Aurelio Molè. Ar Europa taps vienybės kultūros pavyzdžiu?

Įvairių Bažnyčių krikščionys, priklausantys judėjimams bei naujosioms bendruomenėms, gegužės 12 d. Briuselyje per palydovą susijungė su kitais 144 Europos miestais, įsitraukdami į iniciatyvą „Kartu dėl Europos“.

Kai kalbama apie europiečius, neretai prieš akis iškyla: vienatvė, liūdesys, pesimizmas. Dalyvaujant Briuselio Auksinėje salėje („Gold Hall“) gegužės 12-ąją trečią kartą vykstančiame susitikime „Kartu dėl Europos“, žodis „europietis“ reiškė: entuziazmas, džiaugsmas, vienybė. Puošni salė šiuolaikiškame Square meeting centre priėmė daugiau nei tūkstantį dalyvių iš visos Europos, atstovaujančių šimtams bažnytinių judėjimų, naujųjų bendruomenių ir laisvųjų bažnyčių.

Dvi valandas trukusi programa suderino rimtą turinį ir lengvumą. Trumpus pasisakymus keitė ritminga ir uždeganti muzika. Europos krikščionys atrodo linksmi, simpatiški, kupini idealų ir atviri ekumenizmui.

Entuziastingai dalyvauja ir jaunoji karta. „Meilė ir ekumenizmas, – pasibaigus renginiui sakė Jacques Barrot, prancūzų Konstitucinės Tarybos narys, – yra du šaltiniai, iš kurių reikia semtis polėkio ir vilties. Manoji karta buvo tokia. Tegul panašiai klostosi ir naujajai.“

„Jei mano žemynas, Amerika, – aiškina Lydia Madero, Meksikos atstovė prie Europos Tarybos, – būtų patyrusi panašaus pobūdžio susivienijimą, mano šalies ir JAV santykiai būtų buvę kitokie – paženklinti ne vien prekyba, net ir nelegalia – ginklų ar narkotikų.“

Dalyvauja keletas italų politikų. „Europa, kuri palieka likimo valiai graikų vaikus nėra Europa, – sako Giovanni Chiodi, Abruco regiono valdytojas, – mūsų laikais būtinas naujas požiūris.“

Ir nauja kultūra, – priduria Thomas Römer, Ymca (Jaunų vyrų krikščionių organizacijos vadovas), – būtina nauja bendruomeninė kultūra.“

Iš daugybės pasisakymų tampa aišku, kad Europa išsigelbės tik bendromis pastangomis arba žus. Per daug dideli jai kylantys iššūkiai, išaugusios skolos, o vienybės joje per mažai.

„Techniniai Europos gelbėjimo sprendimai egzistuoja, – teigia Romano Prodi, buvęs Europos Komisijos prezidentas, – tačiau trūksta valios įgyvendinti didesnę politinę vienybę.“

Būtent ji, daugelio nuomone, būtų išeitis, atverianti naują politinį sezoną. „Finansinių spekuliacijų akivaizdoje, – priduria Prodi, – daugelis vyriausybių yra priverstos, jeigu ne pasiduoti neatlaikius spaudimo, bent jau vykdyti tam tikrą ekonominę politiką. Mūsų nacionalinis suverenumas yra vis labiau ribojamas. Vis dėlto paradoksaliai, norėdami išsaugoti savo suverenumą, turime prarasti jį, kad dalintumėmės juo su kitomis Europos šalimis. Tik kartu tampame stiprūs. Būtent dėl to didžiosios šalys, tokios kaip JAV, nors ir prasiskolinusios, nepatiria finansinių spekuliacijų atakų.“

Europos krikščionių bendruomenės siūlo atkurti jungiamąjį audinį, kurį sudaro šeimos, bendruomenės, susivienijusios šalys, kadangi „pavienės valstybės, – sako Andrea Riccardi, Šv. Egidijaus bendruomenės įkūrėjas, – pačios neišsigebės. Skelbiame krikščionišką žinią, tačiau ji turi socialinių ir politinių pasekmių.“

Tai atvirumo, drąsos, toliaregiškumo žinia, nes „suvienytas pasaulis“, – teigia Marija Voce, Fokoliarų judėjimo prezidentė, – prasideda ir esant glaudesnei Europos vienybei.“

Savo įžangos žodyje Marija Voce, prisimindama kartu nueitą kelią, atvedusį į gegužės 12-sios renginį, kalbėjo apie „entuziazmą žadinantį užmojį, kuris bendrystės dvasia rengia brolystės ateitį asmenims ir tautoms“.

Stiprių ovacijų sulaukė Romano Prodi kalba, kurioje jis pabrėžė „romiųjų Europos jėgų“ reikšmę, taip pat ir Italijos Tarptautinės kooperacijos ir integracijos ministro Andrea Riccardi žodžiai. Dalyvavo ir eurokomisaras Johnaas Dalli bei belgų ministras Markas Eyskensas.

Savo kalboje Europos Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy teigė: „Europos likimas remiasi santykio ir susitikimo filosofija: skirtumų vienybe ir vardan kitoniškumo.“ Savo ruožtu ministras Riccardi priminė vilties Europai ir visam pasauliui temą. Paragino europiečius negalvoti, kad galima įveikti krizę vieniems ir nepasiduoti pesimizmui, primindamas bendro likimo prasmę: „Vienybės kultūra, – teigė jis, – gali atgaivinti mūsų Europos sielą.“

Europos sielą puikiai išryškino konkretūs liudijimai, jaunimo ir paauglių gyvybingumas ir ryžtas. Ta siela buvo galima gėrėtis 144 Europos miestuose, kur tuo pačiu metu vyko įvairiausios iniciatyvos bei susitikimai. Nuo Kampidolijaus aikštės Romoje iki Europos Tarybos būstinės Strasbūre, nuo Vilniaus iki Šengeno, nuo Prahos iki Madrido, nuo Chisinau iki Tiranos, iki 29 Vokietijos miestų buvo galima konstatuoti, jog senasis žemynas iš tiesų pulsuoja nauja energija, siekiančia solidarumo, pažangos ir vienybės.

Renginio pabaigoje pristatytas manifestas „Kartu dėl Europos 2012“. Remdamiesi vienybės vizija, kurią puoselėjo Europos tėvai įkūrėjai, judėjimai ir naujosios bendruomenės kreipėsi į Europos tautas, ragindamos suvienytomis jėgomis pasitikti globalaus pasaulio iššūkius, neliekant abejingiems. „Europa yra likimas ir būtinybė, kad, sutaikydama skirtumus, sukurtų gyvenimo kartu civilizaciją“, – rašoma manifeste.

Www.cittanuovaportale.it

Vertė S. Žiugždaitė