2012 05 24

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Tebesitęsianti Juozo Brazaičio drama: reportažas iš diskusijos VDU

Gegužės 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto S. ir S. Lozoraičių muziejaus salėje vyko atvira apskritojo stalo diskusija „Lietuvių herojai ir Antrojo pasaulinio karo šešėliai: J. Brazaičio atvejis“. Ši diskusija, anot jai vadovavusio prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, nėra ir neturėtų būti panaši į istorikų konferenciją. „Norėčiau, kad daugiausiai šioje diskusijoje kalbėtume apie dabartį“, — sakė E. Aleksandravičius.

Po vieno žurnalo padaryto interviu su prof. Sauliumi Sužiedėliu peržiūros ekrane Mykolas Drunga teigė, kad Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, jo nuomone, nebuvo herojus. Jis veikiau nepakankamai gynė žydus, bet nebuvo piktadarys, kaip ir daugelis iš mūsų. Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vadovas Augustinas Idzelis akcentavo konteksto svarbą kalbant apie J. Ambrazevičiaus-Brazaičio veiklą: „Ar mes žinome pakankamai apie nacių slaptųjų tarnybų veiklą? Kokią jos darė įtaką pirmosiomis pogromų prieš žydus savaitėmis?“ — klausė A. Idzelis.

Dariaus Ūdrio teigimu, kompromisų siekimas J. Ambrazevičių-Brazaitį įvėlė į veiklą, kuri negali būti vadinama herojiška. „Valstybės pareigūnai dalyvavo perlaidojimo iškilmėse, taip pat pastebėjau aiškių bandymų pagražinti minimo veikėjo biografiją. Kaip pilietis aš sunerimau dėl šitų iškilmių“, — sakė D. Ūdrys. Jam antrinęs Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis J. Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimą palygino su valstybine požiūrio deklaracija: buvo išstatyta garbės sargyba, dalyvavo politikai. „Turime įsisąmoninti, kad kalbame apie marionetes, kurias dabar „suvalstybiname“. Tai prisideda prie sovietinio naratyvo plėtros — Lietuva pateikiama kaip pronacistinė valstybė“, — sakė Š. Liekis. Pasak jo, šiuo veiksmu Lietuva nubraukė visą iki šiol sukauptą įdirbį pozicionuojant save kaip liberalią, atvirą valstybę.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Viktorija Skrupskelytė dar kartą pabrėžė konteksto svarbą kalbant apie ano meto įvykius. „J. Ambrazevičius- Brazaitis nėra žmogus, kurį galėtume apibūdinti vienu žodžiu“, — sakė ji. Remdamasi istoriko Timothy D. Snyderio žodžiais, V. Skrupskelytė teigė, kad istoriniai įvykiai yra trauma, nuo kurios neišgyjama. Vienintelė išeitis patyrus traumą — plėsti supratimo perspektyvą. Teisininkas Vygantas Malinauskas sakė, kad aptariamo žmogaus asmenyje herojų įžvelgti įmanoma vien dėl to, kad jis bandė gelbėti valstybę. „Tai buvo idealistai. Turėdami ribotą suvokimą Laikinosios vyriausybės atstovai tapo konteksto dalyviais/įkaitais. Dabartyje bandome vertinti jų veiklą spręsdami pagal tai, kas vyko vėliau“, — teigė V. Malinauskas.

Anot publicisto Vidmanto Valiušaičio, J. Ambrazevičiaus-Brazaičio veiklą galima palyginti su sovietų represijomis susijusių veikėjų, pavyzdžiui, Justino Paleckio, veikla: pirmu atveju viskas buvo dokumentuota, paruoštos represijų instrukcijos iki smulkiausių detalių, ir už tai buvo atsakingi konkretūs asmenys, tuo tarp kalbant apie Laikinosios vyriausybės veiklą tokių faktų nebūta. „Labai svarbu yra atskirti LAF ir Laikinosios vyriausybės veiklą. J. Ambrazevičius-Brazaitis buvo žmogus, kuris savo gyvenimą „sudegino“ dėl Lietuvos valstybės“, — teigė V. Valiušaitis. 

Valdas Kilpys

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.