2012 05 27

bernardinai.lt

Evangelijos komentaras

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (SEKMINĖS) Jn 15, 26–27; 16, 12–15 „Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę“

„Kai ateis Globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, – jis toliau liudys apie mane. Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi esate buvę. 

Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas turi įvykti. Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. 

Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs“.

Kiti skaitiniai: Apd 2, 1–11; Ps 104Rom 8, 8–17


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vitas Kaknevičius

Mus supa penki didieji laimės priešai: godumas, ambicijos, pavydas, pyktis ir puikybė (Petrarka).

Sekmines Lukas aprašo įtaigiausiais žydų Biblijos simboliais, bet dėl to jos nepraranda savo tikrumo. Atvirkščiai, jos yra dar tikresnės, nes žmonių kalba nepajėgi apibūdinti šito įvykio, todėl autorius turi imtis neįprastų Šventojo Rašto vietų sąskambių.

Dvasia suteikia ramybę ir vienybę. Net ir Luko pasakojime Sekminės sujungė pačius neįprasčiausius ankstesnių laikų tekstus ir epizodus. Kiekvienas jų atrodo toks stiprus ir nepriklausomas Senajame Testamente, kad reikia tik stebėtis, kaip apskritai galima tokius tekstus suvesti į viena.

Antrajame Sekminių sekmadienio skaitinyje Paulius išvardija daugybę Dvasios dovanų. Tai ypač išryškėja perskaičius visą 12-ąjį skyrių, kur minimos dovanos būti apaštalais, pranašais, mokytojais; dovanos daryti stebuklus, gydyti, teikti pagalbą, vadovauti, kalbėti įvairiomis kalbomis! Visos šios gausios ir nuostabios Dvasios dovanos, kuriomis reikėtų tik žavėtis ir naudotis, buvo pasklidę po giliai susiskaldžiusią Korinto Bažnyčią. Paulius vis grįžta prie vienybės ir geraširdiškumo, kurio troško Jėzaus. Pagaliau apimtas nevilties jis rašo: Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.

Korinto Bažnyčia buvo pasidalijusi į Apolo, Kefo, Pauliaus ir Kristaus (1 Kor 1, 10–12), į turtingųjų ir vargšų (1 Kor 11, 17–22), į žydų ir graikų, į vergų ir laisvųjų.

Kaip rodo Korinto Bažnyčios pavyzdys, Sekminės nepanaikino problemų, o kaip tik sukėlė daugiau sunkumų. Juo labiau Dvasia veikia, juo daugiau dovanų turi Dievo tauta. O apdovanoti žmonės dažnai ima pavydėti, gintis ir net tampa agresyvūs.

Tad ne veltui kvėpdamas į apaštalus ir sakydamas: Imkite Šventąją Dvasią, Jėzus kartu suteikė galią atleisti nuodėmes. Kur esama gausių Dvasios dovanų, reikia būti pasirengus atleisti.

Jėzus taip pat parodė apaštalams Savo rankas ir šoną sakydamas: Ramybė jums. Vinių ir ieties žymės rodo, kad reikia kentėti vieniems už kitus. Ši Jėzaus Kryžiumi besiremianti kančia reikalauja didelės ištvermės ir kantrybės. Kiek daug reikia kantrybės regint, kokių nuostabių dovanų turi kiti žmonės. Jos per daug geros! Deja, netarnaudama visumai bet kuri dovana pažeidžia pusiausvyrą ir sukelia susvetimėjimą. Dėl to Paulius turi priminti savo skaitytojams Pirmajame laiške korintiečiams: Dievas yra ne sumaišties, bet santarvės Dievas (1 Kor 14, 33). Jeigu visus jungia atleidimo, kantrybės ir ilgos kančios ryšiai, Dvasios dovanos galiausiai ims derėti. Kiekviena dovana bus matoma siejant ją su kitų žmonių dovanomis.

Draudimo kompanija surengė kertino akmens padėjimo ceremoniją savo naujam pastatui. Tarp daiktų, dedamų į kapsulę, kuri turės būti atidaryta po 50 metų, buvo visuomenės lyderių prognozės. Prieš įdedant jas į kapsulę, lyderiai jas perskaitė susirinkusiems žmonėms. Viena prognozė nustebino visus: Po 50 metų vyrai ir moterys dar vis sieks laimės, kuri ir toliau bus su jais. Laimė, be abejo, yra ramybė, kurią Kristus davė savo mokiniams prieš 2000 metų. Laimingi tie, kurie atveria savo širdis Kristaus ramybei.

Sekminės siekia sukurti itin apdovanotų žmonių Bažnyčią, kurios kiekvienas narys yra savaip nuostabus, kiekvienas svarbus, nes visi yra susiję ir papildo vienas kitą. Dėl Šventosios Dvasios dovanų mūsų Bažnyčia jokiu būdu nėra vidutinybių ir abejingų žmonių su neaiškiais tikslais bei lūkesčiais bendruomenė. Atvirkščiai, mūsų viltys yra pačios didžiausios, talentai nuostabiausi, o stiprybė nepalenkiama. Vadinasi, ir mūsų problemos pranoksta žmogaus jėgas – jas išspręsti galima tik atsigręžiant į ant Kryžiaus kenčiantį Jėzų.

Jei esame vieningi maldoje ir turime tuos pačius siekius, mums nėra ko bijoti Dvasios dovanų per Sekmines. Turime būti pakankamai subrendę ir matyti kitų žmonių nuodėmes bei įžeidimus tartum priedą prie jų gerųjų dovanų, tada išlaikysime deramus santykius su visa bendruomene. Turime būti visada pasirengę atleisti mylinčio Dievo vardu. Turime visada prisiminti, kad jeigu nesieksime taikos su kiekvienu savo artimu, geriausios mūsų dovanos gali atsigręžti prieš mus pačius ir virsti mūsų didžiausiomis nuodėmėmis.

Kaip plačiau galėčiau atverti savo širdį Kristaus ramybei ir Šventosios Dvasios dovanų gausai?

Ateik, Šventoji Dvasia! Ateik, vargšų Tėve ir Motina! Ateik, malonioji mūsų Atgaiva, mūsų Paguoda didžiam suspaudime, mūsų Šviesa tamsoje. Tu mūsų žaizdų Gydytoja, Tu Rasa mūsų dykynei, Šiluma mūsų sušalusiai širdžiai. Parvesk našlaičius Namo, kad visos mūsų gyvenimo dovanos sukurtų vieną Šeimą Tavo Bažnyčioje.

Bernardinai.lt