėti piliečiams pasakyti, kas iš tikrųjų vyksta šalyje. Ir atsiprašyti. Kol nusikaltėliai be baimės ir be gėdos vaikšto šalia, kalbėti apie teisinę valstybę sunku. Nelengva atsikratyti įspūdžio, kad ilgame Lietuvos kelyje į tiesą ir teisingumą lemtingas žingsnis klystkeliu buvo žengtas išsigandus slaptųjų kalėjimų šešėlio.

Teisingumo kelias dažniausiai būna ilgas. CŽV kalėjimų architektai Lenkijoje ir Lietuvoje tai puikiai supranta, todėl drąsiai patarinėja aukščiausiems valdžios pareigūnams ir garsiai skelbiasi kandidatuosią į Seimą. Teisinė neliečiamybė vienodai brangi ir Viktorui Uspaskichui, ir Mečiui Laurinkui.

Šiandien taip uoliai teismų neklystamumo principą ginantys ir skubiai apskųstus nuosprendžius vykdyti reikalaujantys pamiršta, kad teisingumo negalima siekti neteisinėmis priemonėmis. Tai akivaizdžiai parodė mums net nežinomų CŽV kalinių likimas, o penktadienį taip skaudžiausiai priminė Garliavos įvykiai. Galima įvairiai galvoti apie teismo nutartį, kuria remiantis vaikas atiduodamas nežinia kur gyvenančiai, kaukėtų vyrų saugomai motinai, ant kurios krenta skaudžių įtarimų šešėlis. Tačiau užmerkti akis prieš smurtą, melą ir bandyti visa tai pateisinti būtų nežmoniška. Nuoširdžių interneto entuziastų dėka atsiradusi galimybė kiekvienam pažvelgti į kiekvieną dramos Klonio gatvėje akimirką išsklaido bet kokias abejones. Kaukėto apsauginio signalas pradėti puolimą nebuvo tik provokacija, o rūstus ženklas veikti. Teismo sprendimo vykdymu bandyta pateisinti smurtą.

Teisingumas pirmiausia yra jausmas, o tik paskui sistema. Ir didžiausią žalą teisingumui Lietuvoje šiandien daro ne tie, kurie abejoja teismų sprendimais, o tie kurie bando įteigti, jog vardan teismo sprendimo vykdymo galima paminti teisę, tiesą ir teisingumą. Teismai ir jų sprendimai nėra ir negali būti savitiksliai, tai tik įrankiai, kuriais siekiama teisingumo. Ir nuo paties žmogaus priklauso, ar jis peilį naudos duonai atsiriekti ar tuo pačiu peiliu nudurs savo artimą.

Nežinau, kaip šiandien mes galėtume bandyt atsiprašyti Garliavos našlaitės. Skriausta, paniekinta ir išnaudota, netekusi tėvo… Šiandien nepriklausomoje Lietuvoje mergaitė išgyvena tai, ką jos seneliai patyrė liūdniausiais savo gyvenimo metais, kai bet kurią naktį į duris galėjo pasibelsti okupanto kareivis su savo parankiniais, negailestingai išplėšti iš artimųjų glėbio ir išsivežti į juodą nežinią.

Atleisk, vaikeli, jei gali…

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.