Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2012 05 14

Andrejus Piontkovskis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Rusija ant permainų slenksčio

EPA nuotrauka

Siūlome įtakingo rusų apžvalgininko ir disidento reakciją į Vladimiro Putino inauguracijos išvakarėse įvykusias opozicijos eitynes, prieš kurias valdžia panaudojo jėgą, šimtai žmonių buvo suimti.

Gegužės 6 dieną mes gavome atsakymus į du esminius klausimus apie tai, ko Rusija gali tikėtis artimiausioje ateityje. Pirmas klausimas, kuris kėlė nerimą daugeliui: ar gruodį į gatves išsiliejęs protesto judėjimas jau visai užgeso? Kokia bus valdžios reakcija į protestuotojų veiksmus?

Gegužės 6 dieną įvyko protesto eisena, dėl kurios sėkmės nebuvo tikri net aktyviausi jos organizatoriai. Optimistai teigė, kad realu tikėtis, jog protesto eisenoje dalyvaus 15–20 tūkstančių žmonių, kaip ir paskutiniame kovo mėnesį vykusiame protesto renginyje. Pesimistai pranašavo visišką nesėkmę, o glamūriniai viešosios erdvės herojai, šventai įsitikinę, kad tik jų nuostabus protas ir kūrybingumas buvo tikrasis protesto renginių variklis, sutartinai nusisuko nuo dabartinės eisenos. Buvo įsitikinę, kad nėra šansų jos sėkmei. Tik tada, kai netikėtai daug žmonių susirinko ir buvo aiškiai matyti didžiulis susirinkusiųjų ryžtas, pasigirdo įvairių palaikymo balselių, buvo mosuojama baltomis juostelėmis (jos nuo gruodžio mėnesio yra tapusios V. Putino režimo priešininkų simboliu – vert.) iš Paryžiaus ar dar iš kur.

Įsitikinome, kad protestas nenuslopo, bet, priešingai, plečiasi tiek socialiniu, tiek geografiniu aspektais. Apskritai neaišku, kaip buvo pavykę įsitvirtinti mitui, kad Rusijoje vyksta buržuazinė revoliucija, kurios pagrindinių veikėjų provaizdis yra Ksenija Sobčak, teatrališkai pareiškusi, jog jai yra ką prarasti, kad galėtų naudotis dabartinio režimo teikiamomis nuolaidomis, bet nebegali tylėti. Tokie tvirtinimai neturėjo tikro faktinio pamato jau gruodį, o gegužę šis mitas atrodo kaip visiškas absurdas.

Bolotnajos aikštėje buvo nedaug kalbėtojų. Valdžia padarė viską, kad kuo greičiau būtų išjungtas įgarsinimas. Tačiau vienas iš kalbėjusiųjų, mano įsitikinimu, pasakė giliau ir daugiau, nei girdėjome per visus iki šiol vykusius mitingus. Kalbėjo man nepažįstamas žmogus iš Vologdos, kuris išsakė skausmą bei nerimą dėl sugriautos, išvogtos ir išmirštančios Rusijos provincijos.

Eisenoje ėjau greta mokytojų poros iš Riazanės ir karininko iš Jaroslavlio. Pasirodo, kad jie visi skaito mano tekstus, tad įsikalbėjome. Jie papasakojo, jog tik mažai daliai žmonių iš regionų pavyko prasiveržti į Maskvą, kad pasistengtų neleisti vagiui įeiti į Kremlių. Autobusai buvo stabdomi ir reikalaujama važiuoti atgal, net traukinių vagonai buvo atkabinami.

Su Sergejaus Udalcovo Kairiuoju frontu ėjo daug žmonių iš Pamaskvės – tai naujieji jo šalininkai. Apskritai gegužės 6 dieną viskas vyko gerokai kitaip nei ankstesnėse maksvietiškos opozicijos akcijose.

Visi kartu jautėmės didžiulio Rusijos liaudies fronto šauktiniai, einantys gelbėti sostinės, siekdami išvaduoti ją nuo apsišaukėlio uzurpatoriaus.

Neatsitiktinai 2012 metai buvo paskelbti Rusijos istorijos metais. Rusijoje gyvavo tokia tradicija ir liaudies užsiėmimas – kartą per 200 metų iš Kremliaus išvalyti kokią nors bjaurastį. Taip buvo 1612, 1812 metais. Regis, atėjo ir 2012 metų laikas.

Gegužės 7 dieną, pervažiavęs per steriliai išvalytą nuo žmonių Maskvą, V. Putinas dar kartą perėjo raudonu Kremliaus kilimu, gašliai siūbuodamas klubais, kad paskelbtų save amžinu išprievartautos Rusijos šeimininku.

Šiandien nė vienam Rusijos gyventojui, jei tik jis sąmoningai savęs neapgaudinėja, negali būti neaišku, kokie svarbūs procesai vyksta ir kaip nuo jų priklauso mūsų valstybės ateitis.

Tiesą sakyti, kaip žinome, lengva ir malonu. Mes nenustosime vadinti Piterio ir Londono nusikaltėlių valdžią vagių ir niekšų gauja. Kad ir kiek jie traiškytų mitinguojančius, kaip ne kartą yra pažadėję ir tuos pažadus tikrai vykdo, jie turėtų prisiminti, kad 2012-ieji dar tik įpusėja, ir niekas nebegali pakeisti to, kad tai bus radikalių permainų laikas.

Pagal Kasparov.ru parengė Andrius Navickas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien