2012 05 04

bernardinai.lt

Žalioji Lietuva

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Oro kokybė ir GMO – didžiausias gyventojų rūpestis

Nors Lietuva ir atitinka Kioto protokolo reikalavimus dėl išmetamųjų dujų, oro tarša, Lietuvos gyventojų nuomone, šiuo metu yra pati svarbiausia aplinkosauginė problema Lietuvai. Kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojams aktualiausios atrodo problemos, susijusios su mūsų kasdieniniu gyvenimu: oras, kuriuo kvėpuojame, maistas, kurį valgome, aplinka, kurioje gausu chemikalų. Tuo tarpu, tokios problemos, kurios nėra „akivaizdžiai matomos” ar kurios nėra aptarinėjamos bei jaučiamos žmonių kasdienybėje, suvokiamos kaip mažiau svarbios Lietuvai (branduolinės atliekos, klimato kaita, gamtinių išteklių eikvojimas).

Šios reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatus atliepia ir 2011 m. specialaus Eurobarometro (Europos Sąjungos piliečių požiūriai į aplinką) rezultatai. Apklausoje žmonių buvo prašoma išrinkti penkias svarbiausias su aplinkos apsauga susijusias problemas. Lietuvos gyventojai pagrindinėmis problemomis, labiausiai keliančiomis nerimą, įvardino šias: chemikalų, naudojamų kasdieniniuose produktuose, poveikis sveikatai (51 %); oro užterštumas (45 %), vandens užterštumas bei genetiškai modifikuotų produktų naudojimas žemės ūkyje (po 41 %). Įdomu pastebėti, kad Lietuvos gyventojų nuomonės ryškiai skiriasi nuo Europos gyventojų nuomonių. Europiečiai įvardina šias pagrindines su aplinkos apsauga susijusias problemas: žmogaus sukeltos katastrofos (naftos sukeltos katastrofos, pramoninės nelaimės) (42 %); vandens užterštumas (41 %) bei oro užterštumas (36 %).

Ypač išsiskiria nuomonės dėl genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo žemės ūkyje. Tik 19 % Europos gyventojų įvardino šią problemą tarp labiausiai keliančių nerimą (lyginant su 41% Lietuvoje). Tokie rezultatai iš dalies gali būti sąlygoti žemo žinojimo lygio apie GMO problematiką. To pačio Eurobarometro tyrimo metu buvo prašoma nurodyti, kuriomis temomis gyventojams labiausiai trūksta informacijos. Lietuvos gyventojams labiausiai trūksta informacijos būtent apie GMO naudojimą (49 %). Sociologai pastebi, kad žmonės yra linkę didesnes grėsmes priskirti tiems dalykams, apie kuriuos mažai žino. Europos gyventojai nurodė, kad jiems labiausiai trūksta informacijos apie chemikalų ir pesticidų poveikį sveikatai. Apskritai, Lietuvos gyventojai išsiskiria gana žemu subjektyvaus aplinkosauginio informuotumo lygiu. Daugeliu aplinkosauginių temų Lietuvos gyventojai jaučiasi mažiau informuoti nei Europos gyventojai.

Parengė dr. Aistė Balžekienė
KTU Sociologijos katedra

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.